Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą ,,mokslinės” prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada...
Lietuva
Įrašas
Dr. Martynas Purvinas. Reikšmingas veikalas apie Mažosios (Prūsų) Lietuvos istoriją
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Žinomas Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos praeities tyrėjas V. Rotė (Wolfgang Rothe) su D. Vymer (Daniela Wiemer) 2016 m. išleido fundamentalų dvitomį veikalą apie Prūsų Lietuvos gyvenviečių istorinę raidą, paremtą Tolminkiemio parapijos ir jos aplinkos istorine analize. Tas reikšmingas leidinys jau sulaukė Vokietijos, Lenkijos ir Kaliningrado srities specialistų palankių atsiliepimų. Šis...
Įrašas
Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...
Įrašas
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
www.voruta.lt Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme...
Įrašas
Antanas Tyla. Trijų Anykščių krašto moterų žmogiškos brungenybės ir lemtis
Geležinkelis ties Vorkuta, G. Aleknos nuotr. Antanas TYLA, www.voruta.lt Gyvenimas ošia, banguoja, kaip vandenynas. Ant jo bangų mūsų rūpesčiai, pergyvenimai, drąsa, narsa, ryžtas, meilė, pasiaukojimas, nepastovumas, išmintis, skurdas…Viskas, viskas. Tos bangos ritasi ir krantą pasiekę susigeria į jo smėlį, kaip į žemės smegenis. Kartais tų bangų nešamam žmogui kelią pastoja netikėta kliūtis, reikalaujanti pasiaukojimo, dėl...
Įrašas
Alfonsas Kairys. Donelaičio įamžinimo Gumbinėje istorija
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.mazoji-lietuva.lt Lazdynėliai….. Būtų ir nežinomi, jeigu juose nebūtų gimęs lietuvių grožinės literatūros pradininkas literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, kurio poema „Metai“ tapo pasauliniu grožinės literatūros kūriniu, 1977 m. UNESCO nutarimu įtrauktu į Europos literatūros šedevrų sąrašą. Lankantis Guseve (Gumbinėje) tuometis aktyvus Kaliningrado srities regioninės lietuvių tautinės – kultūrinės autonomijos narys Algirdas...
Įrašas
Iš ciklo „Tylūs pokalbiai su kraštiečiais“. Pagėgiuose mano širdis
Marija Žvirblienė 2016 metais. Asmeninio M. Žvirblienės archyvo nuotraukos Elena STANKEVIČIENĖ, Pagėgiai, www.mazoji-lietuva.lt Šiomis dienomis Marija Žvirblienė pasitinka savo gražų gyvenimo gimtadienį, neeilinė proga pasikalbėti, pagėgiškių vardu pasveikinti, palinkėti šviesių ateinančių akimirkų, dienų, metų… Deja, galime tai padaryti iš tolo, nors šiandien nieko nebėra atstu – girdžiu jos skaidrų balsą telefonu, dar kartą peržvelgiu nuotraukas, kuriose,...
Įrašas
K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas
2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo...
Įrašas
Edmundas Malūkas. Kas rašys lietuviškas knygas?
Stanislovo Bagdonavičiaus nuotr. Edmundas MALŪKAS, rašytojas, www.voruta.lt Kai tik pasikeičia valdžia, mūsų laukia vis nauji mokesčiai, mokesčiai, mokesčiai. O dabar sulaukėme net ir mokesčių revoliucijos! Baudos, baudos, baudos – daugybė baudų! Užuot skatinusi piliečių sąmoningumą, valdžia mus talžo prievarta ir drasko norą oriai gyventi. Bankrotas? Karas? Badas? Maras? Vardan ko ūmai valdžia užsimojo vėzdu prieš...
Įrašas
Sovietų režimas pavogė pusę gyvenimo
Elena Janušauskienė. (Asmeninio albumo nuotr.) Rasa SĖJONAITĖ, www.draugas.org Liūdnų prisiminimų našta, žmogaus galimybes viršijantys išgyvenimai ir skausmingų netekčių lydimas likimas – tai buvo duota vos ne kiekvienai lietuvių šeimai, patyrusiai XX amžiaus sovietinio režimo genocidą, karo ir tremčių siaubą. Politinės kalinės, partizanų ryšininkės, tremtinės Elenos Pečiulaitytės-Janušauskienės gyvenimo istorija nėra išimtis. Išimtis gal tik todėl, kad gerb....
Įrašas
Stasio Lozoraičio premija – Domantui Vildžiūnui (1963–2016)
Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Centro valdyba Trijų Karalių dieną tradiciškai praneša, kad S. Lozoraičio premijos kandidatų vertinimo komisija aukščiausią kasmetinį LŽD apdovanojimą už žurnalistinę veiklą – 2016 m. Stasio Lozoraičio premiją „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ – vieningai nutarė skirti dokumentinių filmų operatoriui ir režisieriui, televizijos publicistinių laidų kūrėjui DOMANTUI VILDŽIŪNUI (po mirties). Per turiningą, įsimintiną savo kūrybinį...
Įrašas
Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis. Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros...
Įrašas
Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Senosios Lietuvos herbas K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m. Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staigmena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...
Įrašas
Nuviliantis lokalinis žinynas
Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...
Įrašas
Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...
Įrašas
Identitetas, istorija ir politika
Lietuvos ir Vokietijos sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos Naumiestis, iki 1938 m. Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio identiteto interpretacijų, kurias ėmė populiarinti kai kurie Lietuvos istorikai. Jos buvo ištrauktos iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų interpretacijų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek...
Įrašas
Trakų krašto leidėjas, redaktorius, žurnalistas
Juozo Vercinkevičiaus knygos „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ pristatymo Trakų viešojoje bibliotekoje dalyviai (iš kairės): Irma Stadalnykaitė, mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Juozas Vercinkevičius. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr. Nuostabus tas mūsų Trakų kraštas, ne tik ežerais, puikia gamta, šimtmečius skaičiuojančia Lietuvos istorija, bet ir darbščiais, savo Tėvynę mylinčiais ir garsinančiais, garbingus...
Įrašas
Raimondas Guobis. Apie pirmąją istoriją ir Pupų Dėdę
Petras Biržys tarpukariu išgarsėjo kaip Pupų Dėdė – tautos linksmintojas, radijo laidų vedėjas, puikių kupletų kūrėjas ir atlikėjas Raimondas GUOBIS, www.voruta.lt Šioks toks jubiliejus – prieš 130 metų Liudiškių kaime gimęs Petras Biržys ( 1886 – 1970 ), beveik prieš 90 metų išleidęs pirmąją lietuvišką istorinę knygelę apie mūsų miestą „Anykščiai” ir savo kūrinį pasirašęs...
Įrašas
Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? I dalis
Skaisgirių, Pakalnės apskr. (dab. Bolšakovas, Slavsko r.), gyvenvietės turgus, iki 1938 m. Doc. dr. Martynas PURVINAS, Kaunas Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės. Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas...
Įrašas
Bibliofilas iš Mielagėnų parapijos
Edmundas Černiauskas. Alfredo Girdziušo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Mielagėnai, www.voruta.lt Įdomiai formuojasi atskirų vietovių sociokultūrinės patirtys. Dauguma Lietuvos vietovių savo istorijose randa įdomių senosios kultūros pėdsakų. Rytų Lietuvos pakraščiai dar gana gyvai mena buvusių dvarų istorijas, lenkmečio, sovietinių represijų padarinius. Vienos bendruomenės po istorinio svorio našta sugniūžta, kitos randa jėgų į palikimą pažvelgti nauju žvilgsniu, bando...
Įrašas
Rašytoja Rūta Mataitytė: „Mano romanus dažnai pamilsta lietuvių emigrantai“
Rūta Mataitytė. Autorės nuotr. Evelina KISLYCH, Hamburgas, www.voruta.lt Treji metai – tiek laiko praėjo po pirmosios rašytojos Rūtos Mataitytės knygos išleidimo. Galima lyginti jos išleistas knygas su užvestu naujo automobilio varikliu – 2013 metais pirmą kartą pasirodžiusią knygą „Svajonė apie sniegą“ pavijo ir tais pačiais metais dienos šviesą išvydo „Laiškai“. 2015-aisias skaitytojai susipažino su „Gunda“,...
Įrašas
Plaustu per nežinią į Lietuvą… Viena istorija apie labai drąsius vaikus
Alfonsas Senikas. www.oldradio.lt nuotr. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt „Tremtinio“ 43-iame numeryje perskaičiau Alfonso Seniko straipsnį ,,Amerikos balso radijas žadino Laisvės viltį“, ir atmintyje iškilo prisiminimai apie buvusį bendradarbį trumpabangininką Alfonsą Seniką. Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje Lietuvos veterinarijos akademijos radijo mazgas pranešinėdavo vietos žinias ir naujienas, o diskotekų metu transliavo šokių muziką. Radijo...
Įrašas
Vytauto Landsbergio fondo įkūrimo 25-mečiui. Vytauto Landsbergio fondo parama Pietryčių Lietuvos mokykloms
www.voruta.lt Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija....
Įrašas
Viktoras Jencius-Butautas. Nuo kavinės iki Gedimino kalno keltuvo
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt 1911 12 01 (14) Vilniaus miesto valdybos[1] posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti vandentiekio rezervuarą ant Gedimino pilies kalno pagal inžinieriaus Eduardo Šenfeldo, kurio padėjejas buvo Gabrielis Sokolovskis[2], sumanymą. Nuo šio įvykio praėjus 100 metų, o Gedimino kalnas ir Pilis vėl jaudina Lietuvos visuomenę. 1912 -1913 metais buvo paskaičiuota vandentiekio įrengimo...
Įrašas
Likimo padabintas ilgu žydėjimu apsilankantiems Palūšėje
Dalia SAVICKAITĖ, Palūšė, www.voruta.lt Kuo gilyn į žiemą, tuo vasariškesni prisiminimai… Net kelios Utenos apskrities gyventojų ir jų svečių kartos, prisimindamos keliones po Aukštaitijos nacionalinį parką, geru žodžiu pamini ir legendinį, bene pirmąjį, bet tikrai ilgiausiai (kitąmet minės 80-ą gyvenimo ir 55-ą turizmo veikėjo jubiliejus) turistų grupes šiame regione lydintį Albertą Umbražiūną. Impozantiškos išvaizdos, plataus...
Įrašas
Lietuvių bendruomenė atšventė laikraščio „Draugas” 107-ąsias metines
Iš k.: LR ambasadorius Rolandas Kriščiūnas, Živilė Kriščiūnienė, Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė, Gintarija Gudynienė ir LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Ieva ASTROMSKAITĖ, www.draugas.org Paskutinį spalio sekmadienį kelias į Lemontą simboliškai nusidažė lietuviška medžių trispalve. Šventiškos nuotaikos, lydinčios besirenkančius pasipuošusius dalyvius į antrąjį šimtmetį skaičiuojančio išeivijos lietuvių laikraščio „Draugas” pietus, neužgožė nei rudeniškai vėsus...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Paskutinės dvi minutės
Adv. Ignas MEŠKAUSKAS, „ Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas, www.voruta.lt Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Konstitucija įpareigoja kiekvieną pilietį užpuolimo atveju, nelaukiant įsakymų, priešintis. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, saugumą užtikrina rengimasis ginkluotam ir pilietiniam pasipriešinimui. Lietuvos gynybinė galia grindžiama pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir ...
Įrašas
V. Jencius. Pinigų reikia signataro V.Mirono, o ne zuikio paminklo statybai
Viktoras Jencius www.temainfo.lt Spalio 22 d. rokiškėnas gydytojas, visuomenininkas Viktoras Jencius dalyvavo Lietuvos Signatarų namų iniciatyva sukviestame Vasario 16-osios klubo narių susirinkime. Klubiečiai rinkosi aptarti 1918 m. signatarų atminimo įamžinimo artėjat Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Su p. Jenciumi ir kalbėjome apie šį susirinkimą bei vasario 16-osios įprasminimą šiandien. – Vasario 16-osios klubas. Papasakokite skaitytojams apie jį....
Įrašas
P. Šimkavičius. Pašaminės kaimo lietuviškos bibliotekos ištakos
Švenčionių „Ryto“ švietimo draugijos Pašaminės skyriaus lietuviška skaitykla Vilūnų name. 1936 m. gegužė. Nuotrauka iš Daivos Brazdžiūnienės asmeninio albumo. Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, www.voruta.lt 2016-tiems – bibliotekų metams artėjant į pabaigą noriu pasidalinti sukaupta informacija apie savo gimtojo Pašaminės kaimo (Švenčionių rajonas) bibliotekos ištakas. Tai paskatino padaryti ne tik bibliotekų metai, bet ir viešoje...
Įrašas
Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje. Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės. Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje....