Diskusijos dalyviai. Autoriaus nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Šeteniai, www.voruta.lt Šeštadienį Kėdainių r., Šeteniuose, buv. Kunatų dvaro sodyboje, Česlovo Milošo konferencijų centre, vyko Tautinės lietuvių studentų korporacijos NEO-LITHUANIA organizuota diskusija šiandien aktualiomis temomis: „Europos geopolitinis žemėlapis po Rusijos–Ukrainos karo“, „Patriotai sunkių moralinių pasirinkimų akimirkomis“ bei „Baltijos kelio dvasia šiandien – ar dabartinė...
Minėjimai
Česlovas Iškauskas. 1655 m. mūšis prie Žaliojo tilto: pergalė ar pralaimėjimas?
Kažkada čia vyko nuožmus mūšis su maskvėnais. Juzefas Čechavičius. Žaliasis tiltas. Šv. Rapolo bažnyčia kalvelė-kapai, Jėzaus koplyčia.1874 m. Vilniaus fotografija 1858-1915. Vilnius 2001, p. 176. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Paprastai mes didžiuojamės istorinėmis lietuvių pergalėmis. Tačiau praeityje buvo mūšių, kurių stengiamės neprisiminti ar iškraipome faktus taip, kaip mums patogu. Toks buvo prieš 370 m....
Debunk.org: Daugiau nei triskart išaugo pastangos reabilituoti Molotovo-Ribbentropo paktą
Molotovo-Ribbentropo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Pasauliui minint 86-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Debunk.org duomenimis, šiais metais Kremliaus propagandistai neįprastai aktyviai suskato ginti Baltijos šalių okupaciją nulėmusį dokumentą. 1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos...
Pogrindžio organizacijos „Lietuvos jaunieji partizanai“ veikla
Suimto Jono Gruzdzevičiaus fotografija iš baudžiamosios bylos. 1954 m. sausio 21 d. Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Minime vienos gausiausios jaunimo pogrindžio antisovietinės organizacijos „Lietuvos jaunieji partizanai“ įkūrėjo ir vadovo Jono Gruzdzevičiaus gimimo 90-ies metų sukaktį, prisimename šios organizacijos veiklą. J. Gruzdzevičius gimė 1935 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus aps. Birštono vls. Nemajūnų miestelyje (dabar...
Tauro apygarda: jungianti Lietuvą ir atverianti kelius į Vakarus
Partizanų vadovybės įgaliotiniai ryšiams su Vakarais Juozas Lukša-Skrajūnas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pritūpę) su juos į žygį išlydinčiais Tauro apygardos partizanais. Antroje eilėje iš kairės: Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Grybinas-Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Žalgirio rinktinės partizanas Albrechtas Algirdas Akambakas-Špicas. 1947 m. gruodis. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka...
„Vaga“ – seniausia grožinės literatūros leidykla Lietuvoje
Valstybinės grožinės literatūros leidyklos darbuotojų ekspedicija pas Kijevo (Kyjivas) leidyklų darbuotojus. 1955 m. LLMA. F. 542, ap. 1, b. 158, l. 1. Leidykla pradėjo veiklą 1945 m., sujungus anksčiau veikusios valstybinės leidyklos funkcijas ir nacionalizuotas privačias leidyklas. 1947 m. lapkričio 19 d. buvo oficialiai įregistruoti leidyklos įstatai. Iš pradžių leidykla veikė Kaune, tačiau 1949 m....
Apie laisvės kovų dalyvę Eleną Keraitytę-Terleckienę, minint jos gimimo 100-etį
Elena ir Antanas Terleckai Kolymoje. E. Terleckienė antrą kartą aplankė savo vyrą tremtyje. RSFSR (Magadano sritis, Omsukčiano rajonas, Industrialnij), 1984 m. rugpjūčio 19 d. Iš Gintauto Terlecko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt 1925 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Laukagalių k. (dabar Anykščių r.) ūkininkų Uršulės ir Justino Keraičių šeimoje gimė...
Žurnalui „Miškai“ – 15-a metų
Albertas Žostautas, žurnalo „Miškai“ vyr. redaktorius, www.voruta.lt Šis žurnalas pasaulio šviesą išvydo 2003 m., tiesa, kitu pavadinimu – Baltijos miškai ir mediena. Pirmasis jo redaktorius buvo miškininkas Marius Lazdinis. Gavus ES projektinį finansavimą, jam pavyko išleisti šešis numerius, spausdintus kartą per ketvirtį. Pasibaigus ES finansavimui, sustojo ir leidinys. Bet greitai atsirado naujas žurnalo savininkas, kuris...
Jovita Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos
Medininkų žudynių vieta. 2018 m. vasara. Autorės nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt Daugiau kaip prieš 34-erius metus, 1991 m. liepos 31 dieną, ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir...
Česlovas Iškauskas. Ką mena Medininkai?
Medininkų memorialas. vrtic.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Liepos pabaiga – svarbių ir permainingų įvykių laikotarpis. Bet pradėsiu nuo 34 metų senumo prisiminimų. Paskui paaiškinsiu, kaip jie susiję su vėlesne tragedija ir šiandienos įvykiais. Europos lietuviai vienijosi 1991 m. liepos gale, kai Lietuvą smaugė kariniai ir ekonominiai sovietų retežiai, o LRT rūmai...
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune
Būrys minėjimo dalyvių prie Vytauto Didžiojo paminklo. Lauryno Zubavičiaus nuotr. Zigmas Tamakauskas, TS-LKD Kauno skyrių sueigos tarybos narys, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt Gražų pilietinio aktyvumo pavyzdį, minint Žalgirio mūšio 615-ąsias metines parodė TS-LKD Kauno skyrius (pirmininkas Paulius Lukševičius), surengdamas mieste vieno iš didžiausių viduramžių Europoje mūšio...
Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“
Šiemet sukanka 95 metai, kai visa Lietuva minėjo Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį (šventė Vytauto Didžiojo metus). Laikinojoje sostinėje susikūrusio Vytauto Didžiojo komiteto iniciatyva 1930 metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, vyko daugybė pagerbimo renginių, atminimo įamžinimo iniciatyvų. Viena svarbiausia jų – iškilminga kunigaikščio paveikslo ir Raportų knygos „Vytauto Didžiojo garbei“ kelionė po Lietuvą....
Partizano Juozo Jakavonio-Tigro 100-ųjų gimimo metinių minėjimas
Raimundo Kaminsko nuotraukose – patriotinio renginio akimirkos Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kasčiūnai, Varėnos raj., www.voruta.lt 2025 m. liepos 12 d. Varėnos r., Kasčiūnų kaime, vyko kasmetinis patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“, kurio metu buvo paminėtas Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo...
Zigmas Tamakauskas. Žygis Lietuvos keliu
Prie paminklinio kryžiaus d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas, Albina Veverskytė, d.mjr. Gediminas Reutas ir partizanų atminties skleidėjas Vytas Sinkevičius. Eglės Goštautienės nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys, www.voruta.lt Minint dar 1989 metais tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku paskelbtą birželio 14-ją kaip Gedulo bei...
2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“. 1878 m. Nacionalinis Varšuvos muziejus Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, nusprendė 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XVP-287(2) vieningai balsavo 103 Seimo nariai. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, gimęs apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose, miręs 1430 metais, buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne...
Palangoje pagerbtos pirmosios žydų žudynių aukos
Pagerbti nužudyti Palangos žydai Parengė Mindaugas Surblys. Palangos žydų bendruomenės informacija, Palanga, www.voruta.lt Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės...
Ugnė Karvelis ir UNESCO. Minime 90-ąsias diplomatės metines
Ugnė su tėvu Petru Karveliu Prancūzijoje. VDU Lietuvių išeivijos instituto fondo nuotr. Dalia Stabrauskaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Švietimo programų vadovė, unesco.lt Birželio 13 dieną minėjome ryškų pėdsaką palikusios visuomenės veikėjos – Ugnės Karvelis – 90-ąsias gimimo metines (1935-2002). Pagrindinį dėmesį šiame straipsnyje skiriame jos paskutiniam gyvenimo dešimtmečiui, sutapusiam su Lietuvai Nepriklausomybės atgavimo pradžia,...
Česlovas Iškauskas. Birželio sukilimas: ar vis dar gajus kaltės jausmas?
Vokiečių tankai J. Basanavičiaus g. Vilniuje. Tolumoje plevėsuoja Trispalvė. 1941 m. birželio 24 d. Sakalo Gorodeckio asmeninio archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Prieš 84-rius metus įvykęs Birželio sukilimas gali būti prilygintas nebent Vytauto Didžiojo žygiams, ryžtingam Klaipėdos atsiėmimui 1923-ųjų sausį, o gal ir Sąjūdžiui, atvedusiam į sovietinės imperijos laidotuves. Tiesa, su tam tikromis...
Bronius Makauskas. Tautos Sukilimas Lietuvos nepriklausomybei atkurti. 1941.06.22-28
1941 m. Tautos sukilimo memorialo „Kryžius medis“ Kauno senosiose kapinėse. Z. Tamakausko nuotr. Bronius Makauskas, Punskas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 84 metai nuo lietuvių tautos pasipriešinimo Sovietų Sąjungos brutaliai okupacijai, įvykdytai 1940 m. birželio 14 d., kai pasaulinis dėmesys buvo nukreiptas į Vokietijos invaziją į Prancūziją ir tą dieną įvykusią Paryžiaus kapituliaciją. Tamsūs...
Tremtinė R. Peslekienė: „Tuos visus metus iki Atgimimo aš turėjau jaustis kaip nusikaltėlė. Tik kas man pasakys, kaip 4 metų tapau „liaudies priešu“?“
Rasutė Peslekienė. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna) Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Apdovanojimų komisijos pirmininkės, vos 4 metukų į Tomsko sritį ištremtos Rasutės Peslekienės kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Sveiki, mielieji Lietuvos žmonės, garbingi svečiai ir bendro likimo broliai ir sesės. Savo kalbą norėčiau pradėti mokytojos...
Sovietų ištremta, bet nepalūžusi
Tremtinė Bronė Drumstienė. Rasos Jakubauskienės nuotr. Pokalbis su Brone Drumstiene apie tremtį, gyvenimą po jos ir tylų rūpestį atminimu Rasa Jakubauskienė, Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė” Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – tai laikas, kai Lietuva susimąsto apie skaudžius istorijos vingius, apie šimtus tūkstančių išvežtų, ištremtų, prarastų. Tai diena, kai tylos akimirkos...
Juozapas Stakauskas. Kaip sužinoti apie Ignalinos krašto didžiuosius?
Benedikto Stakausko knyga. R. Misiūnienės nuotr. Dalia Savickaitė, Mielagėnai, www.voruta.lt Klausyti, ką tau sako žmonės. Klausyti ir išgirsti kas pasakoma, toli gražu geba ne kiekvienas. Išgirstam žodžiui ieškoti paralelių savo žiniose – jau pretenzija į gebėjimą mąstyti. Kažkaip nesąmoningai taip nutiko man. Mano ilgametė kirpėja gražuolė auksarankė Vlada Kuodienė, išėjus mano trečiai knygai, pasakojo ir...
Česlovas Iškauskas. Ar Sąjūdis, ar LKP vedė tautą į pergalę?
1988 m. rugpjūčio 23-oji. Sąjūdžio mitingas Vingio parke. Leonardo Skirpsto nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio...
Apie Lietuvos partizanų vadą, poetą Petrą Bartkų-Žadgailą
Parodos kuratoriai Povilas Girdenis ir Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingasis archyvas „Kovodami dėl savo tautos Laisvės ir Nepriklausomybės, mes kartu kovojame ir dėl viso kultūringojo pasaulio likimo“ – tokiais Petro Bartkaus-Žadgailos žodžiais pavadintą virtualią parodą, minėdamas 100-ąsias jo gimimo metines, pristato Lietuvos ypatingasis archyvas. Kovą už Lietuvos Nepriklausomybę pradėjęs dar besimokydamas gimnazijoje, P. Bartkus buvo vienu...
Kalboje glūdi tautos dvasia. Pasaulinio garso lietuvių baltisto, akademiko, profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms
Parodos vizualizacijos autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2025 m. Parodos autorius – Darius Gudelis, www.archyvai.lt Atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, Lietuvos Respublikos Seimas pakvietė 2025-aisiais minėti Zigmo Zinkevičiaus metus. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, prisidėdamas prie šios iniciatyvos, parengė virtualią parodą...
Lietuvos Respublikos parlamentarizmui – 105-eri metai
Vienas pirmųjų Steigiamojo Seimo posėdžių, 1920 m. Lygiai prieš 105 metus, 1920 m. gegužės 15 d., į pirmąjį posėdį Kauno Miesto teatre susirinko Steigiamasis Seimas. Vėliau seimūnai dirbti persikėlė į Seimo rūmų pastatą dabartiniu adresu Gimnazijos g. 3. Steigiamasis Seimas buvo pirmasis nepriklausomas Lietuvos valstybės parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiškuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose. Steigiamąjį Seimą sudarė...
Didžiausias politinių kalinių maištas Gulago archipelago istorijoje
Kengyro sukilimo malšinimas. Aut. sukilimo dalyvis Bronius Valaitis. 1996 Dr. Jonas Jakaitis, VILNIUS TECH profesorius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, Baltijos valstybių ir Lenkijos organizacijų nukentėjusių nuo sovietinio teroro NVO „Baltijos aljansas“ koordinacinės komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Gegužės 16 d. sukako 71 metai, kai prasidėjo vienas iš daugelio Kengyro sukilimų (#Kengyras), dažnai pamirštamas...
Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose
Algimanto Žižiūno fotografija. Fotodokumentų skaitmenines kopijas saugo Lietuvos centrinis valstybės archyvas Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi...
Nedzingėje (Varėnos raj.) bus įamžinta partizano Adolfo Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės-Vandos santuoka
Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė-Vanda Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčioje 1945 m. spalio 7-sios naktį susituokė A. Ramanauskas-Vanagas tuo metu ėjęs partizanų Merkio Rinktinės vado pareigas ir Dainavos apygardos partizanė B. Mažeikaitė – Vanda. Minint šios santuokos 80-ąsias metines, ji memorialine bareljefine lenta, bus įamžinta toje pačioje bažnyčioje, kurioje šie partizanai priėmė santuokos...
Masinio lenkų trėmimo į Sibirą pradžios 85-čio minėjimas Wrocław’e
„Baltijos aljanso“ atstovai „Rytų Golgotos maršo“ ceremonijoje. Autoriaus nuotr. Prof. dr. Jonas Jakaitis, LPKTS Tarybos narys „Baltijos aljanso“ Tarptautinės komisijos pirmininkas, Vilnius tech prof. Šiemet sukanka aštuoniasdešimt penkeri metai nuo masinio lenkų trėmimo į Sibirą pradžios. Daugiau kaip milijonas Lenkijos piliečių buvo deportuota į Sovietų Sąjungos gilumą. Ši tragedija primenama jau 20 kartą pagerbiant Katynėje...



























