Pagrindinis puslapis Autoriai Lietuvių kilmės tyrinėjimų keliai ir klystkeliai

Lietuvių kilmės tyrinėjimų keliai ir klystkeliai

Lietuvoje lankosi baltų praeities tyrinėtoja iš Venesuelos, knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ autorė, Jūratė Statkutė de Rosales. Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojus ypač dominanti tema – šios autorės skelbiamos lietuvių kilmės hipotezės ir jos svečiavimasis Lietuvoje.

„Vorutai“ žinoma, kad į „Patirties“ klubo organizuotą susitikimą su J. Statkute de Rossales buvo kviečiamas ir žymiausias Lietuvos mokslininkas, kalbininkas, baltistas, lietuvių kalbos istorikas, akad., prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius.

„Voruta“. Profesoriau, mums būtų įdomi Jūsų nuomonė apie J. Statkutės de Rossales skelbiamus baltų praeities tyrinėjimus.

Aš didžiai vertinu Jūratės Statkutės de Rossales visuomeninę patriotinę veiklą tarp užsienio lietuvių.

Sveikinu jos norą susitikti su dabartiniais Lietuvos visuomenės veikėjais. Deja, aš nesu visuomenės veikėjas ir šiuo atveju negaliu būti poniai Jūratei naudingas.

Esu istorinės (diachroninės) kalbotyros specialistas, baltistas, indoeuropeistas.

Man rūpi jos teiginiai apie lietuvių kalbos ir tautos kilmę. Dėl šiais klausimais jos veikaluose padarytų išvadų turiu štai ką pasakyti.

Ponia Jūratė apie kalbų giminystę sprendžia iš senųjų tyrėjų, daugiausia ispanų, raštų. Bet tuose raštuose esantys teiginiai negali būti teisingi, nes tokiais juos padaryti neįmanoma be diachroninės kalbotyros, o ši atsirado tik XIX amžiuje, prieš tai jos nebuvo. Tada išvados apie kalbų genetinį ryšį buvo daromos iš atsitiktinio garsų ar formų panašumo, kaip ir dabar tebedaro vadinamieji pseudokalbininkai.

Ponia Jūratė sąžiningai, bet nekritiškai, tiria tas neteisingas senųjų autorių išvadas. Išanalizuoja smulkiausias jose esamų teiginių detales. Tai gerai, nes senųjų autorių teksto smulkmenos ateityje galės mokslininkams praversti. Be kita ko, tai esu aptaręs leidinyje Lituanistica. Bet tas apatarimas gali būti jau šiek tiek pasenęs, jeigu pasirodė naujų ponios Jūratės darbų, kurie man nežinomi.

Turint omenyje visa tai, kas buvo pasakyta, norisi poniai Jūratei iš visos širdies palinkėti toliau dirbti, bet ateityje kalbų ir tautų giminystės ryšius tirti tik istoriniu – lyginamuoju metodu, tam reikalui specialiai sukurtu, o ne imti už gryną pinigą senųjų laikų, kol dar nebuvo diachroninės kalbotyros, tų ryšių vertinimo. Taip pakeitus darbo metodologiją, savaime išnyks daugelis ponios Jūratės fantastinių hipotezių.

Nors buvote kviečiamas, tačiau renginyje – susitikime su J. Statkute de Rossales nedalyvavote…

„Patirties“ klubo organizuotame 2013 m. rugpjūčio 14 d. susitikime su p. Jūrate dalyvauti negalėjau. Viena, pablogėjo sveikata. Be to, susitikimą organizavo p. Jūratės gerbėjai. Jis buvo skirtas specialiai jai pareikšti liaupses. Jokia rimta diskusija ten nebūtų buvusi įmanoma. Mano dalyvavimas p. Jūratės liaupsinimo iškilmėse galėjo būti žiniasklaidos suprastas ir išgarsintas kaip pritarimo jos hipotezėms (organizatoriai to atkakliai siekė!), iš tikrųjų neturinčioms jokio mokslinio pagrindo.

Neretai girdime tvirtinant, kad reikią gerbti kiekvieną kitokį požiūrį, kad jie visi turintys teisę egzistuoti. Tam pritariu. Bet juk p. Jūratė išvadas daro iš klaidingų etimologijų, nieko bendra neturinčių su mokslu. Tai turi būti skaitytojui paaiškinta, kad jis nebūtų klaidinamas. Teisybė – aukščiau visko.

Daugelis p. Jūratės sprendžiamų problemų bus nušviestos mano knygoje Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas, kuri turėtų greitai pasirodyti. Rengiu dar kelias publikacijas, kuriose nagrinėjami lietuvių kilmės klausimai. Nors jau įpusėjau 89-uosius metus ir artėja 90-asis mano gimtadienis, bet tebesu darbingas ir žadu šį bei tą nuveikti lituanistikos mokslo ir populiarinimo srityje.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Aušra Virvičienė, Vilnius

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 4.

Naujienos iš interneto