Prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885-1969) (dešinėje su skrybėle) ir Jurgis Dobkevičius (sėdi lėktuve) apžiūrinėja lėktuvą, XX a. 3 deš. Prieš 125 metus, 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge gimė aviatorius Jurgis Dobkevičius. Talentingas lakūnas ir išradingas konstruktorius, drąsus ir užsispyręs, varomas jaunatviško polėkio ir adrenalino poreikio. Jau nuo mažų dienų braižęs lėktuvų modelius, savo gyvenimą...
Kaunas
Lietuvos garbės konsulai Prancūzijoje: Lietuva yra kitas žodis Laisvei
Iš dešinės į kairę: D. Gruzdys, A.M. Goussard, B. Strakšienė, P. Minonzio, D. Gruzdienė, A. Laiškonis Pasitikdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną šiandien esame tikri, jog mūsų valstybės vardas skamba garsiai ir užtikrintai – esame girdimi ir matomi kaip tvirta moraliniu ir vertybiniu požiūriu tauta. O juk, rodos, dar visai neseniai – prieš 35 metus –...
Prezidentas, Lietuvos garbę pakėlęs viso pasaulio akyse
Istorinės prezidentūros sodelyje prie Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo. Aidos Valinskienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD bendrijos LKD Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Prieš keletą dienų būrelis žmonių, kuriems matyt tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi, kuris buvo pirmasis Lietuvos Prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras...
Pagerbta lietuvybės puoselėtoja, pasaulio tautų teisuolė ir diplomatė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915-2017)
Raimundo Kaminsko nuotraukose – atminimo lentos atidengimo iškilmės akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2025 m. kovo 4 d. Kaune, ant namo K. Donelaičio g. 14 buvo atidengta atminimo lenta, skirta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915-2017). Atminimo lentą pašventimo ir atminties žodžius apie Birutę...
Istorinė 1935 m. kovo 3 d. renginio nuotrauka
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Nuotraukoje – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos vadovės, Lietuvos karininkų ramovės valdybos ir tarybos nariai, renginio svečiai organizacijos dešimtmečio minėjimo dieną Ramovėje, Kaunas, 1935 m. kovo 3 d. LCVA, P-16318. Fotografijoje penkta iš kairės sėdi draugijos pirmininkė Sofija Oželienė, karo gydytojo Kazio...
Išsami studija apie tradicinius drabužius, atskleidžianti mūsų protėvių gyvenimo būdą, estetinį skonį ir gilią kultūrinę atmintį
KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ Sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje šiuolaikinis žmogus dažnai ieško būdų, kaip susieti savo šaknis su pažangiu gyvenimu. Lietuvių tautinis kostiumas tvirtai susijęs su šalies istorija, tradicijomis ir tautos tapatybe, jis – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties, neleidžiantis pamiršti senųjų tradicijų ir reikšmingų kultūrinių simbolių. Nepaisant to, kad tautinis kostiumas susijęs...
Iškentęs Gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) Žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22087 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, Gulag‘o pragarą iškentusio...
Minime Augustino Povilaičio, sovietinių okupantų sušaudyto Butyrkų kalėjime, 125-ąsias gimimo metines
Raimundo Kaminsko nuotraukose – pažintinė-tiriamoji ekskursija Augustino Povilaičio gyvenimo takais Jurbarko rajone, vykusi 2023 metų rugpjūtį Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš 125 metus, (1900 m. vasario 24 d.) Pašventyje (Jurbarko r.) gimė Lietuvos kariuomenės savanoris, ilgametis Lietuvos saugumo institucijų karininkas, buv. Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Lietuvos Nepriklausomybės kovų...
Zigmas Tamakauskas. Lietuvių kalba – geroji mūsų motina…
Iš kairės: Zigmas Tamakauskas, Vaižganto muziejaus vedėjas Remigijus Jakulevičius, Antanas Staniulis ir Algimantas Kurlavičius Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Neseniai iš Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus vedėjo Remigijaus Jakulevičiaus gavau laišką, kviečiantį atvykti į Maironio lietuvių literatūros muziejų dalyvauti popietėje, kurioje bus kalbama apie Vilhelmą Storostą-Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą, lietuvių kalbą ir jos esmę. Susidomėjau šiuo kvietimu, prisiminęs šio...
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos kronika
Šių eilučių autorius savo auka prisidėjo puošiant bazilikos langus vitražu. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos zakristijono nuotr. Zigmas Tamakauskas, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, Kaunas, www.voruta.lt Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje sausio 26 dieną po 11 val. šv. Mišių Konferencijų salėje įvyko įdomus ir prasmingas renginys, skirtas poeto, vertėjo, literatūros kritiko, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro ir Lietuvos ...
Vorsklos mūšis ir Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia
Aidos Valinskienės ir straipsnio autoriaus nuotraukos Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš kurį laiką vienoje televizijos laidoje teko matyti Valdo Rakučio vedamą vaizdinę apybraižą „Vytautas Didysis“, kurioje buvo pasakota apie Vytauto asmenybę, jo nuveiktus darbus Lietuvos labui. Neseniai – šių metų sausio sekmadienį Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje Lietuvos Respublikos Seimo...
Alvydo Lukio paroda „Ne tik šaknys. Pagal Juozo Lukio (1927–2001) Sibiro archyvo nuotraukas“
Juozo Lukio archyvo nuotr. Sausio 30 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma Alvydo Lukio paroda „Ne tik šaknys. Pagal Juozo Lukio (1927–2001) Sibiro archyvo nuotraukas“. Paroda veiks iki kovo 2 d. Pasak autoriaus, tai jo tėvo Juozo Lukio fotografinio palikimo remediacija. Fotografijos darytos tremtyje Irkutsko srityje, Alzamajuje, ir keletą...
Prieš 120 metų Kauno Rotušės aikštėje pradėjo veikti pirmas lietuviškas knygynas
J. Naujalio knygynas veikė pažymėtame pastate. 1920 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka Lygiai prieš 120 metų, 1905 m. sausio 29 d. Kauno širdyje pradėjo veikti pirmasis legalus lietuviškas knygynas. Dabartiniu adresu Rotušės a. 27 veikusį knygyną įsteigė garsusis kompozitorius Juozas Naujalis (1869-1934). Pasibaigus keturiasdešimt metų trukusiam spaudos draudimui, valdžios įstaigos gavo keletą prašymų...
Kaip išsirinkti tinkamą reklamos agentūrą Kaune pagal verslo poreikius?
Asociatyvi nuotr. Pexels.com Rinkodaros pasaulis nuolat kinta, todėl įmonės, norinčios pasiekti geriausius rezultatus, vis dažniau kreipiasi į profesionalias reklamos agentūras. Tinkamai pasirinkta agentūra padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir pasiekti aukštą investicijų grąžą (ROI). Renkantis tinkamą reklamos agentūrą reikia atsižvelgti į jos patirtį, paslaugų spektrą, komunikaciją ir kainodarą. Jei jūsų verslas yra Kaune, svarbu...
Klaipėdos krašto sukilimui – 102 metai
Gintautas Tamulaitis, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2025 m. sausio 15 d. paminėjo 102-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų sausio 3-5 d. Klaipėdos sukilimui buvo ruošiami Kaune. Paminėjimas...
XIX a. pabaigos Kaune buvo statomi ne tik fortai, bet ir belgų projektuota ir valdyta elektrinė
Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
Pagerbiame sovietų partizanų nušautą Eleną Spirgevičiūtę
Elenos Spirgevičiūtės Kauno VIII gimnazijos baigimo atestatas. 1943 m. birželio 5 d. KRVA. F. R-1021, ap. 2, b. 233, l. 3-3 a.p. Elena Spirgevičiūtė gimė 1924 m. gruodžio 22 d. tarnautojų Stasio (1897–1945) ir Elenos (1902–1986) Spirgevičių šeimoje. 1928 m. S. Spirgevičius nusipirko žemės sklypą Kaune, Tvirtovės alėjoje ir neilgai trukus šeima įsikūrė naujai pastatytuose...
Moterys Lietuvos laisvės kovose ir rekonstruota partizanės uniforma
Per partizaninį karą pirmą kartą Lietuvos istorijoje moteris kovotoja tapo reiškiniu, o ne vienetiniu atveju ar išimtimi. Gal ne visada su ginklu, bet dažnai jos buvo tos, kurios rūpinosi logistika, ryšiais, maisto ruošimu, uniformų siuvimu ir adymu, spaudos leidyba bei medicina. Kaip pažymi istorikas Darius Juodis, „konkretūs pavyzdžiai rodo, kad partizanės dažniausiai dirbo medicinos, spaudos...
Restauruotas alfabetinis 1831-1832 m. sukilimo dalyvių sąrašas
2025-2026 m. minėsime 195-ąsias 1830-1831 m. sukilimo metines. Prisiminkime sukilimo užuomazgas ir laikmečio dvasią. Napoleonmečiu laisvių skonį pajutę europiečiai nenorėjo vėl grįžti atgal prie 1815 m. Vienos kongrese reabilituotos griežtos rankos monarchijos. Šis nenoras taikytis įžiebė 1830 m. Prancūzijos, Belgijos ir kitų Europos valstybių revoliucinius ir tautinio atgimimo judėjimus. Įtampa jautėsi ir buvusios Abiejų Tautų...
VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 – metį
Prezidentas Valdas Adamkus apžiūri per 30 metų Instituto išleistas knygas Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo įkurtas Išeivijos studijų centras, vėliau pervadintas į Lietuvių išeivijos institutą (LII). Per tris dešimtmečius jis tapo ne tik Lietuvoje ir visame pasaulyje žinoma išeivijos archyvinį...
Išsaugokime Kryžių kalnelį prie VI forto Kaune!
Raimundo Kaminsko asmeninė nuotr. Mieli bendražygiai, bičiuliai, Išsaugokime Kryžių kalnelį prie VI forto Kaune! Tai Kauno ir Lietuvos naujausios istorijos ir kultūros paveldo dalis. Vietos žmonės prašo dėmesio ir pagalbos išsaugant kryžius… Ir gerbiant valstybės ir religinius simbolius viešojoje erdvėje. Prieš 30 metų šiuos Kryžius statė ne tik Sąjūdis, bet ir kitos visuomeninės organizacijos… Dr....
Lietuvos švietimo muziejuje – originalūs kūriniai iš Kesauri kolekcijos parodoje „Impresionistų grafika“
Rūta Medinienė, Lietuvos švietimo muziejaus komunikacijos koordinatorė, Kaunas, www.voruta.lt Sėkmės Slovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje sulaukusi unikali paroda „Impresionistų grafika“ atkeliavo į Lietuvos švietimo muziejų. Paroda veiks nuo 2024-11-06 iki 2025-02-01. Parodoje lankytojai išvys 42 originalius iškiliausių modernaus meno meistrų – impresionistų, amžiams pakeitusių pasaulio suvokimą ir padėjusių pagrindus šiuolaikiniam menui, grafikos darbus. Paroda siūlo...
Prieš 230 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė stojo į paskutinį mūšį
Kardas „kościuszkόwka“. VDKM archyvo nuotr. Šiais metais minime 230-ąsias 1794 m. sukilimo metines. Į kovą stoję sukilėliai siekė išvaduoti Abiejų Tautų Respubliką nuo Rusijos imperijos įtakos po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (įvykusio 1793 m.) ir prorusiškos Targovicos konfederacijos. Taip buvo bandoma paskutinį kartą gelbėti žlugdomą valstybę. Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo mėnesį ir iš...
Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių paminėjimas
Raimundo Kaminsko nuotraukose įamžintos paminėjimo akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868-1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų visuomenininkų atstovai iš LPKTS, LPKTB, LŠS, XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu, kun. Sauliumi Juozaičiu...
IX fortas kaip kalėjimas nacių okupacijos metais 1941–1944 m.
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Dalia Poškienė. Jono Polovinsko – Budrio takais Kaune
Nuotraukos Raimundo Kaminsko ir Dalios Poškienės Dalia Poškienė, XXVII KMD pirmininkė, LPKTS kultūros vadybininkė, Kaunas, www.voruta.lt Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metines. LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis –...
Kaune paminėtos Jono Polovinsko-Budrio 60-osios mirties metinės
Raimundo Kaminsko nuotraukos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt 2024-09-20 Kaune buvo paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo” karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirties 60-osios metinės. Tai progai paminėti buvo organizuojamas pažintinis žygis-ekskursija „JONO POLOVINSKO – BUDRIO TAKAIS KAUNE“ su gidu Raimundu Kaminsku. Žygio-ekskursijos metu...
Prieš 510 metų Oršos mūšyje buvo sumušta Maskvos kariuomenė
Vyko trečiasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės karas. 1514 m. liepos 30 d. maskvėnams, ėmusiems pilis vieną po kitos ir besigraužusiems į LDK teritoriją, pavyko užimti strategiškai svarbią Smolensko tvirtovę. Paskatintas sėkmingos kampanijos, caras Vasilijus III (1479-1533) ruošėsi žygiuoti į Vilnių triuškinti LDK kariuomenės ir ją remiančių lenkų pulkų. Jis ketino sukaustyti grandinėmis...
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys
Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...
Lietuvos moterų kultūros draugijos veikla 1922-1940 metais
Lietuvos moterų kultūros draugijos mergaičių mokytojų seminarijos auklėtinės ir dėstytojos prie mokyklos, Kaunas, 1924 m. Antroje eilėje, iš dešinės pusės šešta sėdi seminarijos direktorė Magdalena Draugelytė-Galdikienė / Saugoma Lietuvos švietimo muziejaus rinkiniuose, LŠM, f. F. III, b. 5406. Karolina Jociūtė, Lietuvos švietimo muziejus, Kaunas, www.voruta.lt XX a. pirmoji pusė Lietuvoje glaudžiai susijusi su draugijų veikla....





























