Pixabay.com nuotrauka Kristina TAMELYTĖ, www.bernardinai.lt Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai – vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. Jeigu vaikai anksti pradeda lavinti savo žodyną, tai galima būtų sieti su geresniais pasiekimas akademinėje srityje ateityje, o galiausiai –...
Onos Voverienės knygos viršelis Onutė TREPUILAITĖ-VIRGANAVIČIENĖ, Bakaloriškių km., www.voruta.lt Kovo 16-ąją buvo paminėtos legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo žūties 70-osios metinės. Jo gimtajame Bakaloriškių kaime vyko minėjimas, Dusmenų Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o baigiamasis renginys persikėlė į Dusmenų kultūros centrą. Minėjimas Bakaloriškėse Bakaloriškėse, prie kryžiaus žuvusiems už...
Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt Biblija, Pr, 25 sk.: Kartą Jokūbui verdant sriubą, Ezavas parėjo iš laukų. Jis buvo labai išalkęs. Ezavas tarė Jokūbui: „Labai prašau duoti man pasrėbti to raudono viralo, nes esu baisiai išalkęs!“ (Todėl Ezavas buvo vadinamas Edomu). „Pirmiau parduok man savo pirmagimystę“, atsakė Jokūbas. Ezavas tarė: „Esu prie mirties, kam man...
1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos laureatas Vytautas Dailidka. Jono Česnavičiaus nuotr. Irma STADALNYKAITĖ, www.voruta.lt 1918 m. vasario 16 d. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus globojamoje valstybingumo istorijai svarbioje vietoje šeštadienio rytą rinkosi ne tik muziejaus kolektyvo...
Aušros Virvičienės nuotr. Į „Tėvų liniją“ pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais jau galima skambinti ne tik vakarais, bet ir dieną – nuo 11 iki 13 val. Tad nemokamos anoniminės psichologų pagalbos visoje Lietuvoje sulauks daugiau tėvų, globėjų ir senelių. „Kaip bandomasis projektas prieš pusantrų metų startavusi „Tėvų linija“ parodė, kad profesionalių psichologo konsultacijų poreikis –...
Jūratė MIČIULIENĖ, www.lzinios.lt Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų buvo ir kriminalinių nusikaltėlių, kurie mušėsi ir plėšikavo ne blogiau už valstiečius. „Garbingiausia mirties bausmė kilmingajam buvo galvos nukirsdinimas“, – pasakojo istorikas Domininkas Burba. „Tik bėda, kad Lietuva niekada neturėjo giljotinos, akimirksniu pasiunčiančios nuteistąjį į aną pasaulį, – kalbėjo istorikas D. Burba, ką tik apsigynęs...
Karšuvos tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas GEDVILAS, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Ivangėnų tvirtovė, greičiausiai, buvo Karšuvos žemių administracinis centras, o nuo 1285 metų ir LDK sostapilis, taip pat ir Gedimino. Gediminui tapus Lietuvos valdovu 1316 metais, jau tada buvo galima nujausti, kad Karšuvos žemė bus prarasta, todėl gyvybiškai svarbu buvo organizuoti, rezidencijos perkėlimą į saugesnę vietą....
Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Gediminas KAJĖNAS, www.bernardinai.lt „Būtina atrasti savo santykį su praeitimi, kad galėtum drąsiai žvelgti į ateitį“, – teigia dailininkas Mindaugas Lukošaitis (g. 1980), dar 2003 metais sukūręs piešinių ciklą „Pasipriešinimas“, skirtą lietuvių pokario rezistencinei kovai atminti. Ciklas, kurį sudaro 100 darbų, Lietuvoje didesnio atgarsio nesulaukė ir buvo parodytas vos keliose parodose Šiuolaikinio meno...
Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas. J.Vercinkevičiaus ir A.Virvičienės nuotraukos Aušra VIRVIČIENĖ, www.voruta.lt Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus įgulos Karininkų ramovė sunkiai sutalpino visus, norinčius pamatyti, pagerbti ir paspausti ranką Antanui Žilėnui, pristačiusiam ypatingą kūrinį – dviejų tomų knygą Parubežys ir parubežiniai, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95-erių metų sukakčiai paminėti. Tai – solidus,...
Tikintieji 1947 metų vasarą Kaitinių namo kieme. Paties namo galas – kairėje. Šaltinis: Hans Kaitinnis (Hamburg), Christen in Schmelz 1947, Memeller Dampfboot, 2008 m. vasario 20 d. Nr. 2 , 21 pusl., memel.klavb.lt Aleksandras SAKAS, Klaipėda, www.voruta.lt Nemuno 6-tasis skersgatvis Klaipėdoje, vėliau pervardintas Šešupės gatve, savo pavadinimą paveldėjo iš prieškario laikų, kai jis buvo vadinamas...
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova) www.alkas.lt Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono...
www.voruta.lt Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks naujos profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas” pristatymas. Knygoje publikuojami iki šiol viešai neskelbti ir plačiau nežinomi tekstai (tarp jų ir pokalbių su paskutiniuoju SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu įrašai) iš V. Landsbergio archyvo, tiesiogiai besisiejantys su Sausio 13-osios naktimi. Knygoje...
Anykščių kraštotyros leidinio sudarytojai. Autorės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiai garsėja ne tik savo lankytinais objektais, literatūriniu palikimu ir jo pagrindu įkurtais memorialiniais muziejais, bet ir bibliotekinio darbo kokybe, įvairove, pačia labai jaukia, estetiškai patrauklia biblioteka. Anykščių, beje kaip ir visų kitų Utenos apskrities rajonų bibliotekos (išskyrus Visagino) yra renovuotos, modernizuotos, perstatytos, išnaudojant atitinkamos...
Nijolė Voketaitienė ir gyvenime, ir darbe, pozuodama reklamoms, skleidė eleganciją ir nepakartojamą žavesį. (Nuotraukos iš Voketaičių šeimos archyvo.) Virginija PETRAUSKIENĖ, www.draugas.org Dirbti modeliu – daugelio visų laikų paauglių mergaičių svajonė. Tačiau netikėtai ir neplanuotai atsidūrus ant podiumo ir priešais fotoaparatų objektyvus, ten praleisti penkis dešimtmečius – ne kiekvienam skirtas toks gyvenimo scenarijus. „Gyvenimas mane dažnai...
www.voruta.lt Mano darbastalis buvo lyg nedidelė tvirtovė. Jame buvo įmontuoti du automatiniai ginklai, kurie galėjo visą kabinetą nusėti kulkomis. Šie automatai būdavo nutaikomi į lankytoją ir sekdavo, kaip ji(s) juda mano stalo link. Kritiniu atveju man užteko nuspausti mygtuką, ir abu ginklai iššautų vienu metu. <…> Kartu galėjau paspausti kitą mygtuką, ir sirena pakviestų sargybinius...
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas. Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio...
„Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Margi raštai, 2018. Parengė Arnoldas Piročkinas Rimantas JOKIMAITIS, www.voruta.lt Profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas mūsų valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį pagerbė savo parengta „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918-1940 metai“. Toje kronikoje papasakota įdomi, intriguojanti Nepriklausomybės metų Jurbarko istorija. Tikrieji istorijos pasakotojai yra praeities žmonės, savo laiku rašę...
Goštautų susitikimas, Milvydai, iš kairės – Nicolas GACHTOVTT, PIERR GACHOVTT, FRANCOIS GACHOVTT Dalia SAVICKAITĖ, Ignalina Goštautai – viena įtakingiausių lietuvių kilmės LDK didikų giminė, kuri nuosekliai siekė Lietuvos savarankiškumo didžiojoje Europos politikoje, savo veiksmais ją įgyvendino. Pirmasis išgarsėjo Goštautas, 1364 m. Veliuonos pilyje žuvęs nuo kryžiuočių rankos. Tais laikais giminė telkėsi apie Ašmeną. Didžiuliai vėlesniojo – Jono...
Директора музея истории города Анжелику Шпилёву администрация города Советска увольняет по статье «утрата доверия», на её должность уже назначен новый исполнитель. Об этом «Афише Нового Калининграда» рассказала сама Анжелика Шпилева. Она должна передать дела сегодня до конца рабочего дня. «Ко мне в музей сегодня утром пришла целая делегация: заместитель главы города по социальным вопросам, начальник...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą demonstruoja atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien negatyvias valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje. Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose...
www.voruta.lt Knygos autorius Arvydas Anušauskas, leidykla „Dominicus Lituanus“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Aš esu Vanagas“ pristatymą. Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats negalėjo aprašyti. Tai buvo 1950–1957 metai, kai jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės...
Radioaktyvių atliekų saugykla. E.Ostašenkovo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Utenos apskrities regionas įdomus ir Lietuvai, ir pasauliui. Čia atliekamas eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar išliks gyvybė šiame regione, kuomet radioaktyvių atliekų saugykloje pasibaigs šių atliekų saugojimui skirtas laikas. Jis trumpas – 25 metai, o kas toliau? Niekas nežino. Liepos 9-ąją Visagine lankėsi ES politikų komanda, kurioje...
www.voruta.lt I tomas: 1918 m. lapkričio 9 d.–1919 m. spalio 4 d. II tomas: 1919 m. spalio 8 d.–1920 m. birželio 16 d. Sudarė dr. Alfonsas Eidintas ir dr. Raimundas Lopata, išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Dokumentų rinkinyje „LIETUVOS VYRIAUSYBIŲ 1918–1920 METŲ POSĖDŽIŲ PROTOKOLAI“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus...
Marija Remienė savo darbo vietoje. („Draugo” archyvo nuotraukos) Kalbino Audronė V. ŠKIUDAITĖ, www.draugas.org Šiemet Draugo fondas (DF) mini 25-ąsias įkūrimo metines. Ketvirtis amžiaus veiklos – tai reikšmingas įvykis ir proga apmąstyti nueitą kelią. Jau nemažai metų DF yra mūsų visų draugo – „Draugo” laikraščio svarbus gyvybės šaltinis. Jubiliejaus proga kreipiamės į DF tarybos pirmininkę Mariją...
Šarūnas Šimkevičius. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos nuotr. Gintaras LUČINSKAS, www.voruta.lt Neseniai skaitytojus pasiekė nauja Šarūno Šimkevičiaus knyga „Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)“. Kadangi leidinio autorius mane tikino, kad tai – jau paskutinė jo knyga apskritai, tai nusprendžiau parašyt bent keletą žodžių apie šią knygą. Iš viso išleista tik 20 egzempliorių, visi...
Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis. Vėliau Jodko pavardė keitėsi, pridėjus...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...
Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės...