Jau pirmosiomis karo dienomis buvo subombarduotas Vilkaviškis. Nuotrauka iš Arvydo Žardinsko archyvo (http://rytufrontas.net/?page_id=1288) Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimus. Keturioliktasis pasakojimas – apie karo pradžią Suvalkijoje. Nors 43-ijų sulaukęs vyras ir toliau mėgino užsiimti verslu, tačiau ir naciai jam ėmė lipti ant kulnų… Bet netrukus grįžo sovietai. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose...
Socialinio tinklo X maketas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Per savo interviu į Maskvą atvykusiam amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui Putinas mėgavosi istorijos žiniomis, bet dažnai klydo arba nusišnekėdavo. Buvo akivaizdu, kaip nevykusiai emocingais dirbtiniais pasažais jis mėgina pateisinti savo karą prieš Ukrainą. Istorikus galėjo papiktinti Putino manevras, kuriuo jis galų gale apkaltino Lenkiją išprovokavus Hitlerį...
Tarptautinės Holokausto atminimo dienos minėjimas Europos Parlamente. Photographer: Philippe BUISSIN. © European Union 2024 – Source: EP Ketvirtadienį Europos Parlamente minint Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, apie savo išgyvenimus pasakojo Varšuvos geto įvykių liudininkė Irene Shashar. Atminimo ceremoniją pradėjusi EP pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad „šiandien prisimename Holokausto aukas ir patvirtiname savo nepajudinamą įsipareigojimą kovoti su...
Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Jau esame atkreipę dėmesį į rugpjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Tegul tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rugpjūčio 23-osios ir 1991 m. rugpjūčio 19 – 22 d. pučo Maskvoje – skiria daugiau kaip pusė amžiaus, tačiau anas vasaros pabaigos metas lėmė valstybės likimą. Gal kai...
Irano šachas Reza Shah Pahlavi. bonhams.com nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Vasaros skaitymams siūlome pasakojimą apie dar vieną intriguojančią asmenybę, susijusią su Lietuva ir savaip pasižymėjusią pasaulio istorijoje. Straipsnis iš autoriaus 2022 m. išleistos knygos „Lietuviais esame mes gimę“. Į mūsų akiratį pakliūva dar vienas lietuvių kilmės veikėjas, kuris paliko ne patį švariausią pėdsaką Antrojo pasaulinio...
Joniškėlio mstl. 1941 m. Birželio sukilėlių būrio nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Visiems žinoma, kad istorija linkusi kartotis. Įrodymų netrūksta ir šiandien. Kita vertus, svarbiausių įvykių neištrinsi nei iš žmonijos atminties, nei iš mokslinių analų. Tad nenuostabu, kad ir šio komentaro, skirto karštajam 1941 – ųjų birželiui, pagrindinė mintis apie sunkų to metu lietuvių...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...
Hitleris ir Putinas. Socialinių tinklų nuotr. Česlovas Iškauskas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Šiuo neramiu ir įtampos kupinu metu vyresnieji prisimena ir tragiškus Lietuvai prieškario laikus – Molotovo – Ribentropo paktą, jo slaptuosius protokolus, kurie daugiau kaip po mėnesio dar buvo papildyti į tautos genocidą atvedusiais pakeitimais. Sovietai ir naciai pasidalino Rytų Europą, o Hitlerio reichas pradėjo Antrąjį...
Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...
Leidykla „Briedis“ pristato negrožinės literatūros naujieną – žymaus bestselerių autoriaus Marko Feltono knygą „Sergint Hitlerį. Slaptasis fiurerio pasaulis“. Remiantis naujausia tyrimų medžiaga, žvalgybos dokumentais, liudijimais, atsiminimais ir kitomis oficialiomis istorijomis iš fiurerio aplinkos, knygoje pažvelgiama į Adolfo Hitlerio pasaulį iš arčiau. Į nacių partijos lyderio ir Trečiojo reicho fiurerio A. Hitlerio gyvybę kėsintasi ne kartą....
Horacijus Drapakas, www.voruta.lt STALINO SAPNAS Susitiko pragare Stalinas su maršalu: „Draugas Žukovai, aure – Sapnavau aš šaršalą: Tarsi Minskas su Maskva Kijevą apšaudė, Vokietijos gi galva Juos sutaikyt bandė. Gaila, Hitlerio nėra – Lukašenkos draugo, Nes fašistine ranka Putinėlį saugo. Bet uolus jo mokinys Per kančias ir kraują Ukrainiečių jėgomis Pragaran keliauja.“ Jam diktatorių...
Nuotrauka iš svoboda.org Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Ašaromis apsipylęs penkerių metų vaikutis, su mama lindintis metro tunelyje, virpančiu balseliu į TV kamerą sako, kad jį gąsdina bum-bum, jam baisu, karas yra blogai… Ir tai ne propaganda: siaubingas Rusijos karas, pradėtas prieš slavų ir tikėjimo brolius, negali palikti nieko abejingo. V. Putinas primena Staliną ir...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Vokietijos delegacijos atvykimo į Maskvą ir sutikimo aerouoste 1939 m. rugpjūčio 23 d. filmuota medžiaga. Kino kronikos originalas saugomas Rusijos valstybiniame kino ir foto dokumentų archyve (РГАКФД. Арх. № 16332). Prieiga per internetą prie skaitmeninės kopijos: 1. YouTube kanale. 2. B. N. Jelcino vardo prezidentinės bibliotekos skaitmeniniuose ištekliuose: Прибытие в Москву министра иностранных дел Германии И. фон...
Pirmasis JAV ginkluotųjų pajėgų laikraščio „Žvaigždės ir juostos“ puslapis 1945 m. gegužės 2 d. en.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Prieš 76-rius metus, balandžio 30-ąją, nusižudė viena prieštaringiausių pasaulio asmenybių – Adolfas Hitleris. Iki šiol jis turi ir šalininkų, ir priešininkų. Apie šį tironą, kai kas sako – vis dėl to neprilygusį žiaurumu Josifui Stalinui –...
www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado“ – antroji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas antrasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. gruodžio pradžios – kai prie Maskvos virė aršūs mūšiai – iki 1943...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Beveik prieš 10 metų, 2011 – ųjų liepą, DELFI svetainėje su rubrika „Neįtikėtini vasaros skaitymai“ pasirodė daug komentarų ir atsiliepimų sukėlęs mano straipsnis apie, atrodytų, neįtikėtiną istorijos faktą – aukštų žydų kilmės veikėjų dalyvavimą nacių piktadarybėse. Šis straipsnis įėjo į 2012 m. „Obuolio“ leidyklos išleistą knygą „Neįtikėtina,...
www.voruta.lt Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo didžiuojasi ir apie kurį...
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu. www.hitler-archive.com nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, konkrečios...
www.voruta.lt „Hitlerio karas Rytuose. I dalis. Barbarosa“ – pirmoji lietuviškai išleista vokiečių autoriaus Paulo Carello (tikrasis vardas ir pavardė – Paulas Karlas Schmidtas) knyga iš serijos „Hitlerio karas Rytuose“. Joje aprašytas pirmasis Trečiojo reicho karo prieš SSRS etapas, trukęs nuo 1941 m. birželio 22 d. – operacijos „Barbarosa“ pradžios – iki tų pačių metų pabaigos....
www.voruta.lt Tai knyga apie bebaimius nutrūktgalvius – Jungtinių Valstijų kariuomenės 101-osios oro desanto divizijos 506-ojo pėstininkų parašiutininkų pulko Lengvosios kuopos karius. Visi šio elitinio padalinio kariai buvo kilę iš skirtingų šalies vietovių, skirtingos kilmės ir išsilavinimo, bet visus vienijo bendras tikslas – pergalė, išplėšta kovojant su nuožmiu priešu. Jų šlovės valanda išaušo 1944 m. birželio...
„Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“ knygos viršelis Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Lietuvoje ir išeivijoje išleistų knygų apie Jurbarką sąrašą labai solidžiai papildė „Jurbarko atminties knyga“ – „Memorial Book of Yurburg (Jurbarkas) Lithuania“, išleista 2019 metais Niujorke. Šį didelės apimties 800 puslapių tomą parengė savo šaknų nepamiršę žydai. Pirmasis leidimas hebrajų kalba pasirodė dar...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Gatvėje atlikau savotišką apklausą, kai praeivių pasiteiravau, kokias jiems asociacijas kelia žodis „fašizmas“. Oi, – susiraukė pagyvenęs vyras. – Žinote, tai tai…Juk žinote, ką jie pridarė… O tai ne tas pat kaip fetišizmas? – šyptelėjusi paklausė, matyt, studentė. Fašistų pilna ir šiandien. Žiūrėkite, kas darosi Ukrainoje…- rimtu veidu išdėstė rusakalbė...
David Arutiunian, internetinio puslapio lietuva-armenija.lt redaktorius Mes prisimename Armėnų genocidą. Kartu su mumis prisimena ir Lietuva, Europa bei visa tarptautinė bendruomenė. Siekdami ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų, mes visi kartu turime ištarti: “Prisimenu ir reikalauju!” Šiandien, vykstant karams ir nekaltų žmonių žudymams, genocido pasmerkimas padės ateityje išvengti masinio tautų naikinimo. Pamiršę tai, kas vyko praeityje,...