Gražina Petrošienė, LŽD pirmininkė. A. Virvičienės nuotr. „Vorutos“ pokalbis su Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininke, Stasio Lozoraičio premijos laureate Gražina Viktorija Petrošiene. Istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 2, 2025 Kokie keliai Jus atvedė į žurnalistiką? Apie žurnalistiką pagalvojau dar besimokydama Viduklėje, paskutinėse klasėse. Sekėsi rašyti, džiugino ir pirmi bandymai publikuoti žinutes į savo rajoninį laikraštį. Bet...
Mano gyvenimas
Dr. Gintaras Šapoka. Per atminties brydę
Dr. Gintaras Šapoka, www.voruta.lt VšĮ ATMINTIES BRASTA išleido doc. dr. Jolantos Mažylės parengtą knygą Stasys Žakevičius-Žymantas „Tėvynėje liko širdis“ Praėjus 35 metams po Lietuvos valstybingumo atstatymo lietuvių išeivijos palikimas vis dar grįžta į Lietuvą, mūsų visuomenę, primindamas sudėtingus XX amžiaus Lietuvos valstybės, tautos istorijos ir asmenybių įvykius ir dažnai skaudžius likimus. Grąžinti šį palikimą –...
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. III dalis“
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją, tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą ir šią dalį skiria Australijos lietuvių dienoms. Australijos lietuvių dienos buvo ir yra ypatingas reiškinys Australijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Didžiausia lietuvių bendruomenės šventė...
Tremtinė R. Peslekienė: „Tuos visus metus iki Atgimimo aš turėjau jaustis kaip nusikaltėlė. Tik kas man pasakys, kaip 4 metų tapau „liaudies priešu“?“
Rasutė Peslekienė. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna) Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Apdovanojimų komisijos pirmininkės, vos 4 metukų į Tomsko sritį ištremtos Rasutės Peslekienės kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Sveiki, mielieji Lietuvos žmonės, garbingi svečiai ir bendro likimo broliai ir sesės. Savo kalbą norėčiau pradėti mokytojos...
Sovietų ištremta, bet nepalūžusi
Tremtinė Bronė Drumstienė. Rasos Jakubauskienės nuotr. Pokalbis su Brone Drumstiene apie tremtį, gyvenimą po jos ir tylų rūpestį atminimu Rasa Jakubauskienė, Trakų rajono laikraštis „Trakų žemė” Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – tai laikas, kai Lietuva susimąsto apie skaudžius istorijos vingius, apie šimtus tūkstančių išvežtų, ištremtų, prarastų. Tai diena, kai tylos akimirkos...
Ignas Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. (Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių) Ignas Meškauskas, www.voruta.lt Ilgai ir sąžiningai, kaip būdinga lietuviško kaimo žmogui, triūsė Kazys Radzevičius užsieniuose: liejo prakaitą karštose plieno liejyklose, fabrikuose, kad galėtų sugrįžęs į Tėvynę, nusipirkti žemės pėdą, tapti jos šeimininku. Be trobesių, kad tik daugiau,...
Vytautas Landsbergis. Okupacija iš arti. Liudijimas
Raudonosios armijos daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730 Vytautas Landsbergis, www.voruta.lt Buvęs Lietuvos karys ir prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to. Nurodo rašąs apie įvykius „lygiai prieš 69 metus“, tad jo rankraščio...
Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje organizatorių
Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX amžiuje...
Dokumentalisto E. Ostašenkovo kūryboje apie saugų pasienį, gamtą, renginius ir veiklas
Dokumentalistas Eugenijus Ostašenkovas (kairėje) susitikime su žiūrovais Dalia Savickaitė, LŽS narė, Ignalina, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025 Labai įdomu susitikti su dokumentininku Eugenijumi Ostašenkovu ir aptarti jo paruoštą kino darbą „Apie Rytų Lietuvos pasienį būtuoju laiku“. E.Ostašenkovo darbuose atspindėti šalies gyvavimo faktai, todėl bet kuriam krašto muziejui jo darbai ar tiesiog kino istorijos apie renginius...
Juozapas Stakauskas. Kaip sužinoti apie Ignalinos krašto didžiuosius?
Benedikto Stakausko knyga. R. Misiūnienės nuotr. Dalia Savickaitė, Mielagėnai, www.voruta.lt Klausyti, ką tau sako žmonės. Klausyti ir išgirsti kas pasakoma, toli gražu geba ne kiekvienas. Išgirstam žodžiui ieškoti paralelių savo žiniose – jau pretenzija į gebėjimą mąstyti. Kažkaip nesąmoningai taip nutiko man. Mano ilgametė kirpėja gražuolė auksarankė Vlada Kuodienė, išėjus mano trečiai knygai, pasakojo ir...
Rūtai Lee – apdovanojimas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje
Gegužės 30 d. generalinė konsulė Sandra Brikaitė ir garbės generalinė konsulė Daiva Navarette 90-metį švenčiančiai Holivudo aktorei Rūtai Lee įteikė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medalį. Apdovanojimas R. Lee skirtas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės...
Kalboje glūdi tautos dvasia. Pasaulinio garso lietuvių baltisto, akademiko, profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms
Parodos vizualizacijos autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2025 m. Parodos autorius – Darius Gudelis, www.archyvai.lt Atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir Lietuvos valstybei svarbių įvykių, asmenybių sukaktis ir kitas atmintinas datas, Lietuvos Respublikos Seimas pakvietė 2025-aisiais minėti Zigmo Zinkevičiaus metus. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, prisidėdamas prie šios iniciatyvos, parengė virtualią parodą...
Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga
,,Aš buvau tos nuomonės, kad čia derėtų bent trumpai aprašyti ir jos išgyvenimus, bet ji su tuo nesutiko. Prieš kelerius metus ji pati buvo kai ką aprašiusi, tačiau kiek vėliau rankraščius sunaikino dėl ypatingų aplinkybių, nes kaip tik tuo metu mes netikėtai galvotrūkčiais turėjome pasitraukti iš slėptuvės: numatėme, kad ji gali būti išduota. Po to...
Jogalinos dvaras prie Napoleono kepurės piliakalnio
Jogalinos dvaro gyvenamasis pastatas. Viktoro Jenciaus nuotr. Viktoras Jencius-Butautas, Rokiškis, www.voruta.lt Vietoj įžangos Zofijos ir Donato Malinauskų iš Jankovicų dvaro vienturtė dukra Marija su savo išrinktuoju Viktoru Stomma susituokė 1935 m. lapkričio 23 d., septintą valandą vakaro Kaune, Šv. Mykolo bažnyčioje[i]. Jaunuosius sutuokė kunigas Vladas Mironas. Apeigos vyko lenkų kalba dukros noru. Kvietimus...
Didžiausias politinių kalinių maištas Gulago archipelago istorijoje
Kengyro sukilimo malšinimas. Aut. sukilimo dalyvis Bronius Valaitis. 1996 Dr. Jonas Jakaitis, VILNIUS TECH profesorius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narys, Baltijos valstybių ir Lenkijos organizacijų nukentėjusių nuo sovietinio teroro NVO „Baltijos aljansas“ koordinacinės komisijos pirmininkas, www.voruta.lt Gegužės 16 d. sukako 71 metai, kai prasidėjo vienas iš daugelio Kengyro sukilimų (#Kengyras), dažnai pamirštamas...
Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose
Algimanto Žižiūno fotografija. Fotodokumentų skaitmenines kopijas saugo Lietuvos centrinis valstybės archyvas Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas, www.voruta.lt Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi...
Diena, nuo kurios iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimas
Adolfas Ramanauskas-Vanagas su dukra Auksute. Asmeninio archyvo nuotr. Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, www.voruta.lt Šiemet, balandžio 25-tają, sukanka 80 metų nuo dienos, kai Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovas, Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tapo Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėju. Nuo šios dienos iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko Vanago gyvenimas. Savo rankraščiuose „Partizanų Gretose” apie tą dieną...
Apie motinystę karinės grėsmės akivaizdoje
Asociatyvinė V. Ribikauskienės fotografuota nuotrauka per Adolfo Ramanausko-Vanago iškilmingą laidojimo ceremoniją 2018 m. Vega Ribikauskienė, LGGRTC vyriausioji muziejininkė, www.voruta.lt Išeina su vyrais partizanauti, vaikus palieka, kokios gi čia motinos? – išgirdau repliką, kai pasakojau apie Žemaitijos partizanes, kurios gausiausiai iš visų Lietuvos regionų moterų dalyvavo ginkluotame antisovietiniame pasipriešinime 1944–1953 m. Dalinausi prisiminimais iš 2024 m....
Jaunėlė aušrininko Jono Šliūpo dukra Hypatija minėtų gimtadienį
Hypatija Šliūpaitė-Yčienė su vyru Martynu Yču. XX a. 3 deš. LCVA Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Balandžio 17 d. 132-ąjį gimtadienį minėtų Jono Šliūpo ir Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės jauniausioji dukra Hypatija Šliūpaitė. Tėvai savo jaunėlei davė vardą žymios senovės graikų mokslininkės, filosofės Hypatijos garbei. Hypatija gimė 1893 m....
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. II dalis“
Minėdami Australijos lietuvių bendruomenės 75-metį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Australijos lietuvių archyvu kviečia prisiminti Australijos lietuvių įsikūrimo ir įsitvirtinimo šiame žemyne istoriją ir tęsia visus 2025-uosius truksiantį dešimties virtualių parodų ciklą, skirtą Australijos lietuviams. Australijos lietuvių bendruomenė neabejotinai yra didžiausias ir svarbiausias visus Australijos lietuvius jungiantis veiksnys. Pasak žinomos Australijos lietuvių visuomenės veikėjos...
Vytautas Saulėnas. Pirčiupių kaimo praeitis
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
„Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl?
Mažoji Lietuva, galima sakyti, – lietuvių periodikos ir lietuvių rašybos bei leidybos lopšys, kuriame užgimė ne tik liuteroniškas Martyno Mažvydo „Katekizmas“, bet ir daugelis kitų leidinių, tarp jų ir jau atgimimo metais kultūros žurnalas „Rambynas“. Dėl jo pasirodymo labai džiaugėmės, nes tai Mažojoje Lietuvoje buvo bene vienintelis kultūros žurnalas. Jo redaktorė ir leidėja buvo energingoji...
Svetlana Pavlichenko. Miestas, kurio nėra
Rusijos subombarduotas namas Ukrainoje. Vadimo Sarachano nuotr. Svetlana Pavlichenko, Chersono apskr. socialinio ir politinio laikraščio „Tavriyskie vesti“ vyriausioji redaktorė, Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos narė. Istorijos žurnalas „Voruta”, Nr. 1 (887) 2025 Dabar, deja, galima išgirsti įvairių nuomonių dėl rusų ir ukrainiečių karo pradžios priežasčių. Kartais net atrodo, kad tik tingus neįsivaizduoja savęs didžiu šio klausimo...
Dokumentinis filmas, skirtas pagerbti šviesuolio Eugenijaus Skipičio atminimą, jau pasiekiamas visiems
2024 m. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka sukūrė dokumentinį filmą „Eugenijus… Laikas ir žmonės…“, skirtą Pagėgių krašto poeto, dailininko, fotomenininko, žurnalisto, muziejininko ir visuomenininko Eugenijaus Skipičio (1951–2023 m.) šviesiam atminimui pagerbti. Šis dokumentinis filmas – tai jautrus artimųjų, draugų ir kolegų pasakojimas apie talentingą, įkvepiančią asmenybę, kuri savo žodžiais, darbais ir meninėmis vizijomis paliko šviesų...
Vaidas Banys – įdomusis istorikas, neplanavęs juo tapti
Istorikas Vaidas Banys. Gedimino Kartano nuotr. Kovo 10 d. Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija istorikui Vaidui Baniui. Po premijos įteikimo istorikas prisipažino nustebęs, kad ji jam buvo paskirta bei kuklinosi: „Niekada nemaniau (nemanau ir dabar), kad tokio apdovanojimo esu vertas“. Kviečiame iš arčiau...
Irma Randakevičienė. Apie XIX a. pradžios Vilniaus akademinį jaunimą ir romantizmą
Teodoro Narbuto veikalo „Dzieje Narodu Litewskiego”, išleisto 1840 m., viršelis. wikipedia.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Žymus lenkų poetas Vincentas Polis (Krokuvos universiteto profesorius), atvykęs prieš pat 1831 m. sukilimą į audringą Vilnių ir sukilimo metu kovojęs Rūdininkų girioje, taip pat Žemaitijoje, vėliau 1835 m. rimuota geografija pavadintame savo kūrinyje „Giesmė apie mūsų žemę“...
„Aš laisvės nesulaukiau, bet žmonės sulauks”. Antano Kraujelio-Siaubūno žūties 60-osioms metinėms
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Ne vėliau kaip 1964 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47457/3, t. 1, l. 218 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines. Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanas vienuolika metų vienas slapstėsi nuo jį persekiojusių sovietinių...
Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda „Australijos lietuviai. I dalis“
Šiemet Australijos lietuvių bendruomenė švenčia garbingą sukaktį – 75-uosius gyvavimo metus. Sudėtingomis sąlygomis susiformavusi, bet stipri Australijos lietuvių bendruomenė aktyviai puoselėja lietuvybę, laikosi tradicijų, jas perduoda iš kartos į kartą. Bendruomenė veikia įvairiose srityse ir, kas ypač svarbu, deda dideles pastangas išsaugoti emigravusių lietuvių kolektyvinę atmintį. Lietuviško paveldo išsaugojimas yra aktualus ne tik diasporai, bet...
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Jonas Trumpa: laisvėje gali susikurti tokį gyvenimą, kokio nori
Jonas Trumpa, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Jonas Trumpa – Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas, šiuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute studijuojantis politikos mokslų bakalaurą. Jau maždaug aštuonerius metus jis veikia įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, prisideda prie įvairių iniciatyvų, o dabar daugiausia laiko skiria LMS veikloms. Nepriklausomoje Lietuvoje gimęs Jonas sako,...
Dalia Savickaitė. Prisimenant iškilųjį Česlovą Kudabą
Geografas Česlovas Kudaba su panemunių močiutėmis 1969 m. Fotografavo Vytautas Ylevičius. Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka Dalia Savickaitė, Ignalina, www.voruta.lt Aš dėkoti moku tik rašydama… už tai, kad man teko laimė sutikti tokį iškilų žmogų, klausyti jo pamokymų… Informacija apie Česlovą Kudabą sako, kad tai 1934 m. liepos 24 dieną Ignalinos rajone Vaicekavo kaime...




























