Česlovas Iškauskas. Alkas.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Kol visas katalikiškas pasaulis šventė šv. Kalėdas ir triukšmingai sutiko Naujuosius metus, kaimyninė Lenkija išėjo į gatves ne laidyti fejerverkų, o protestuoti, smurtauti ir versti naująją Donaldo Tusko vadovaujamą centro dešinės vyriausybę. Chaosą šalyje pasėjo nuolat besivaržančios „Teisės ir teisingumo“ („Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) ir „Piliečių platformos“ („Platforma Obywatelska“, PO) partijos.

Pastarosios įkūrėjas ir jau beveik septynerius metus buvęs bei gruodžio 11 d. vėl oficialiai paskirtas ministru pirmininku D. Tuskas kaip reikiant įpylė alyvos į ugnį. Ketvirtadienį Varšuvoje įvyko Lenkijos opozicinės PiS partijos surengtas 100-tūkstantinis protesto mitingas „Laisvų lenkų protestas“. O šią savaitę Lenkijos Seimas turės balsuoti dėl 2024 m. biudžeto, kurį iki sausio pabaigos reikės pateikti prezidentui Andrzejui Dudai. Jei tai nebus padaryta, prezidentas turės teisę paleisti parlamentą. Po to, žinoma, keisis ir vyriausybė. Paties prezidento kadencija baigiasi tik kitų metų gegužę, tad lenkų laukia sunki ir įtempta, įvairiomis intrigomis paįvairinta pusantrų metų kova.

Kitaip sakant, kaimyninė Lenkija bus užsiėmusi pati savimi. Kaip viskas prasidėjo? Politologai aiškina, kad D. Tuskas čia niekuo dėtas, jis tik taisąs ankstesnės vadovybės klaidas. Būtent PiS sustabdė penkių Konstitucinio Tribunolo – galingos institucijos, nustatančios įstatymų konstituciškumą, teisėjų skyrimą. Vyriausybė buvo kaltinama neteisėtai atleidusi teisėjus ir pakeitusi juos savais žmonėmis. Valdančioji PiS partija, kaip ir „Fidesz“ Vengrijoje, atvedusi Viktorą Orbaną, sukėlė visos Europos Sąjungos galvos skausmą. Varšuvai pagrasinta sankcijomis: buvo įšaldyta dešimtys milijardų eurų pagalbos. Kuo toliau tuo labiau partijos kūrėjas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, 2010 m. žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio brolis dvynys Jarosławas Kaczyńskis klimpo į izoliacines ir radikaliai nacionalistines pozicijas. Valdantiesiems tarnavo valstybinė televizija ir radijas. Kopijuodama V. Orbaną, PiS prieštaravo Briuselio nuostatoms dėl migrantų ir pabėgėlių iš Ukrainos, taip pat skatino šalies žemdirbius blokuoti sieną su Ukraina. Buvę vieni aktyviausi ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai rėmėjų, lenkų politikai ėmė kelti kliūtis vakarietiškų ginklų tiekimui jos kovotojams. Galima sakyti, kad Varšuva rinkosi euroskeptikų ir kone Maskvos rėmėjų pozicijas…

Kai gruodžio viduryje 8 metus trukusį dešiniųjų valdymą pakeitė D. Tusko vadovaujamas centristų blokas (PiS vyriausybė su Mateuszu Morawieckiu priešakyje po spalio rinkimų prarado daugumą, tačiau prezidentas A. Duda vis tiek saviškiui pavedė sudaryti kabinetą, egzistavusį tik keletą savaičių), istorikas pagal profesiją ir kašubų tautą (vakarų slavų tautinė vokiečiams artima grupė) atstovaujantis D. Tuskas griebė jautį už ragų.

Ukrainos leidinys „New Voice“ pristatė 10 faktų, apibūdinančių 66-erių Lenkijos lyderį, į kurį dedama tiek daug vilčių. Jau tai, kad jis nurungė ministrą pirmininką M. Morawieckį, kuris, kaip ir buvo galima nuspėti, nesurinko pakankamai balsų balsavimui dėl pasitikėjimo savo vyriausybe, galima laikyti nemaža pergale. Kijevas tikisi, kad D. Tuskas palaikys Ukrainos stojimo į ES idėją ir sustiprins proeuropietiškų vyriausybių stovyklą, pastatydamas ją prieš dešiniųjų nacionalistų kabinetus Slovakijoje, Vengrijoje, o dabar, tikėtina, ir Nyderlanduose.

Tiesa, naujasis premjeras griebėsi skubotų reformų. Prieš pat šv. Kalėdas jis atleido visuomeninių žiniasklaidos priemonių – TVP kanalo, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP – vadovybę, kuri buvo laikoma dešinių vyriausybių ruporu. Buvo sustabdyta TVP transliacija, įaudrinusi didelę dalį žiūrovų. Savaitę anksčiau buvo atleisti visų penkių Lenkijos žvalgybos agentūrų vadovai. Prezidentas A. Duda apkaltino vyriausybę Konstitucijos pažeidimu. Vėliau tarp pirmųjų šalies vadovų užvirė tikras mušis, kai buvo suimti prezidento rūmuose besislapstę buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir bei jo pavaduotojas Maciejus Wasikas. A. Duda pareiškė, kad antrą kartą jiems suteiks malonę. Šie PiS partijos atstovai buvo apkaltinti korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia 2007 m. kilus „žemės skandalui“ ir netekę mandatų Seime.

Kažin, ar tai paskutinė salvė mūšyje tarp D. Tusko ir prezidento bei jo partijos. Nepaisant šių vidinių nesutarimų, Lietuvos pozicija neturėtų keistis. Štai Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Gabrielius Landsbergis ir Radoslawas Sikorskis susitikę sausio 11 d. jau aptarė daugybę su saugumo situacija susijusių klausimų. Tik ką Varšuvoje viešėjo Lietuvoje diplomatinį prieglobstį radusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja.

Tik viena pastabėlė: bendraudami su kaimyninių šalių veikėjais Lietuvos valdžios žmonės neturėtų dalyti saldžių amžinos draugystės pažadų, reikšti jiems besaikės meilės, kokią kažkada, pavyzdžiui, demonstravo R. Sikorskiui, M. Morawieckiui ar tam pačiam Baltarusijos diktatoriui. Juk prisimename, kad tokie politikai simpatijomis Lietuvai netryško…