www.voruta.lt Lietuvos televizija transliavo valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“. Viena pagrindinių serialo herojų – Marcelė Kubiliūtė, laikoma Lietuvos žvalgybos simboliu, aktyvi visuomenės veikėja, buvusi Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto, pogrindinės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narė, apdovanota visais aukščiausiai Lietuvos ordinais. Seriale sukurtas aktyvios, ryžtingos ir drąsios M. Kubiliūtės personažas, tačiau tokia...
Rezistencija
Įrašas
Sedos gimnazijos LLA kuopai -70 metų
Sedos gimnazijos II klasės gimnazistai, LLA kuopos nariai 1946 metais. Viršutinėje eilėje iš kairės penktas – Antanas Markauskas. Iš dešinės penktas – Juozas Pukinskas, septintas – Vacys Vizgaudis. Apatinėje eilėje pirmas iš dešinės šalia mokytojos sėdi Stasys Kazlauskas. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Politinė padėtis Mažeikių apskrityje, lyginant su 1946 m., nepagerėjo. Yra 9 partizanų būriai....
Įrašas
Sovietų režimas pavogė pusę gyvenimo
Elena Janušauskienė. (Asmeninio albumo nuotr.) Rasa SĖJONAITĖ, www.draugas.org Liūdnų prisiminimų našta, žmogaus galimybes viršijantys išgyvenimai ir skausmingų netekčių lydimas likimas – tai buvo duota vos ne kiekvienai lietuvių šeimai, patyrusiai XX amžiaus sovietinio režimo genocidą, karo ir tremčių siaubą. Politinės kalinės, partizanų ryšininkės, tremtinės Elenos Pečiulaitytės-Janušauskienės gyvenimo istorija nėra išimtis. Išimtis gal tik todėl, kad gerb....
Įrašas
Baudžiamoji byla Nr.93
Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26. Fotografas Virgilijus Usinavičius Vytas MILIAUSKAS, 1941-ųjų metų tremtinys, www.voruta.lt Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai. Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos...
Įrašas
Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
Konkurso nuostatai Dalyvio anketa Konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jis rengiamas kasmet nuo 1999 m. ir dalyvių skaičius nuolat auga. Konkurse gali dalyvauti Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje 5–12 klasių mokiniai. Darbai gali būti atlikti įvairia technika, naudojant...
Įrašas
Naktinis košmaras Šilutėje
Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis Vytautas PUPŠYS, Ukmergė Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas pagal šviesą lauke ir lentpjūvės sireną,...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
PASAKOJA KNYGNEŠIAI: knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas
Benjaminas KALUŠKEVIČIUS, Kaunas Ketvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys....
Įrašas
Parvežta 700 archyvų bylų lapų iš Sibiro
www.reformacija.lt Bažnyčios istorijos licenciatas Viktoras Bilotas Vilniuje 2016 lapkričio 15 d. 15:30 (Gerosios Vilties 10) ir Kaune lapkričio 21 d. 18:00 (Gimnazijos 7, 204 aud.) pasidalins informacija apie parvežtas archyvo bylas iš Tomsko. Tarp jų keturios – brolių Jono ir Martyno Yčų ir viena Lietuvos diplomato, teisininko Jono Aukštuolio. http://reformacija.lt/wordpress/parvezta-700-archyvu-bylu-is-sibiro/
Įrašas
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....
Įrašas
Mokytojas Kazys Klimavičius – gero siekęs amžinas disidentas
Kazys Klimavičius (stovi centre) su pašto darbuotojais Račkuose (1905-1908 m.). Alytaus etnografinio muziejaus nuotr. Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieš 130 metų, 1886-ųjų spalio 18-ąją, Alytaus apskrities Simno valsčiaus Krokininkų kaime gimė būsimasis garsus Lietuvos pedagogas Kazys Klimavičius. Mažajam Kaziukui raides lenkiškame elementoriuje pirmoji parodė mama. Vėliau iš lietuviško...
Įrašas
„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai
www.voruta.lt 2016 m. Spalio 11 dieną 18.00 val. (antradienį) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. „Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Sigitą Birgelį kalbina Marytė...
Įrašas
Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas
www.bernardinai.lt Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius. Atliekant pirminę dokumentų...
Įrašas
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė Paronetto – Nepaprastas žmogus buvo Juozas
Nijolė ir Juozas Lukšos Vokietijoje. (V. Valiušaičio nuotr.) Nijolė Bražėnaitė-Paronetto. Audronė V. Škiudaitė, www.draugas.org 2016 m. rugpjūčio 10 d. legendiniam partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų sukakę 95-eri. Ir jau 65-eri, kai jo nebėra. Jis žuvo jaunas (jam tebuvo 30) ir labai įsimylėjęs – Lietuvą ir lietuvaitę Paryžiuje. Džiaugiamės turėdami progos pakalbinti tą lietuvaitę, vėliau žmoną,...
Įrašas
Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt. Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai...
Įrašas
Rasti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų dokumentai
Lietuvos ypatingąjį archyvą pasiekė 2016 m. gegužės 28 d. rasti Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai. Dokumentus rado ir Archyvui perdavė Telšių miesto gyventojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai, šių dokumentų ieškoję beveik 10 metų. Dokumentai rasti Telšių r. Krėpštų k. esančiame Dievo krėslo miške. 1949 m. Dievo krėslo miške buvo įsikūrusi Šatrijos rinktinės...
Įrašas
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
Įrašas
Kristupas Šidlauskas. Kunigas Justinas Lelešius: neišdavęs Dievo ir Tėvynės
Tauro apygardos vadovybė. Kairėje – apygardos kapelionas Justinas Lelešius „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13) Lietuvos istorijoje daug narsių Tėvynės ir tiesos sūnų, kurių vardai tebėra užmiršti. Dera prisiminti ir išsaugoti šviesų atminimą lietuvių, už šiuos idealus paaukojusių savo gyvybę. Justinas Lelešius (1917-1947, slapyvardžiai – Krivaitis, Grafas) yra žinomiausias iš nedaugelio...
Įrašas
Lazdijų rajone atidaryta ekspozicija kunigui rezistentui J. Zdebskiui
LRT TELEVIZIJOS laida „Panorama“, LRT.lt Lazdijų rajone Šlavantuose, buvusioje klebonijoje atidaryta ekspozicija vienam žymiausių dvidešimtojo amžiaus pokario rezistentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises – kunigui Juozui Zdebskiui atminti. „Apie jį kalbėjo ir komunistai, ir saugumiečiai. Saugumiečiai jį praminė „nagliec“, lietuviškai – „akiplėša“, nes tiesiog į neviltį varė saugumiečius“, – taip apie kunigą J. Zdebskį sako...
Įrašas
Kaltinimai – iš klastočių
Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....
Įrašas
Girdžių stribyno sunaikinimo sukaktis
Girdžių partizanų būrys. 1945 m. vasara. Viena pirmųjų, netradicinė Girdžių krašto partizanų nuotraukų. Vyrai fotografavosi be ginklų, be uniformų. Sėdi iš kairės į dešinę: 2 -Jonas Pečkaitis- Krapovickas, 3- Justinas Penkaitis – Paleckis, už jo – Ipolitas Tverkus- Jaunimas, Vladas Paršelis, Kazimieras Ambrozaitis- Gediminas, stovi iš kairės į dešinę Leonas Pocevičius- Papunis, Stasys Zaturskis- Račas,...
Įrašas
Tautinis jaunimas pagerbė Generolą Vėtrą ir apgynė nuo sovietinės propagandos
www.alkas.lt Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val., pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę. „Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik...
Įrašas
Vaitojantis prioritetas
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“, medalininkas Pradėjus laužyti Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė.. Nuvilnijo saugumu susirūpinimo banga. Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...
Įrašas
Lietuvos partizanų Tigro rinktinė – Šiaurės rytų Vytauto apygarda
Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...
Įrašas
Signatarų karas prieš partizanus
Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius – partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius. Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio – Siaubūno nužudyme. Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per 20 dienų, iki gruodžio...
Įrašas
Pokario partizanų menkinimas gali būti informacinio karo dalis
Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties. Dar vykstant teismo...
Įrašas
Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui papildomas tyrimas
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1950 m., www3.lrs.lt nuotr. Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Partizaninio karo metu geriausiai organizuota ir stipriausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje buvo Vytauto apygarda, jos partizanai stodavo į kautynes, surengdavo...
Įrašas
Janina Survilaitė. Laisvės kovotojas Viktoras Petkus
Taip nulėmė likimas, kad kai kurių įžymių raseiniškių vardai mano gyvenimo keliuose vis dėsningai kelis kartus pasikartodavo. Prisimenu buvau dar jaunutė Raseinių vidurinės moksleivė, kai 1953-iaisias paleistas iš kalėjimo būsimas žymus Lietuvos politinis veikėjas, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus kurį laiką zakristijonavo Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o mes, kelios...
Įrašas
Lietuvos laisvės kovotojai pagerbti Minaičiuose
Gegužės 18 d., sekmadienį, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga Minaičiuose (Radviliškio r.) vyko iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialo. Šioje istorinėje vietoje 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Ceremonijoje partizanų atminimą pagerbė krašto apsaugos viceministras...
Įrašas
Paminklas Antanui Kraujeliui
Dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė Darganotą spalio 28 d. rytą Utenos-Vilniaus kelio 9-ąjame kilometre ties posūkiu į Kvyklius iškilo paminklas paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928-1965). Šis skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtas objektas atlieka dvi funkcijas: tai nuoroda į už 2 kilometrų tarp miškelių tūnančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo Kraujelis, ir atminimo ženklas vienam iš...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 10
- 11
- 12
- Kitas