Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote? Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
2015-09-012023-11-21Autoriai, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
Prof. akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, www.DELFI.lt Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų...
Įrašas
2015-08-282015-08-28Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Sinica. Lenkams rūpi jų „kresai“, o mes kenčiame nuo lingvistinių kompleksų
Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama...
Įrašas
2015-08-222015-08-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Gintautas Alksninis. 1989 m. rugpjūtis – 1990 m. gegužė
lrt.lt Tai yra trečioji ir paskutinė atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, dalis. Į Sąjūdžio informacijos agentūrą – SIA – buvau pakviestas 1989-ųjų vidurvasarį, kai dalis startinio SIA branduolio patraukė darbuotis į pirmąjį Sąjūdžio dienraštį „Respublika“. Įšokau į jau pramintas SIA paliekančių žinomų žurnalisčių Brigitos Balikienės, Ritos Miliūtės, Ramunės...
Įrašas
2015-08-132015-08-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
Pagerbėme 1655 08 08 Lietuvos gynybinį mūšį ir jame žuvusiuosius ant Žaliojo tilto Vilniuje
Doc. dr. Romas BATŪRA Pasaulio tautų laisvės kovose plačiai žinomi graikų Termopilai, kur per tarpeklio siaurumą ėjusį kelią į Vidurinę Graikiją, į Europą 480 m. pr. Kr. didviriškai gynė nuo milžiniškos daugiatautės Persijos karaliaus Kserkso armijos nedidelis graikų Spartos karių būrys. Mūšio vietoje Termopiluose buvo pastatytas paminklas „mirtį sutikusiems mūšyje“, nors įsiveržęs priešas nuniokojo Graikiją,...
Įrašas
2015-08-102015-08-11Nuomonės, diskusijos, komentarai
K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
Kazimieras Garšva, www.alkas.lt, Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi...
Įrašas
2015-07-292015-07-29Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
Vytautas SINICA, propatria.lt Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas...
Įrašas
2015-07-192015-07-19Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis
Vytautas Radžvilas, „Nepiklausomybės sąsiuviniai“ Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Žmogaus rangas nėra gyvenime sukauptas turtas, išsikovota ir turėta...
Įrašas
2015-06-262018-12-11Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tamakauskas Zigmas
Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
Parengė Zigmas TAMAKAUSKAS Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos....
Įrašas
2015-06-252015-06-25Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Vladas Nagevičius-Nagius – didis Lietuvos patriotas
Birželio 17-ąją sukako 135 metai, kai gimė iškilus nepriklausomos Lietuvos veikėjas, vienas jos kūrėjų ir gynėjų Vladas Nagevičius-Nagius. Visas jo gyvenimas – uoli tarnystė tėvynei ir tautai, o veikla – stulbinančiai įvairi. Malonu tai priminti. Gimė V. Nagevičius Kretingos muitinės tarnautojo šeimoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, bet buvo iš jos pašalintas už atsisakymą dalyvauti privalomose pamaldose...
Įrašas
2015-05-222015-05-22Nuomonės, diskusijos, komentarai
Diplomatai – pranašai. Baltrušaitis ir Milašius
Rosita GARŠKAITĖ Didysis karas Oskarą Milašių, poetą, išleidusį jau ne vieną knygą savo lėšomis, užklupo Prancūzijos sostinėje, kur imtos niokoti vokiečių parduotuvės, prie Invalidų rūmų nusidriekė virtinės vyrų, norinčių tapti savanoriais. Kur kas žinomesnis Rusijoje eiliuotojas, simbolistas Jurgis Baltrušaitis tuo metu su šeima vasarojo Petrovkoje, o Maskvoje vokiečių parduotuvės taip pat neišvengė nusiaubimo. Abiem vyrams...
Įrašas
2015-04-132023-11-21Autoriai, Europa, Iškauskas Česlovas, Lietuva, Mažoji Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
2015-04-082015-04-08Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Lietuvių mokslo draugija Vilniuje
1907 m. balandžio 7 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Mokslo minties židiniai Lietuvoje po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. nebuvo visiškai išblėsę, veikė keletas visuomeninių organizacijų: Vilniaus archeologijos komisija (1865 m.), Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius (1867 m.), Medicinos draugija (1805 m.), taip pat Tilžės literatūros draugija (1879 m.). Tačiau šie mokslo...
Įrašas
2015-03-122015-03-12Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Sinica. Lietuviškasis Vilnius ir paminklų politika
Vytautas Sinica, www.propatria.lt, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas Neseniai nuvilnijusi nauja Žaliojo tilto skulptūrų dramos banga baigėsi skulptūrų pergale. Jos kol kas lieka stovėti, jas ginti pasirinko ir esamas Vilniaus meras. Nepaisant to, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ir viešąją nuomonę, komunizmo statybų simbolių griūtis yra laiko klausimas – įdomu tik, ar tai įvyks iki valstybingumo šimtmečio 2018...
Įrašas
2015-02-162015-02-16Nuomonės, diskusijos, komentarai
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Nepriklausomybės punktyras Felicijos Bortkevičienės biografijoje
Danutė Blažytė-Baužienė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2013 m. rugsėjo 1-ąją sukako 140 metų, kai gimė viena žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikė ir leidėja Felicija Bortkevičienė (Povickaitė), o 2015 m. spalio 21-ąją bus 70 metų, kai ji išėjo Amžinybėn. Šios unikalios moters biografija, nors įvairiomis progomis buvo sulaukusi istorijos tyrėjų dėmesio, yra pernelyg daugiabriaunė, kad galėtų būti...
Įrašas
2015-01-202015-01-20Nuomonės, diskusijos, komentarai
Ryšard Maceikianec. Pasvarstymai apie Laisvės premijos skyrimą A. Michnikui
Vilniuje 1907–1944 m. gyveno, subrendo ir kūrė Juozapas Mackevičius (1902–1985), žymus rašytojas, nominuotas 1975 m. Nobelio premijai, gilus analitikas ir nuosekliausias rašytojas – antikomunistas, vienintelis Lietuvos lenkas, 1939 m. spalio mėn. atvirai pasveikinęs į Vilnių įžengusią Lietuvos Respublikos kariuomenę. Pagrindinis jo kūrybos leitmotyvas buvo mintis, kad tiktai tiesa yra įdomi. Šia taisykle vadovavosi visą savo...
Įrašas
2014-10-162014-10-16Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Landsbergis: negalime nugalėti Rusijos, bet galime parodyti, kad tai brangiai kainuos
Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis įsitikinęs, kad Rusija jau stovi ant bedugnės krašto. Tačiau vis dar kyla daug klausimų: kas nutiktų Rusijai sugriuvus ir kaip Lietuvai reaguoti į informacinę agresiją. V. Landsbergis mano, kad laukimas, priimant sprendimus, naudos neatneš. „Jeigu vyksta informacinė agresija,...
Įrašas
2014-09-292023-09-19Europa, Lietuva - Rusija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tėviškės aušra
Lietuvių mokykla Krasnojarske pedagogų neturi, tad moko vieni kitus
Skirmantas Pabedinskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krasnojarske lietuvių kalbos mokykla veikia dešimtus metus. Į ją susirenka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Į Krasnojarsko biblioteką, lietuvišką salelę Sibiro centre, savaitgaliais susirenka ne tik vaikai, į ją ateina vis daugiau ir suaugusiųjų, norinčių su giminėmis Lietuvoje bendrauti lietuviškai. „Esame lietuviškoje klasėje, lietuviškoje mokykloje, kuri vadinasi...
Įrašas
2014-07-262014-07-26Nuomonės, diskusijos, komentarai
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
2014-06-282023-09-19Išeivija, Kultūra, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Tėviškės aušra
Kamilė Ežerskytė: „Gyvendama Lietuvoje nelabai žinojau, kuo skiriasi Vasario 16-oji nuo Kovo 11-osios“
bernardinai.lt Kamilė Ežerskytė šiais metais baigė dvylika klasių Hiutenfeldo miestelyje esančioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Su ja kalbamės apie mokslus svetur, apie nemenką patirtį svečioje šalyje, laiką Vasario 16-osios gimnazijoje bei gimtąją šalį Lietuvą. Kamile, šiemet baigei dvylika klasių Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje esančioje dvikalbėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Kaip ten atsidūrei? Kelias į Vasario 16-osios gimnaziją buvo...
Įrašas
2014-06-112014-06-12Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Apie tiltus, tiltelius
Trakų rajone yra Tiltų kaimas, patrauklus ne tik tuo, kad įsikūręs gražios gamtos apsuptyje, bet ir etnografiniais bruožais. Savo amžių skaičiuoja nuo 1777 metų. Jo struktūra – gatvinė, su išlikusiais Valakų reformos padariniais – siaurais rėžiais sudalyta žeme, verčiančia trobas statyti galu į kaimo „ulyčią“, o po vienu stogu – ir ūkinius pastatus. Tiltų kaimo...
Įrašas
2014-06-072023-11-21Autoriai, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Zinkevičius Zigmas
Dėl vienos pseudomokslinės „pasakos“
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Turiu galvoje Šiaulių miesto vardo siejimą su dangaus kūno saulės pavadinimu: Saulės miestas, Saulės gatvė tame mieste ir t. t. Tokiam elgesiui atsirasti sąlygas sudarė šio miesto vardo rašymas su žodžio pradžios s- kalavijuočių šaltiniuose. Vokiečiai pirmiausia Šiaulių vardą išgirdo ne iš lietuvių lūpų, bet iš kitų baltų genčių, kurios vietoj lietuvių...
Įrašas
2014-05-222014-05-28Nuomonės, diskusijos, komentarai
G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja
Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“. Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai,...
Įrašas
2014-05-122014-05-13Nuomonės, diskusijos, komentarai
M. M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija?
Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam strateginiam partneriui užliūliuoti....
Įrašas
2014-04-282014-04-28Kalbos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...
Įrašas
2014-04-232014-04-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
K. Jovaišas. Lietuvos rusai: šalies patriotai ar penktoji Putino kolona?
Dr.Karolis Jovaišas, advokatas, www.DELFI.lt 2014 m. balandžio 22 d. 14:44 Krymo okupendumas, iki neregėtų aukštumų pakėlęs Vladimiro Putino populiarumo kreivę, įtikinamai rodo, kad Rusijos ekspansijai pritaria ne tik politinis elitas, bet ir paprasti rusai. Pritarimo okupendumui prasme svarbu ne tai, kad rusai pagrįstai laikomi gerais, šiltais, atvirais ir nuoširdžiais žmonėmis, o tai, kad pasąmonės lygmeniu...
Įrašas
2014-04-232014-04-23Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Apie svarbiąsias balandžio šventes
Trečioji diena po šv. Velykų yra vadinama Ledine, ja tradiciškai užsibaigdavo didžioji pavasario šventė. Kaime niekas dar nepuldavo prie darbų; mat tikėta, kad tada ledai vasarojų iškaposią. Dar reikia pailsėti, sukaupti jėgų nelengviems pavasario darbams. Velykos šiemet buvo vėlyvos, tad jau šią savaitę – dvi svarbios tradicinio lietuvių kalendoriaus datos: Jurginės, balandžio 23-oji, ir šv....
Įrašas
2014-04-192014-04-19Nuomonės, diskusijos, komentarai
V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis
Vytautas Rubavičius, www.ekspertai.eu Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai. Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato,...
Įrašas
2014-04-182014-04-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“
Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...
Įrašas
2014-04-172014-04-18Nuomonės, diskusijos, komentarai
A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...