Autorės asmeninio archyvo nuotrauka Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.voruta.lt Įvairių įvykių sukaktys ir jų minėjimas turi gilią prasmę. Žmogus turi progą prisiminti ir kas vyko tada, ką jis jautė dalyvaudamas viename ar kitame renginyje, ir kaip vertina jį dabar iš praėjusio laiko atstumo. Ką tik paminėjome vieną svarbiausių ir emocingiausių naujausios Lietuvos istorijos įvykių – Baltijos...
Adamo Dubinskio nuotr. Doc. dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Nepaisant kiekvienos kalbos ypatumų, kalbininkai yra sukūrę begalę kalbos mokymo metodų ir metodikų. Jos taikomos mokyklose, kalbų kursuose, būreliuose ir pan. Neseniai teko skaityti prisiminimus vieno labai savotiško skaitymo mokymo būdo, taikyto Lietuvos kaime prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą: „Daraktorė susodino mus aplink stalą, elementorius liepė pasidėti...
Laimonas INIS, rašytojas, www.voruta.lt Prieš penketą metų, rinkdamas medžiagą romanui „Sakmė apie Gervių tiltą“, susipažinau su Trakų metraštininku, literatu ir be galo įdomiu žmogumi Romualdu Tinfavičiumi. Jo butas man priminė muziejų: daugybė padėkos raštų, suvenyrų, apdovanojimų, karaimų reliktų, knygų, laikraščių straipsnių iškarpų aplankų, nuotraukų, o ant stalo – pluoštai eilėraščių, nuotraukų ir rašinių karaimų, rusų,...
Knygos viršelis, jo autorė – dizainerė Jurgita Jakienė, Vytauto Žemaičio nuotr. www.traku-zeme.lt Šią savaitę platųjį skaitytojų ratą pasiekė Lietuvos karaimų poetės, trakietės, pedagogės Julijos Robačevskos-Tinfavičienės (1932–2014) poezijos ir prozos knyga „Saulė nusileido už Trakų pilies“. Leidinį sudarė poetės vyras Romualdas Tinfavičius, o išleido VšĮ „Vorutos“ fondas (Trakai). Julija Robačevska-Tinfavičienė gimė 1932 m. gegužės 12 d....
Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...
Pranešimas, skaitytas 2013-11-13 Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje „Karaimai tiurkologai“ Vilniaus universitete dar prieš jo likvidavimą 1832 m. ir tarp studentų, ir tarp profesorių buvo pastebimas susidomėjimas Orientu ir iš dalies turkiškuoju Orientu. Pvz., prof. Tomas Husaževskis (Tomasz Husarzewski, 1732-1807), 1783-1805 m. dėstęs VU senovės ir visuotinę istoriją, buvo numatęs skaityti ir „Rytų imperijos bei arabų...
Simona GUDABSKAITĖ, Robertas STANEVIČIUS Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš jo unikalumo priežasčių yra karaimų...
Rugpjūčio 2 d. (penktadienį) 15 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose įvyks albumo ir parodos „Trakai. Praeities veidai“ pristatymas.Minint žymaus karaimų mokslininko, dvasinio vadovo, hachano Hadži Seraja Šapšalo (1873–1961) 140-ąsias gimimo metines Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija išleido karaimų portretinių nuotraukų albumą ir rengia parodą. Albumą ir parodą „Trakai. Praeities veidai“ sudaro Hadži Seraja Šapšalo ir...
Dr. Halina KOBECKAITĖ 2012 m. rugsėjo 17 d. Haličo mieste (Ivano Frankivsko sritis, Karpatų papėdė, Vakarų Ukraina) buvo surengta konferencija „Karaimai ir jų vaidmuo pasaulio bendrijos kontekste“. Tai jau trečia konferencija karaimikos klausimais, kurią rengė Ukrainos nacionalinis draustinis „Senasis Haličas“, įsteigtas 1994 m. Draustinio tikslas rūpintis senosios Haličo ir Haličo Voluinės kunigaikštijos sostinės Haličo kultūriniu...
Romualdas ČAPROCKIS Nuostabiame Trakų ežerų ir pilių krašte nuo seno gyvena viena iš Lietuvos tiurkų tautelių – karaimai. Per ilgus metus gyvendami šalia kitų Lietuvos tautų jie dalijosi vargais ir džiaugsmais, ilgainiui kultūriškai supanašėjo su vietiniais. Išlikusi sena tiurkų kalba visiškai kitoje kalbinėje aplinkoje, lyg inkliuzas gintare, stebina tyrinėtojus… Maža tauta žinoma ir savo patiekalais...
Tarp karaimų diasporų, įsikūrusių Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemėse ir buvusios Respublikos (Žečpospolitos) pietryčių pakraščiuose, reikšmingiausia bendruomenė (karaimiškai “džymat”) pasirodė Trakuose. Čia buvo Didžiojo kunigaikščio valdžios centras, tą akivaizdžiai liudija iki šiol išlikusios dvi pilys-pusiasalio ir salos, iš kurių salos pilies šiuo metu didelė dalis yra restauruota. Važiuodamas 1414 metų sausį pro Trakus Burgundijos keliautojas ir...
Karaimų ir totorių kapinės Viniuje. vilniusgo.lt nuotr. www.voruta.lt Daugiau kaip 600 metų Lietuvoje gyvena dvi tiurkų tautos – totoriai ir karaimai. Kalbos ir etnogenezės požiūriu jos priklauso seniausioms tiurkų gentims – kipčiakams. Jų įsikūrimas LDK žemėse siejamas su didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. XIV a. pabaigoje Aukso ordą alino vidaus karai. Naudodamasis chanų tarpusavio kovomis dėl valdžios,...