Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
2014-05-222014-05-28Nuomonės, diskusijos, komentarai
G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja
Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“. Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai,...
Įrašas
2014-05-122014-05-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
M. M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija?
Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....
Įrašas
2014-04-282014-04-28Kalbos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...
Įrašas
2014-04-232014-04-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
K. Jovaišas. Lietuvos rusai: šalies patriotai ar penktoji Putino kolona?
Dr.Karolis Jovaišas, advokatas, www.DELFI.lt 2014 m. balandžio 22 d. 14:44 Krymo okupendumas, iki neregėtų aukštumų pakėlęs Vladimiro Putino populiarumo kreivę, įtikinamai rodo, kad Rusijos ekspansijai pritaria ne tik politinis elitas, bet ir paprasti rusai. Pritarimo okupendumui prasme svarbu ne tai, kad rusai pagrįstai laikomi gerais, šiltais, atvirais ir nuoširdžiais žmonėmis, o tai, kad pasąmonės lygmeniu...
Įrašas
2014-04-232014-04-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Apie svarbiąsias balandžio šventes
Trečioji diena po šv. Velykų yra vadinama Ledine, ja tradiciškai užsibaigdavo didžioji pavasario šventė. Kaime niekas dar nepuldavo prie darbų; mat tikėta, kad tada ledai vasarojų iškaposią. Dar reikia pailsėti, sukaupti jėgų nelengviems pavasario darbams. Velykos šiemet buvo vėlyvos, tad jau šią savaitę – dvi svarbios tradicinio lietuvių kalendoriaus datos: Jurginės, balandžio 23-oji, ir šv....
Įrašas
2014-04-192014-04-19Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis
Vytautas Rubavičius, www.ekspertai.eu Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai. Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato,...
Įrašas
2014-04-182014-04-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“
Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...
Įrašas
2014-04-172014-04-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...
Įrašas
2014-04-172014-04-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai...
Įrašas
2014-04-032023-09-19Autoriai, Kultūra, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Įrašas
2014-02-082018-12-11Butkus Alvydas, Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Butkus. Reikia dar vieno esto?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių. Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama...
Įrašas
2014-01-242023-11-13Autoriai, Kultūra, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...
Įrašas
2014-01-222014-01-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet...
Įrašas
2013-11-092023-11-21Autoriai, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas. Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio...
Įrašas
2013-09-242023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Virvičienė Aušra
Ačiū „Vorutai“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Šį laikraštį skaitau nuo pat pirmojo numerio. Jame esu paskelbęs daugybę savo straipsnių. Kaip pensininkas (maždaug po metų švęsiu 90-ąjį gimtadienį) nepajėgdamas nacionaliniam Lietuvos istorijos laikraščiui „Voruta“ tiesioginiu būdu atsilyginti, noriu kitaip išreikšti savo dėkingumą. Pastaruoju dešimtmečiu daugiausia tyriau lietuvių asmenvardžių kilmę ir raidą. neabejoju, kad „Vorutos“ skaitytojams...
Įrašas
2013-09-112023-09-19Istorija, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Donatas Januta. Ar čia Lietuvos istorija, ar tiktai „Lietuvos istorija“?
Donatas JANUTA Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (URM) užsakymu išleista „Lietuvos istorija“. Šiais metais, taip pat URM užsakymu ir jai finansuojant, pasirodė tos knygos vertimas į anglų ir penkias kitas užsienio kalbas. Siekiant pristatyti Lietuvą visam pasauliui, šių vertimų egzemplioriai jau išsiųsti Lietuvos ambasadoms ir konsulatams. Taip amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai ir kiti, paskaitę...
Įrašas
2013-09-092013-09-09Nuomonės, diskusijos, komentarai
Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu
Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...
Įrašas
2013-09-092013-09-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
Kaip išsklaidyti juodus dūmus Vilniaus Senamiesčio širdyje
Dienraštyje „Respublika“ 2013 07 26 paskelbta informacija apie vykusią paveldosaugininkų, istorikų ir visuomenės atstovų apskritojo stalo diskusiją dėl Vilniaus centre esančio Pranciškonų ansamblio teisinės padėties ir rimtų abejonių dėl jo kultūrinės ir politinės ateities. Ji domina kiekvieną vilnietį. Iki šiol ši problema Vilniaus ir Lietuvos visuomenei nebuvo gerai žinoma, nes rutuliojosi uždarose erdvėse, kaip kad...
Įrašas
2013-09-032023-11-21Autoriai, Istorija, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Virvičienė Aušra
Ar Lenkiją valdęs karalius Jogaila buvo chamas?
Dar ilgai dviejų tautų atmintyje išliks prisiminimas apie tai, kaip ekstremistiškai nusiteikę lenkų futbolo fanai iškabino lietuvius įžeidžiantį plakatą. Apie šį įvykį nuomonę pareikšti paprašėme vieną iš iškiliausių Lietuvos žmonių – žymų mokslininką, kalbininką, baltistą, lietuvių kalbos istoriką, akad., prof., habil. dr. Zigmą Zinkevičių. Gerb. Profesoriau, nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ skaitytojai domisi Poznanėje (2013-08-08)...
Įrašas
2013-06-302013-07-02Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. V. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto
Algirdas Vaclovas PATACKAS Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu, nes jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus...
Įrašas
2013-06-152023-11-21Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Žydai
Istorikas: palyginus, Lietuvoje buvo daug žmonių, gelbėjusių žydus
Vytenė Muschick, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Jeigu mes palyginsime su Europos mastais, tai ypač Lietuvoje buvo didelis skaičius gyventojų, kurie gelbėjo žydus“, – sako vokiečių istorikas, radijo žurnalistas dr. Meinhardas Starkas, 15 metų gilinęsis į Gulago temą, o pastaruoju metu tyrinėjantis holokaustą. Tačiau Lietuvoje viešėjęs istorikas pastebi, kad praeities atminimo pėdsakus mūsų šalyje...
Įrašas
2013-06-142013-06-14Nuomonės, diskusijos, komentarai
Sovietinio genocido formulė
Algimantas ZOLUBAS, Vilnius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Teresės Birutės Burauskaitės vieši pasisakymai spaudoje, kad sovietų nusikaltimai turi genocido požymių, bet pilnai neatitinka genocido sąvokos, nes, jos nuomone, sovietų teroras yra ne genocidas, o nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimai, esą genocidu galima vadinti tik žydų žudynes. Bandymas kvestionuoti sovietinio genocido Lietuvoje...
Įrašas
2013-06-082018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tyla Antanas
A. Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai
Antanas TYLA, www.alkas.lt Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir...
Įrašas
2013-05-262013-07-05Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...
Įrašas
2013-05-182013-05-24Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III)
Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti...
Įrašas
2013-05-112013-05-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
Giedrius Kuprevičius. Tiems, kurie mane kaltina atidavus Čiurlionį lenkams
Labai norėčiau pakalbėti apie tai, kas man dabar labiausiai rūpi, tačiau esu nutaręs prieš baleto „Čiurlionis“ premjerą jokių platesnių komentarų neteikti, nes jau esu pamokytas – pasakai, atskleidi, o po to pamatę ar išgirdę sako – ne taip, nuvylė, neatskleidė. Tad geriausia sulaukti premjeros. Nors keletą žodžių nesusilaikysiu neištaręs. Ir ne apie muziką ar libretą,...
Įrašas
2013-05-112013-05-27Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
www.propatria.lt Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį. Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas. Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva,...
Įrašas
2013-04-222013-04-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
J. Grigas: tapęs profesoriumi emeritu darau tai, ką noriu
Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Norint pažinti dabarties pasaulį ir priimti kompetentingus sprendimus, reikia mokslinio išprusimo, moksliškai raštingų žmonių, kurie kurtų išmintingus įstatymus, kovotų su fanatizmu, socialinėmis neteisybėmis – teigia profesorius emeritas, habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas. Sulaukęs garbaus amžiaus, akademikas daugiau laiko skiria mokslo populiarinimui. Visi mes esame iš vaikystės, iš...
Įrašas
2013-04-172023-11-13Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?
Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...