Pagrindinis puslapis Naujienos Cepelinai ant stalo! Pasaulio cepelinų diena

Cepelinai ant stalo! Pasaulio cepelinų diena

Cepelinai ant stalo! Pasaulio cepelinų diena

Jolanta Veličkienė, maisto technologė, technologijų edukologė, Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja, www.voruta.lt

Pirmąjį vasario sekmadienį minima Pasaulio cepelinų diena. Amerikoje gyvenantis išeivis iš Lietuvos Jonas Vaičiūnas iniciavo visose pasaulio šalyse pradėti švęsti Pasaulio cepelinų dieną, kuri švenčiama nuo 2014 metų. Šią dieną kviečiame ir jus visus kartu su šeima pasigaminti ir skanauti cepelinus.

Cepelinų kilmė kelia nemažai diskusijų, tačiau viso pasaulio lietuviams šis patiekalas dažnai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve. Garuojanti puodynė su spirgučių ir grietinės padažu sukelia tikrą palaimą ir nors jų valgyti kasdien nerekomenduojama, retkarčiais cepelinų porcija išeis tik į naudą. Cepelinai gali būti gaminami iš virtų arba žalių, tarkuotų bulvių ir mėsos, varškės arba grybų įdaro.

Cepelinų atsiradimas yra susijęs su bulvių ir bulvių valgymo kultūros plitimu Europoje. Kaip žinoma, šis patiekalas gaminamas iš bulvių tešlos. Vienas žymiausių XVIII amžiaus bulvių tyrinėtojų, Antoine’as Augustinas Permentieras, savo 1779 metų knygoje mini, kad bulvių tešlą išradę airiai apie 1740 metus. Virtų bulvių tešlos produktai yra paplitę visoje Europoje, jie kepami riebaluose, keptuvėje ar krosnyje, o žalių bulvių tešlos produktų daugiausia žinoma Šiaurės Vokietijos ir pietinės Skandinavijos dalies šalių virtuvėse.

Tipiškas regioninis lenkų bulvių patiekalas patiekiamas daugiausiai Suvalkų krašte yra – Kartacze, kurie savo išvaizda ir skoniu labai panašūs į mūsų cepelinus. Panašių patiekalų rasime ir kitose šalyse – tai gerai žinomi vokiškieji kartoffelklöße, švediškieji kroppkaka ir palt, norvegiškieji klubb, kumle, komle ar kompe. Tokie patiekalai persikėlė net per Atlantą, kur žinomi kaip kanadietiškieji poutine râpée.

Lietuvoje cepelinai atsirado maždaug XIX ir XX amžių sandūroje, tikėtina, kad Žemaitijoje, kur jie atkeliavo iš vokiškosios Mažosios Lietuvos. Vėliau cepelinai tapo įprastu patiekalu ir kituose Lietuvos kraštuose. Patiekalo pavadinimas sietinas su vokiečių grafo Ferdinando von Zeppelino sukurtu skraidymo aparatu – dirižabliu. Tokių buvo galima matyti virš Lietuvos Pirmojo pasaulinio karo metais.

Pateikiame autentišką, pritaikytą mūsų dienoms receptą iš Vandos Dausinaitės-Varnienės sudarytos knygos „Didžioji virėja“ Kaunas, 1936.

Vandos Dausinaitės-Varnienės cepelinai

Reikės: 3 kg bulvių, 0,4 kg jautienos, 0,2 kg jautienos lajaus, 1 vidutinio dydžio svogūno, druskos, juodųjų pipirų pagal skonį.

Gaminimas: 2 kg bulvių nulupti ir sutarkuoti. Tarkius gerai nuspausti per audeklą, kad būtų sausi. Nuspaustas sultis palikti inde, kad nusistotų krakmolas. Sultis nupilti, o indo dugne nusistojusį krakmolą sumaišyti su tarkiais. 1 kg bulvių išvirti su lupenomis, nulupti, sugrūsti ir sumaišyti su tarkiais. Tešlą pasūdyti. Tada gaminti įdarą: jautieną ir lajų sumalti, įdėti smulkiai supjaustytą svogūną, pagardinti druska ir pipirais. Tešlą imti gabalais, padarius paplotėlius, dėti įdaro ir formuoti cepelinus. Virti pasūdytame vandenyje ~ 15-20 min. priklausomai nuo cepelinų dydžio. Valgyti su grietine ar spirgučiais.