Lietuva

Įrašas

Stanislovo Rapolionio premija įteikta „Vorutos“ leidėjui Juozui Vercinkevičiui

Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius 2011 m. gegužės 13 dieną, penktadienį, šalies mokslo ir kultūros visuomenės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prietryčių Lietuvos švietimo, kultūros organizacijų, Vilnijos krašto šviesuomenės atstovai  susirinko į tradicinės Stanislovo Rapolionio premijos įteikimo iškilmes Eišiškėse. Graži šventė buvo surengta Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Erdvioje, modernioje salėje į susirinkusius mąsliai žvelgė vieno iš lietuviškos raštijos pradininkų S....

Įrašas

Paprūsės lietuvininko naminis testamentas

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius   Mirštančiojo paskutinė valia – įstatymas pasiliekantiems žemėje   Ne vienas turime savo senelių ar tėvų naudotų daiktų, nuotraukų, dokumentų, kurie brangūs ir reikšmingi ne tik šeimai, bet ir visuomenei, nes jie yra praeities kartų gyvenimo, tradicijų, teisėtvarkos bei papročių liudininkai.   Savo šeimos archyve turiu savo senolio, Mamytės tėvo, naminį...

Įrašas

Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja

Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...

Įrašas

Ar dėl baimės prieš Lenkiją nesilaikome pariteto ir skriaudžiame Šalčininkų lietuviškas mokyklas?

„Vilnijos“ draugija konstatuoja, kad „veidrodinio principas“ skirstant mokinio krepšelio lėšas šiuo metu yra toks, kad abiejose veidrodžio pusėse (Šalčininkuose ir Punske) faktiškai daugiau gauna lenkiškos mokyklos moksleivis. Punsko bendruomenės tarybos nario Klemenso Jurkūno rašte „Vspolnota Polska“ pirmininkui (išversta Lietuvos Seime) yra rašoma, kad Punsko valsčiuje vieno moksleivio mokymosi išlaidos mokyklose lietuvių dėstomąja kalba tokios: pagrindinėje...

Įrašas

Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį

Algimantas ZOLUBAS Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų...

Įrašas

Kas yra bendrinė kalba?

Prof. Arnoldas PIROČKINAS Pasitaikė ne viena proga įsitikinti, kad daug kas – ne vien paprasti žmonės, bet ir diplomuoti filologai – turi gana netikslų supratimą apie bendrinę kalbą. Kas tai per kalba, kokios jos funkcijos, kaip ji atsiranda ir kuo ji svarbi visuomenei? – štai klausimai, kuriuos derėtų kiekvienam jos vartotojui išsiaiškinti. Kalba ir jos...

Įrašas

Antano Terlecko kalba, pasakyta Kovo 11-ąją

2011 m. kovo 11 d. pranešimas VIR Lietuvos Laisvė lygos vadovo, disidento Antano Terlecko kalba, pasakyta iškilmingame Seimo minėjime, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai „Gerbiamieji Lietuvos piliečiai, brangūs tautiečiai! Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai. Galbūt...

Įrašas

Tarptautinės Užgavėnės Eitminiškėse

Povilas VIRVIČIUS, Vilnius Neįprastos Užgavėnės buvo švenčiamos Tomo Grybo dvaro arklidėse – į svetingo šeimininko didžiulį kiemą deginti Morės ir vyti žiemos iš Lietuvos susirinko per pusantro šimto įvairiatautės publikos. Eitminiškių vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytojais visais įmanomais būdais rodė ir prie žiemos varymo kvietė prisijungti Italijos, Graikijos, Turkijos, Rumunijos, Lenkijos ir Latvijos moksleivius su...

Įrašas

Šaulys, tautininkas Bernardas Vadeika (1888–1979)

Gintaras LUČINSKAS, Alytus Lietuvos šaulių sąjungos istorija Bernardas Vadeika gimė 1888 m. gruodžio 6 d. Alytaus apskrityje, Daugų valsčiuje, Čižiūnų kaime, neturtingų ūkininkų Jono Vadeikos ir Viktorijos Lukošiūnaitės šeimoje. Turėjo brolius Joną ir Romualdą bei seserį Eleną. Bernardas mokėsi rusiškoje pradinėje mokykloje, kurioje baigė 3 klases. Mokėjo rusų ir lenkų kalbas. 1907 m. broliai Bernardas...

Įrašas

Nepriklausoma Lietuva – kiekvieno iš mūsų pergalė

Dovilė LISAUSKAITĖ 1990 m. kovo 11 d. buvo visam pasauliui paskelbta, jog mes esame nepriklausoma valstybė – LIETUVOS RESPUBLIKA. Tą dieną Aukščiausioji Taryba (AT) pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario...

Įrašas

Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?

2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...

Įrašas

Etnografiniai kaimai − prie mirties slenksčio

Feliksas ŽEMULIS Liūdna ir pikta. Taip kalbėjo garsiajame Varėnos rajono Zervynų kaime architektas paveldosaugininkas Edmundas Misiulis. Pasak jo, tai, kas liko iš Zervynų – pasityčiojimas iš liaudies architektūros, nors neseniai Kultūros ministerija šį kaimą paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Zervynos – kaimas Gudų girioje prie Ūlos upės, ilgai išlaikęs XVIII-XIX amžiais susiformavusį planą ir...

Įrašas

Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*

Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...

Įrašas

Valstybės šventė – su kartėlio prieskoniu

Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2011 m. Vasario 16-ąją, Šalčininkų visuomenė pirmą kartą ryškiai pajuto tradicijų laužymo ir priešpriešos demonstravimą. Šįmet tradicinė, jau keliolika metų rengiama sukarintos rikiuotės eisena per Šalčininkus, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, vyko kiek kitaip. Stiprus ir netikėtas vasario šaltukas, o gal ir priešrinkiminiai reikalai pakoregavo tradicinį Vasario...

Įrašas

Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...

Įrašas

G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios

2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...

Įrašas

Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?

Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...

Įrašas

Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos

Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Šia tema vėl rašyti paskatino Lietuvos rusų laikraštyje „Litovskyj kurjer“ pasirodęs straipsnis „Kada pasibaigs paskutinis karas?“. Straipsnio autorius Rafaelis Muksinovas – sociologijos daktaras, dirbęs Mokslų akademijoje, dėstęs Vilniaus aukštosiose ir mokytojavęs vidurinėse mokyklose, buvęs Lietuvos socialistų partijos valdybos narys ir jos Vilniaus organizacijos pirmininkas. [2000 m. duomenys.] Po Socialistų susijungimo su...

Įrašas

Įkurta Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga

Žvarbų 2011 m. sausio 22 d. rytą į šiltą, jaukią ir malonią Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos salę rinkosi gausus būrys mokytojų iš dvidešimt septynių Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Vilniaus miesto mokyklų į Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamąją konferenciją. Atvyko septyniasdešimt keturi delegatai ir svečiai. „Šaltinio“ mokyklos direktorė Ona Jurgilienė su savo komanda pasirūpino, kad...

Įrašas

G. Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)

Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ (Delfi, 2011-01-08) prieškarinius tautininkus kaltina, kad šie sukūrė neistorišką tautiškumo tradiciją. Esą tokia „tradicija, nereikalaujanti nuoseklaus žvilgsnio į praeitį, suteikė nuoseklios raidos regimybę naujajai lietuvių kultūrai [paryškinta mūsų], pasiūlydama neistorišką tautinės kultūros amžinumo viziją“. Jo mintį turbūt reikia taip suprasti, kad nuoseklus žvilgsnis į praeitį tai...

Įrašas

Lietuvių kalbos (susi)naikinimas

Jonas RUBIKAS Tautos mokykla Prie rusų Maskvos komunistinės viršūnės politika buvo sunaikinti lietuvių kalbą, mus nutautinti. Jie žinojo, kad tautos gyvybė yra kalba, atimti kalbą – reiškė sunaikinti tautą. Viskas, kas buvo oficialu, buvo daroma rusiškai – partijos CK, vyriausybinių įstaigų ataskaitos, instrukcijos (taip pat ir dėl atvežtų rusų darbuotojų) – rusų kalba, net institutų...

Įrašas

Gintaras Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (I)

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis savo straipsnyje „Lenkija Lietuvoje – Lietuva Lenkijoje“ guodžiasi, kad „Lietuvos istorikų publikacijos, pranešimai konferencijose „sukasi“ tik uždarame profesionalų rate, sunkiai surasdamos atgarsį ir praktiškai nekeisdamos nusistovėjusių klišių, kurias replikuoja tiek vidurinio mokslo sistema, tiek viešai kalbantys politikai.“ Štai ponas Š. Liekis ir išėjo...

Įrašas

Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys *„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį šilutiškiams padėjo išleisti klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis leidinį suredagavo ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla...

Įrašas

Iš Sausio 13-osios bylos (II). Atvira agresija ir jos aukos

Siekiame nupūsti dulkes nuo teismų sprendimų Sausio 13-osios byloje ir skelbiame svarbiausias ištraukas iš 1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuris yra išsamiausias, nes pateikia detaliausią sausio 13 įvykių ir faktų aprašymą. Pirmojoje specialiai Bernardinai.lt skaitytojams pateikiamoje nutarties ištraukoje kalbama apie valstybės perversmo organizatorius, dabar gi siūlome pažvelgti į agresiją ir kruvinuosius...

Įrašas

Iš sausio 13-osios bylos (I). Valstybės perversmo organizatoriai

Manome, kad vertėtų nupūsti dulkes nuo teismų sprendimų Sausio 13-osios byloje ir skelbiame svarbiausias ištraukas iš 1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuris yra išsamiausias, nes pateikia detaliausią sausio 13 įvykių ir faktų aprašymą. Kaip sausio pradžioje rašė Dainius Žalimas, „artėjant Sausio 13-osios dvidešimtmečiui, vienas veikėjas pamėgino atgaivinti sovietų melą apie tuos...

Įrašas

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2011 metais

Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS 1536m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė JonasBretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589) ir maldaknygę (1589), pamokslų rinkinį Postilla (1591), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–90, liko neišspausdinta). Mirė 1602 X 1 Karaliaučiuje. 1576 m. Ragainėje mirė AugustinasJomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo....

Įrašas

„Viešvilės kroniką“ atvertus

Alina BARAVYKAITĖ, Vilnius Antrajame Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) tome yra keliasdešimt informacijos prisodrintų eilučių apie išeivio iš Viešvilės, MLE talkininko Hanso Erhardto von Knoblocho gyvenimą ir visuomeninę veiklą, paminėtas ir daugiatomis jo rankraštis „Viešvilės kronika“ (vok. Wischwiller Dorf-Chronik). Rodyklė prie kronikos pavadinimo rodo, kad apie ją ketinta parašyti atskirą straipsnelį. Deja, prieš dvejus metus išleistame...

Įrašas

Tą šaltą sausio naktį…

Jonas UŽURKA, Vilnius Išaušo 1990 m. sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose, Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, tikriname, kas turi kokį ginklą. Gauname žvalgų postų pranešimus. Jaučiame, kad greitai bus atomazga. Tik ar kruvina. Įstaigų, irgi įsikūrusių...

Įrašas

Kas yra istorija ir ko ji mus moko*

Bronius MAKAUSKAS, Kaunas Istorija yra vienas iš seniausių mokslų, lydėjusių žmoniją nuo jos lopšio iki šių dienų. Jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti, net žiauriai žudyti. Kartais mums istorija panaši į solidžią damą, sukeliančią pasitikėjimą, o kartais lengvo būdo mergaitę, vis...

Įrašas

1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis

Aras LUKŠAS Lygiai prieš 20 metų, 1991-ųjų sausio 7-8 dienomis, Vilniuje klostėsi įvykiai, parklupdę pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. To meto ministrų kabineto ir jo vadovės Kazimiros Danutės Prunskienės veikla iki šiol vertinama prieštaringai, net diametraliai priešingai, juolab kad dauguma anų metų įvykių dalyvių ir šiandien yra sveiki, gyvi, o kai kurie jų vis dar...