Įrašas

Mokslo, žinių ir laisvės diena Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Pirmąjį 2013-ųjų rudens sekmadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje nuskambėjo Rugsėjo 1-osios skambutis – suklegėjo vaikiškais balsais, sumirgėjo gėlių puokštelėmis mažučiuose delnuose Rugsėjo pirmoji – šventė visiems – dideliems ir mažiems. Galėjome pasidžiaugti gausiu tėvelių ir vaikų būriu tiek šv. Mišiose bažnyčioje, tiek šventiškoje rikiuotėje gimnazijos kieme, tiek pirmojoje...

Įrašas

Viduramžiais dvelkią Medininkai visai netoli

 Alfonsas KAIRYS, Vilnius Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras“ rašo: „Medininkai – tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris...

Įrašas

Sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimas paminėtas ir prie Žaliojo tilto Vilniuje

Jonas BUROKAS, Vilnius Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė. Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio...

Įrašas

Ne abstrakčią kompoziciją, o paminklą kovotojams už Lietuvos laisvę

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS Kiekviena tauta, išgyvenusi savo istoriją, džiaugiasi pasiekimais, reikšmingomis pergalėmis ir pergyvena patyrusi nesėkmes arba pralaimėjimus, ji pagimdo ir išugdo savo krašto patriotus, didvyrius, deja, ir išdavikus…. Tačiau tautos, ypatingai mažos, per šimtus ir tūkstančius metų nuolat priverstos ginti savo kraštą nuo atėjūnų, jos po visa...

Įrašas

Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?

Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...

Įrašas

Okupacinės kariuomenės išvedimas – išmokta pamoka?

Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...

Įrašas

Lietuvių kilmės tyrinėjimų keliai ir klystkeliai

Lietuvoje lankosi baltų praeities tyrinėtoja iš Venesuelos, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė, Jūratė Statkutė de Rosales. Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojus ypač dominanti tema – šios autorės skelbiamos lietuvių kilmės hipotezės ir jos svečiavimasis Lietuvoje. „Vorutai“ žinoma, kad į „Patirties“ klubo organizuotą susitikimą su J. Statkute de Rossales buvo kviečiamas ir žymiausias Lietuvos...

Įrašas

Pirmokų pasai – JAV gyvenantiems lietuvių vaikams

Sekmadienis, 2013 m. rugsėjo 1 d. (Vašingtonas) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė naujų mokslo metų proga įteikė pirmokų pasus Vašingtono aštuonmetės Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos pirmaklasiams. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra ir čia. Šis dokumentas tai dar kartą patvirtina. Nepamirškite savo šaknų ir kalbos bei žinokite, kad Lietuva visada jūsų laukia“, – įteikusi pasus sakė...

Įrašas

Meilė Lukšienė – Daktarė

Dr. Zigmundas RAMANAUSKAS, Trakai Šiais metais minime daktarės Meilės Lukšienės 100-asias gimimo metines. Būtent – Daktarės. Daktarė patarė, Daktarė rekomendavo, Daktarė pastebėjo – taip ir tik taip mes visi vadinome ją, kuriems teko garbė kartu dirbti Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras). Lotynų kalboje žodis...

Įrašas

Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį ant Žaliojo tilto bus atidengta atminimo lenta

2013 m. rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, 14.30 val. ant Žaliojo tilto Vilniuje bus atidengiama atminimo lenta, skirta sovietų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui. Renginys vyks Laisvės dieną, kai prieš 20 metų – 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Ceremonijoje dalyvaus Vilniaus meras Artūras Zuokas,...

Įrašas

Širvintiškės Danutės Miliukienės knygoje – gyvenimo vaivorykštė

Vilma VALIUKEVIČIENĖ, interneto laikraščio „Krašto naujienos“ redaktorė, Širvintos Vieną penktadienį (2013 08 09) artėjant rugpjūčiui į vidurį, Širvintų biblioteka laukė eilėraščių… Vis dar dažais ir naujumu kvepiančios patalpos „neįgyventos“. Sienos ilgisi prisilietimų, erdvė ištroškusi žodžių, grindys – tokio joms mielo batų šiurenimo… Gal todėl čia vykstantys renginiai prikausto ir įsigeria sielon lyg niekada nedažyton tvoron dažai…...

Įrašas

Pažintai tiesai tarnavęs prof. prel. Pranas Kuraitis

Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Sukako 130 m., kai 1883 m. liepos 4 d. Pavasijų kaime, Šakių apskrityje, gimė prelatas profesorius Pranas Kuraitis, vienas iš pirmųjų lietuviškos filosofijos pradininkų ir vienas iš pagrindinių XX a. pirmosios pusės katalikiškosios visuomenės vadų. Pagrindinis organizatorius Du bičiuliai, teologijos magistrai, kunigai – zanavykas Pranas Kuraitis ir aukštaitis Mečislovas Reinys, 1909 m.,...

Įrašas

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas

Algimanatas ZOLUBAS, Vilnius Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link. Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui....

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Introibo ad altare Dei…

Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys Tokius žodžius seniau ištardavo ministrantai šv. Mišių pradžioje. Lietuviškai tai reiškia: „aš prisiartinsiu prie Dievo altoriaus“. Toliau būdavo sakoma – prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę (ad Deum, qui laetificat juventutem meam). Šiuos žodžius prisiminėme dalyvaudami neseniai penkioliktąjį kartą Kauno arkikatedros bazilikos įvairių...

Įrašas

Panaros kautynės: taktika

Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...

Įrašas

Kijevo Rusios krikštas. Ukrainiečių kelias į krikščioniškų tautų gretas

Prisikėlusio Kristaus patriarchalinė katedra Kijeve yra Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vienybės ir nepriklausomybės regimas ženklas Ukrainoje ir už jos sienų, pasakė sekmadienį, 2013 m. rugpjūčio 18 d., katedros konsekravimo iškilmei vadovavęs Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Švečiukas. Patriarchalinės katedros konsekracija įvyko Ukrainos unitams iškilmingai švenčiant Kijevo Rusijos Krikšto 1025 metų jubiliejų. Popiežius Pranciškus pasiuntė į...

Įrašas

Lietuviškų klėtelių godos

Bernardas Aleknavičius Carinės Rusijos priespaudos metais Mažojoje Lietuvoje leistas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, skirtas Didžiosios Lietuvos žmonėms, XIX a. tautiniam atgimimui suvaidino lemtingą vaidmenį. „Aušra“ ir žadino, ir kėlė Žinome, kad per 1883–1886 m. laikotarpį šio laikraščio buvo išleista 40 numerių ir kad pirmąjį „Aušros“ numerį redagavo dr. Jonas Basanavičius. Žinome taip pat, kad...

Įrašas

Mažosios Lietuvos pėdsakais

  LTV „Būtovės slėpiniuose“ prof. E. Gudavičius nuoširdžiai prisipažino, kad kažkoks „šeštasis jausmas“ atbaido specialistus nuo domėjimosi Mažąja Lietuva – ten buvusi jau ne mūsų valstybė, lietuviai ten buvę kampininkai. Tiesa, lyg ir ne mūsų valstybe buvo carinės Rusijos imperija. Tačiau jos paveldas veik be išlygų pripažįstamas savu. Nenuostabu, kad sovietmečiu LSSR urbanistikos paminklais buvo...

Įrašas

N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą

  N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą Vilnius, 1994 m. gruodžio 22 d. Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-060-93 n u s t a t ė: Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje...

Įrašas

Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą minint (1907-1940)

  Balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) sukako 90 metų kai įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD). Ji buvo vienas iš svarbiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidos veiksnių. LMD ugdė tautinę savimonę, padėjo kelti lietuvių švietimą bei mokslą, kovojo už kultūros paminklų išsaugojimą. Užsibrėžusi tikslą įvairiais aspektais tirti su Lietuva susijusius dalykus, rinkti...

Įrašas

Apie rublines santaupas

  Vyriausybei pažadėjus sugrąžinti dalį rublinių santaupų, sujudo laikraštininkai, net kai kurios partijos. Atseit nereikia tų santaupų grąžinti. Tai būtų net nemoralu. Mat lėšos, gautos už privatizuotą valstybės turtą, reikalingos jaunimui, mokslui, įmonių restruktūrizavimui, o ne pensininkams „suvalgyti“. Liberalai iš tų lėšų pasisiūlė kurti kažkokius fondus, o socialdemokratai referendumą žada inicijuoti. Panašu, kad privatizavimo lėšos...

Įrašas

Lietuvos lenkų tautinės sąmonės vystymasis

Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto  teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūs kalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...

Įrašas

Turtingas dvasinių vertybių – artėja prie savo būties šaltinio

Ypatingą dvasinę malonę ir nepakartojamą jėgą turėjo kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas Malonūs žodžiai yra trumpi ir lengvai pasakomi, tačiau jų aidas amžinas. Motina Teresė Apie žmogų, draugą ir kunigą galima parašyti labai daug arba labai mažai. Asmeniui būdinga nepakartojama jėga, kurią Dievo Sūnus teikia kiekvienam žmogui. Apskritai žmoguje glūdi didi dvasinė jėga. Jis...

Įrašas

Kas toji Voruta?

Vorutos pilies rekonstrukcija. Pagal Gintautą Zabielą, archit. Vidmantas Kavaliauskas Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS Ipatijaus kronikoje kalbant apie 1250-1252 m. įvykius rašoma: „Tautvilas … žygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas pasirengė, bet nusprendė su jo pulkais nesikariauti, įžengė į pilį, vadinamą Voruta“. Iš kitų istorijos šaltinių matyti, kad tada Mindaugas rėmė jo svainis ir Livonijos ordinas. Jis apsigynė nuo...

Įrašas

Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė

Mikas BALČIUS, Eugenijus IVANAUSKAS Dvigubas kryžius heraldikoje laikomas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos herbu, o Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) herbu. Vytis dabartiniu supratimu yra raitas karys, neturįs nė ženklo asmeniškumo. Bet nepamirškime, kad raitelį apibendrintu LDK simboliu galima vadinti nuo to momento, kai jis buvo pakeltas į heraldinės figūros rangą ir įrėmintas...

Įrašas

Pagerbtas gyvos bažnyčios statytojas

Kostas PRANAITIS Saulėtąją 2013 m. rugpjūčio 3-osios popietę, Vilniuje, greta judrios Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžos prigludusiame kunigo Broniaus Laurinavičiaus skverelyje, prie paminklo šiam garsiam dvasininkui atminti, suspindo žvakelių jūra, liejosi giesmės ir patriotinės dainos, buvo dalijimasi gyvais prisiminimais apie kun.B.Laurinavičių, jo neeilinę asmenybę. Į Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondo iniciatyva surengtas iškilmes susirinkę vilniečiai ir...