Rezistencija

Įrašas

Panaros kautynės: taktika

Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Lietuvos atkūrimo projektas

1948 m. Lietuvių fronto suvažiavimas Vokietijoje Lietuvių fronto suvažiavimo 1948 m. sausio 24–25 d. protokolas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, lrt.lt Skelbiamas Lietuvių Fronto suvažiavimo protokolas yra vienas fundamentaliausių Lietuvos nepriklausomos valstybės projektų. Pasitraukusi iš bolševikų reokupuojamos Lietuvos, tačiau nei karo sumaištyse, nei pokario atskirtyse nepraradusi dvasinių ir idėjinių ryšių, jaunoji lietuvių intelektualų karta, dar iki karo brandinusi...

Įrašas

Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys

2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...

Įrašas

Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?

Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. 1956 m. Valdo Adamkaus kalba

Kviečiame paskaityti 1956 m. Valdo Adamkaus kalbą, sakytą Jaunimo ir studentų posėdyje Tautinės sąjungos sąskrydžio metu. Valdas Adamkus, kurį posėdžio vedėjas pristato Vlado Adamkavičiaus vardu, kalba apie tautos išlaisvinimo iš okupantų siekį ir Lietuvos jaunimo peticiją, įteiktą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Richardui Nixonui. Gerbiamas pirmininke, gerbiami prezidiumo nariai, mieli susirinkę šio posėdžio dalyviai! Lietuvos klausimo...

Įrašas

Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...

Įrašas

Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje

Gintaras LUČINSKAS, Alytus Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją. Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940–1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kitų pogrindžio organizacijų. Lietuvos laisvės...

Įrašas

Alfonsas Balsevičius iš Čiobiškio

Laima KUTIŠČEVA, Širvintų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė 2012 m. lapkričio 25 d. Čiobiškio (Širvintų r.) kultūros namų salėje buvo paminėtos Alfonso Balsevičiaus (1925–2011) mirties metines ir pasidžiaugta jo gražiais darbais – pristatytas jo eilėraščių rinkinys.  Alfonsas Balsevčius gimęs Čiobiškio apylinkėse, Pamusių kaime, vaikystę ir jaunystę praleido džiaugdamasis vaizdinga Musės pakrante, akį glostančiuose laukuose, pievose. Būtent gamta ir...

Įrašas

Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...

Įrašas

Partizano Ryto kovos keliais

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Mūsų partizanų kovos prieš okupantus paveikslas būtų gerokai blankesnis, jei neturėtumėm Juozo Lukšos–Daumanto, Adolfo Ramanausko–Vanago prisiminimų, Liongino Baliukevičiaus–Dzūko dienoraščio. Nuo šiol greta šių tekstų minėsime ir ką tik išleistą Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno–Ryto (1915–1952) prisiminimų knygą „PARTIZANO KELIU. Partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“ * (toliau – „Partizanų keliu“). J. Lukša-Daumantas, A. Ramanauskas-Vanagas, L. Baliukevičius-Dzūkas ir J. Paliūnas-Rytas...

Įrašas

Ką kalba išslaptinti dokumentai

1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Mūsų portale daug kartų rašėme apie Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį, pateikėme nemažai informacijos apie Šlynakiemyje įvykusios tragedijos aplinkybes, paviešinome tų įvykių liudininkų parodymus. Juozas Jakimavičius, kurio...

Įrašas

Laisvės kovų istorijos su s. Nijole Sadūnaite

Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-27-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-i-tikejimas-ir-dziaugsmas/87048 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-01-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-ii-ateistinio-teroro-vetros/87387 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-10-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iii-kgb-pozemiuose/87712 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-17-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iv-lageriu-valstybe/88046 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo...

Įrašas

Apie Rimvydą ir Žaibą

Apie Rimvydą ir Žaibą (1 d.) http://punskas.pl/?p=23461 Apie Rimvydą ir Žaibą (2 d.) http://punskas.pl/?p=23465 Apie Rimvydą ir Žaibą (3 d.) http://punskas.pl/?p=23469 Apie Rimvydą ir Žaibą (4 d.) http://punskas.pl/?p=23474 Apie Rimvydą ir Žaibą (5 d.) http://punskas.pl/?p=23479 Nuotraukose: 1. Partizanų rėmėjas Pranas Grigutis 2. Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (stovi pirmas kairėje) su Dainavos apygardos partizanais 3. Atminimo kryželis Jurgio...

Įrašas

A. Maksimavičienė: Apie partizanus, karą, tarpukarį ir pokarį

Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...

Įrašas

Prof. V. Landsbergio knygos sutiktuvės

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienį, 18 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) maloniai kviečiame į Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ sutiktuves. Dalyvaus: prof. Vytautas Landsbergis, dr. Kęstutis Girnius, dr. Mindaugas Tamošaitis, politikos ir kultūros apžvalgininkas, publicistas Vidmantas Valiušaitis

Įrašas

Apie Rimvydo ir Žaibo žuvimo aplinkybes

Sigitas BIRGELIS 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o...

Įrašas

Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas

Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....

Įrašas

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai

Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...

Įrašas

Apie Joną Neifaltą-Lakūną

2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....

Įrašas

A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...

Įrašas

Prisimintas Žalio Velnio šimtmetis

Julius NORKEVIČIUS, Vilnius Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius organizavo išvyką į Žaslių kraštą, kuri skirta Didžiosios Kovos apygardos vado bei kitoms šio krašto sukaktuvėms paminėti. Išvykos pradinis taškas – prie šiandien nebeveikiančios, todėl gerokai apleistos Kaugonių geležinkelio stotelės pastato. Šalia bėgių, kuriais su trumpomis pertraukėlėmis tai viena, tai kita kryptimi dunda traukiniai, ant kalvelės kuklus...

Įrašas

Mano Mama

Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....

Įrašas

Habil. dr. J. Šyvokienės pranešimas Seime, minint partizano A. Kraujelio žūties 45-metį

Habil. dr. Janinos Šyvokienės pranešimas Seime (2010-02-23) minint partizano Antano Kraujelio žūties 45-metį   Dar tie miškai rytais teberasoja Stambiais, skardžiais, kaip krištolas lašais. Ir kaip vaikystėj rasos gelia kojas – Juk čia širdies dalelę palikai.   Jo kraują žemė tėviškės sugėrė. Šermukšni, čia dar klaidžioja tava kančia. Kai draskė kūną žmonės sužvėrėję, Ir kaulus...