Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis. Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros...
Naujienos
Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Senosios Lietuvos herbas K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m. Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staigmena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
Trakų krašto leidėjas, redaktorius, žurnalistas
Juozo Vercinkevičiaus knygos „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ pristatymo Trakų viešojoje bibliotekoje dalyviai (iš kairės): Irma Stadalnykaitė, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Juozas Vercinkevičius. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr. Nuostabus tas mūsų Trakų kraštas, ne tik ežerais, puikia gamta, šimtmečius skaičiuojančia Lietuvos istorija, bet ir darbščiais, savo Tėvynę mylinčiais ir garsinančiais, garbingus...
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Bibliofilas iš Mielagėnų parapijos
Edmundas Černiauskas. Alfredo Girdziušo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Mielagėnai, www.voruta.lt Įdomiai formuojasi atskirų vietovių sociokultūrinės patirtys. Dauguma Lietuvos vietovių savo istorijose randa įdomių senosios kultūros pėdsakų. Rytų Lietuvos pakraščiai dar gana gyvai mena buvusių dvarų istorijas, lenkmečio, sovietinių represijų padarinius. Vienos bendruomenės po istorinio svorio našta sugniūžta, kitos randa jėgų į palikimą pažvelgti nauju žvilgsniu, bando...
Rašytoja Rūta Mataitytė: „Mano romanus dažnai pamilsta lietuvių emigrantai“
Rūta Mataitytė. Autorės nuotr. Evelina KISLYCH, Hamburgas, www.voruta.lt Treji metai – tiek laiko praėjo po pirmosios rašytojos Rūtos Mataitytės knygos išleidimo. Galima lyginti jos išleistas knygas su užvestu naujo automobilio varikliu – 2013 metais pirmą kartą pasirodžiusią knygą „Svajonė apie sniegą“ pavijo ir tais pačiais metais dienos šviesą išvydo „Laiškai“. 2015-aisias skaitytojai susipažino su „Gunda“,...
Lietuvių bendruomenė atšventė laikraščio „Draugas” 107-ąsias metines
Iš k.: LR ambasadorius Rolandas Kriščiūnas, Živilė Kriščiūnienė, Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė, Gintarija Gudynienė ir LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Ieva ASTROMSKAITĖ, www.draugas.org Paskutinį spalio sekmadienį kelias į Lemontą simboliškai nusidažė lietuviška medžių trispalve. Šventiškos nuotaikos, lydinčios besirenkančius pasipuošusius dalyvius į antrąjį šimtmetį skaičiuojančio išeivijos lietuvių laikraščio „Draugas” pietus, neužgožė nei rudeniškai vėsus...
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....
Lietuviška Gervėčių krašto Rimdžiūnų mokykla švenčia įkūrimo 20-metį
Baltarusijoje, Gervėčių krašte, įsikūrusi Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba spalio 28 d. mini 20-metį. Ta proga mokyklos bendruomenę pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Kantriai, diena iš dienos, sėjate ir auginate lietuvišką žodį, budinate lietuvišką savimonę ir orumą. Jūsų darbo vaisius – ši lietuviška mokykla, ugdanti Rimdžiūnų ir tolesnių apylinkių vaikus, kuriems svarbu...
Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto...
Dr. Martynas Purvinas. Imperijų likimai ir Mažoji Lietuva
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Besidomintieji pasaulio istorija pastebi, kad per žinomesnius šimtmečius įvairiuose žemynuose kaleidoskopiškai keitėsi skirtingiausi valstybiniai dariniai: karalystės ir kunigaikštystės, chanatai ir kalifatai, mažytės respublikos ir didžiulės imperijos. Deja (ar laimei), visi tie dariniai nebuvo amžini – vieni gyvuodavo šimtmečius, kiti vos mėnesius ar savaites. Sudėtingų sistemų valdymo specialistai žino, kad didesnis...
Dr. Martynas Purvinas. Toliau tirpsta Mažosios Lietuvos paveldas
Iliustracijose – 2016 m. Samanynų dvaro rūmų liekanos. Nuotraukos iš V. Rotės rinkinio. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.mazoji-lietuva.lt Žinomas Rytprūsių tyrėjas Volfgangas Rote (W. Rothe), parengęs vertingų knygų apie Tolminkiemio apylinkes ir kitas vietoves, pranešė, kad šią vasarą sudegė jo gimtinė – Samanynų (Samonien) dvaro rūmai. Prieš dešimtmetį teko lankytis greta garsiojo Tolminkiemio stovėjusioje to...
Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako. Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to...
Stabtelėjimas prie Prezidento A. Stulginskio asmenybės
Su mokinių būriu mokyklos vadovas V. Dubauskas, buvęs miesto vicemeras A. Kurlavičius, miesto savivaldybės tarybos narė L. Kudarienė ir kt. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo 22 dieną suėjo 47 metai nuo pirmojo konstitucinio Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio mirties. Neteko girdėti, kad apie šią datą nors žodeliu būtų užsiminusi mūsų žiniasklaida… Aleksandras Stulginskis...
Gerosios Didžiasalio atminties sergėtoja
N. Keraitienė po vakaronės su bendražyge A.Misiūniene ir mokiniais Dalia SAVICKAITĖ, Didžiasalis, www.voruta.lt Kito tokio miestelio Lietuvoje nėra. Pradeda byrėti obuoliai, mokytojų keliai vis dažniau pasibaigia mokyklose besiruošiant naujiems mokslo metams. Ar žinote, kokioje Lietuvos mokykloje šviesiausia? Ogi siaubo legendomis apipinto Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje. Kuomet Klaipėdos mokyklų mokiniai rytmečio patamsiais keliauja į mokyklas, didžiasaliečiai jau...
Vytauto Didžiojo Trakų žemė
„Trakų žemės“ pokalbis su rašytoju, visuomenės veikėju Edmundu Malūku, kuris ką tik išleido savo istorinį romaną „Vytauto žemė“. Seniai žinoma: Lietuvos visuomenė, skaitytojai seniai laukė romano apie Vytautą Didįjį. Kaip jūs manote: kodėl visiems akivaizdi tema iki šiol nebuvo realizuota? Atsakymas paprastas. Tai ypač ambicinga tema. Seniai įrodyta, kad istorinių asmenybių įvaizdį visuomenėje kuria ne...
Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė Paronetto – Nepaprastas žmogus buvo Juozas
Nijolė ir Juozas Lukšos Vokietijoje. (V. Valiušaičio nuotr.) Nijolė Bražėnaitė-Paronetto. Audronė V. Škiudaitė, www.draugas.org 2016 m. rugpjūčio 10 d. legendiniam partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų sukakę 95-eri. Ir jau 65-eri, kai jo nebėra. Jis žuvo jaunas (jam tebuvo 30) ir labai įsimylėjęs – Lietuvą ir lietuvaitę Paryžiuje. Džiaugiamės turėdami progos pakalbinti tą lietuvaitę, vėliau žmoną,...
Lietuvos paribio kultūros sargas – Marijonas Savickas
Kunigas Marijonas Savickas. Autorės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Ceikiniai, www.voruta.lt Dauguma atvykstančiųjų į Ignaliną nuo Vilniaus pravažiuoja nuorodą į Ceikinius. Šis Lietuvos kampas ne ką mažiau vaizdingas nei Aukštaitijos NP kalvynai. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad anksčiau – prieš kokį 70 tūkst. metų visa ši teritorija buvo jūros dugnas. Nutirpęs ledynas 2 km už Ceikinių paliko penktą...
Atgimęs Paliesiaus dvaras – muzikos gurmanų svajonė
Paliesius dabar. D. Savickaitės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Pats Paliesiaus kaimas įsikūrė po 1557 m. kuomet LDK vyko feodalinė žemės reforma, buvo paskelbtas valakų reformos įstatymas. Reforma vyko apie 20 metų, tuo laiku gyventojai kėlėsi iš vienkiemių ir kūrė gatvinį kaimą. Taip nutiko, kad Paliesius įsikūrė ant trakto, jungiančio Vilnių-Švenčionis su Breslauja pro Tverečių. Šaltiniai...
Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas
1941 m. Birželio sukilimo memorialas Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias jubiliejines datas. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą kaukę ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos pasipriešinimą – Birželio 22...
Gintaras Lučinskas. Nauja knyga apie sveikatos apsaugą Dzūkijoje
Varėnos atvirukas. Š. Šimkevičiaus kolekcija Gintaras LUČINSKAS, www.voruta.lt Dar taip neseniai pasitikome Šarūno Šimkevičiaus knygą „Žurnalo „Trimitas“ (1920-1940) dzūkiška kronika“. Ir štai prieš mano akis jau nauja šio autoriaus knyga „Sveikatos apsauga Dzūkijoje (iki 1945 metų)“. Šarūnas Šimkevičius man papasakojo kaip gimė ši knyga, o kartu – ir vieną juokingą istoriją iš knygos rengimo „virtuvės“. ...
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
Stanislovo Rapolionio premija – žurnalistei Aurelijai Arlauskienei
www.voruta.lt Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje gegužės 13 d. įteikta Stanislovo Rapolionio premija žurnalistei Aurelijai Arlauskienei. Dar 2011 m. lietuvių švietimo draugija „Rytas“ nusprendė Stanislovo Rapolionio premijos ceremoniją rengti Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Premijos tikslas – skatinti mokytojus, kultūros ir meno darbuotojus, žurnalistus, leidėjus, istorikus rūpintis pietryčių Lietuvos kultūros ir švietimo sklaida, kultūros ir istorijos paveldo...
XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė” Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...
Šarūnas Šimkevičius. Vienos mokyklos istorija
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, www.voruta.lt Neseniai perskaičiau knygą, kuri mane ir nustebino ir nudžiugino. Todėl norėčiau supažindinti ir kitus skaitytojus su knyga „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“, o autoriai – Redas Diržys ir Asta Stasionytė. Turiu prisipažinti, kad aš niekada nepasižymėjau dideliu pasišventimu mokslams, net ir savo studentavimo metais. Mane dažnai užvaldydavo šalutiniai pomėgiai ir susidomėjimai....
Signataro Donato Malinausko premiją, skirtą dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui, atsiėmė jo duktė Austė
Apdovanojimą atsiėmė dr. Kazio Napoleono Kitkausko dukra Austė Petrauskienė Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Nuo 2012 m. yra teikiamos Donato Malinausko kultūros premijos. Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės....
Bajorų kapinyno archeologinės ekspedicijos dešimtmetis
Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus, www.voruta.lt Tūkstantmetė Bajorų kaimo, esančio Kietaviškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.), praeitis vaizdžiu istoriniu pasakojimu atsiskleidžia nuo 2006 metų dirbančioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Kaišiadorių muziejaus archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus. Minint ekspedicijos dešimtmetį parengta glaustai bet visapusiškai tyrimus apžvelgianti Kaišiadorių muziejaus stendinė paroda „Atrandant paskandas:...
Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai” ir paskleisti mitai
Nemuno kairiajame krante stovi Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. zapyskioseniunija.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos,...






