Tarasas Ševčenka. commons.wikimedia.org Į Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą įtraukiamas naujas autorius – ukrainiečių poetas, rašytojas, dailininkas Tarasas Ševčenka. Šiais mokslo metais jo kūriniai galės būti rekomenduojami, o kitais mokslo metais šis autorius bus privalomas išplėstiniu kursu lietuvių kalbos ir literatūros besimokantiems vienuoliktokams. „Tarasas Ševčenka svarbus ne tik ukrainiečiams, jis yra europinio lygio...
Kultūra
Nekilnojamojo kultūrinio paveldo – pastatų ir erdvių – transformacija bei Trakų gatvė Vilniuje
Autorės nuotr. Rasuolė Tatjana Vaškevičienė, Trakų viešosios bibliotekos Šklėrių padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt Rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko seminaras „Trakų gatvės paveldo dialogai“, kuris buvo organizuotas kaip Europos paveldo dienų renginių dalis. Buvo skaitomi pranešimai ir vyko paskaitos, skirtos nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų istorijai, jų virsmui bei transformacijai nagrinėti. Čia...
„Kanklių skambesys“ Dusmenų bibliotekoje
Knygų autorė Loreta Šileikytė-Zabalujeva (sėdi) ir Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos 5, 7, 9 kl. mokiniai ir jų mokytojos Rima Voverytė, Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt 2026-ieji Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva yra paskelbti atmintinais Kanklių metais. 1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis, todėl...
Jaunieji kūrėjai ekslibrisuose įprasmino Gerardo Bagdonavičiaus atminimą
Mėta Ignotaitė, IIc, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija Diana Janušaitė, Povilo Višinskio bibliotekos vyresn. tyrėja, www.voruta.lt Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija organizavo respublikinį mokinių ekslibrisų konkursą „Menininkas ir mokytojas Gerardas Bagdonavičius. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai 175“. Konkursas sulaukė daugiau kaip 250 mokinių darbų, iš kurių apie 200 buvo atrinkta parodai. Gimnazijoje pristatytoje parodoje atsiskleidė jaunųjų kūrėjų žvilgsnis...
Valentinos Zeitler istorinis esė „Pašto dėžutė“
Lietuvos Respublikos ambasadorės Valentinos Zeitler istorinis esė „Pašto dėžutė“ nukelia į sudėtingą mūsų sostinės Vilniaus gyvavimo laikotarpį, kai miestas XIX ir XX amžiuose, ne kartą pereidamas iš rankų į rankas, kaimyninėms valstybėms tapo politiniu įrankiu, sprendžiant savo imperines, nacionalines ar kitas užgaidas. Šiuo sudėtingu ir prieštaringu laikotarpiu Vilniaus krašto inteligentai atkakliai kovojo už lietuvių tautos...
Dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ pristatymas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ premjerą. Filme pasakojama apie 1944 m. suburtą Tėvynės apsaugos rinktinę, Lietuvos karių savanorių likimus ir tragiškas Sedos kautynes Žemaitijoje prieš sovietų armiją. Filmo autorė – žurnalistė Rūta Sinkevičienė. Svečiai laukiami nuo 17.30 val. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Organizatorius Lietuvos gyventojų genocido...
Forumas „Senieji Trakai: 2030“ – nuo istorinės reikšmės prie vietos ateities
Seniejitrakai.lt nuotr. Rugsėjo 23–24 d. Senuosiuose Trakuose ir Užutrakio dvaro sodyboje vykęs Istorinių sostinių forumas „Senieji Trakai: 2030“ subūrė politikos formuotojus ir sprendimų priėmėjus, istorikus, archeologus, paveldo tyrėjus ir praktikus, kūrėjus bei vietos bendruomenės atstovus pokalbiui apie tai, kaip vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos vietų aktualizuoti šiandien. Forumo dalyvius pasveikino LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkė...
Spektaklis „Dievų aušra“ – kas nužudė Mantą Kvedaravičių?
Mantas Kvedaravičius ir Hanna Bilobrova. Asmeninio archyvo nuotr. Vilniaus senajame teatre spalio mėnesį viešės Estijos „Südalinna“ teatras. Spalio 8-10 dienomis bus parodytas estų režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklis „Dievų aušra“, pastatytas pagal Mariaus Ivaškevičiaus to paties pavadinimo pjesę. Tai spektaklis apie kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus tragišką likimą – jis rusų kareivių buvo nužudytas Mariupolyje, moterų...
Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis
Nauja istoriko dr. Gedimino Kasparavičiaus knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis” – pirmas išsamus tyrimas apie didžiausią XX a. stichinę nelaimę Lietuvoje. Apie svarbų Kauno miesto istorijos tyrimą autorius rašo: „Pirmą kartą nuosekliai pristatomas 1946 m. Kauno ir jo apylinkių istorijos epizodas, sukėlęs daug skausmo ir rūpesčių ano meto gyventojams. Kartu šis...
Kai istorija prabyla lietuviškai
Maloniai kviečiame dalyvauti 2026 m. spalio 19 d. (pirmadienį) 12.00 val. vyksiančioje konferencijoje „Kai istorija prabyla lietuviškai“. Konferencija dedikuojama Karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono, pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autoriaus Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms gimimo metinėms ir vienos ryškiausių bei įtakingiausių XIX a. Europos istorinių asmenybių –...
Stiprinami lituanistikos centrai pasaulyje, sukurtas naujas finansavimo modelis
Jevgenijos Levin nuotr. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato naują lituanistikos ir baltistikos centrų užsienyje finansavimo modelį, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų šių centrų veiklos tęstinumą, stiprinti tarptautines akademines partnerystes ir didinti Lietuvos mokslo, kultūros bei kalbos matomumą pasaulyje. Nuo šiol šiai sričiai planuojama kasmet skirti apie 1,3 mln. Eur per metus, t. y. 53 proc....
Robertas Dargis: Šiandien migrantai. O kas rytoj?
Migracija. Asociatyvi Pexels/Dibakar Roy nuotr. Robertas Dargis, www.voruta.lt Skirtumai patys savaime nesukelia konflikto. Svarbu tai, kaip su tais skirtumais elgiamasi politiniame, socialiniame ir ekonominiame kontekste. Pernelyg dažnai lyderiai jais manipuliuoja ir juos išnaudoja, siekdami sustiprinti arba išlaikyti savo valdžią“, – Kofi Annano mintis iš jo 2000 m. JT kalbos. Tuomet Annanas kalbėjo apie tai, kaip...
Jaroslavo Cechanovičiaus chorinės kūrybos vakaras
Koncertas „SUSIPAŽINKIME – KOMPOZITORIUS šiemet kviečia į Jaroslavo Cechanovičiaus chorinės kūrybos vakarą. Šio garsaus kompozitoriaus kūrinius vaikų ir suaugusiųjų chorams atliks Vilniaus kultūros centro LRT vaikų ir jaunimo chorai, Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto”, Vievio meno mokyklos jaunučių choras. Šis kūrybinis vakaras – projekto „Chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose 2026″, kurį finansuoja Lietuvos...
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. III dalis: dabartis ir atmintis
Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose (Varanavo r. , Baltarusija). Iš V. L. Dailidkos asmeninio archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Ankstesnėse dalyse aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, lietuvių kalbos arealo irimas, tikėjimo kalbos vaidmuo ir teritorinių kalbos salų virtimas institucinėmis, o dviejų pedagogų – Algimanto Masaičio ir Vytauto Liudo Dailidkos – patirtis...
Knygnešystė XXI amžiuje: kai nešti žodį reiškia padėti jį suprasti
DI sugeneruotas knygnešio vaizdinys Miglė Gaižiūtė, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusetų K. Būgos teritorinio padalinio vyr. bibliotekininkė XIX amžiaus knygnešys nešė tai, ko žmogui buvo neleidžiama turėti. XXI amžiaus žmogų pasiekia tai, ko jis net nespėja paprašyti. Galbūt būtent šiame paradokse šiandien ir verta iš naujo ieškoti knygnešystės prasmės ir priminti kodėl knyga ir...
Aštuonioliktosios Vaižgantinės kosmose ir Malaišiuose
Vaižganto premijos laureatas Vladas Braziūnas. Autorės nuotr. Rūta Neniškienė, www.voruta.lt Rugsėjo 19 dieną, Lietuvos klasiko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų seniūnijoje, Anykščių rajone įvyko aštuonioliktoji tradicinė Vaižgantinių šventė, įteiktos Respublikinė literatūrinė ir Mažoji Vaižganto premijos. 25-oji premija skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, poetui ir dabar jau eseistui Vladui Braziūnui už knygą „Laikas...
Alma Būdvytienė. Vieno albumo lobiai
Žemaičių vyskupystės muziejaus vaizdo archyvo nuotr. Alma Būdvytienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė, www.voruta.lt Sunku būtų nepaneigti faktą, kad didžioji dalis muziejininkų darbo yra nematoma. Muziejų darbuotojai kaupia daiktus ir stengiasi juos prakalbinti. Kiekvienas daiktas mena savo istoriją, kaip kad nuotraukos įamžina gyvenimo akimirkas. 1999 m. rudenį tuometinio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus pritarimu nuolatiniam...
Česlovas Iškauskas. Gamtos apsaugos korifėjaus knyga
Juozas Stasinas. Autoriaus nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šilališkis Juozas Stasinas nebe pagrindo didžiuojasi savo bajoriška kilme, giria gimtąjį Radviečio kaimą prie Kesės upelio ir vis pabrėžia savo ilgametę gamtosaugininko veiklą. Lietuvos žurnalistų sąjungoje pristatydamas šiemet išleistą knygą „Gyvenimo pynė“ ją nebe reikalo dedikuoja „Tėvams ir Protėviams atminti“ (Vilnius, 2026). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui šio žemaičio...
Švietimas – ilgalaikė valstybės saugumo investicija
Prof. dr. Inga Žalėnienė Prof. dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentė Nacionalinį saugumą dažniausiai esame linkę matuoti kariuomenės pasirengimu, gynybos biudžetu, sienų apsauga ir technologiniais pajėgumais. Tačiau yra dar viena, ne mažiau svarbi valstybės saugumo dimensija, kurios neįmanoma sukurti per vieną biudžetinį ciklą ar tiesiog nusipirkti. Tai –...
Upytės bajorai Juozapavičiai – Raguvos linija
Juozapavičių antkapis Velykių bažnyčios sienoje Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Senosios Upytės kraštas nuo amžių garsėjo ne tik giliais miškais, bet ir galingu bajorijos sluoksniu. Istorikai ir genealogai, tyrinėjantys Upytės regiono praeitį, neretai užtinka įrašus apie gausias ir laisvas gimines, kurios šimtmečiais kūrė šio krašto istoriją. Upytės pavadinimas senajame Lietuvos žemėlapyje žibėjo kaip svarbus administracinis ir...
Žydronė Kolevinskienė: derinu aktyvią mokslinę veiklą, dėstytojavimą ir tarnybą Lietuvai
Žydronė Zdančiūtė-Kolevinskienė. Artūro Morozovo nuotr. „Trakų žemė“ kalbina gerai žinomą mokslininkę – humanitarinių mokslų daktarę, docentę, literatūros tyrėją, Vytauto Didžiojo universiteto literatūros dėstytoją Žydronę Zdančiūtę-Kolevinskienę. Gerbiama Žydronė dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ir Humanitarinių mokslų fakultete, o aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą prasmingai papildo jos narystė Lietuvos...
Dalia Savickaitė. Su rudeniu ateina vakaro siaubai
Francisco de Goya, „Inkvizicijos naktis“ fragmentas (apie 1810 m.), Nasjonalmuseet (Oslas). Wikimedia Commons / CC BY 4.0 Dalia Savickaitė, www.voruta.lt Ruduo vėl išsiveda šviesą. Apie buvusias dienas pasakoja tik vienur kitur išlikęs gėlės žiedas. Regis, kad ir jos užsimerkia artėjant vakarui, nes vis daugiau jėgos įgauna paslaptingi tamsos reiškiniai. Tamsos dalykus įžvelgiame prasčiau, o...
Juozas Duksa – pedagogas, lietuvių patriotas, tarpukariu dirbęs Švenčionių, Gardino, Vilniaus-Trakų apskričių „Ryto“ draugijos lietuvių mokyklose
Juozas Duksa, Vinco lenkų okupacijos laikotarpiu (1925–1936 m.) dirbo mokytoju Pašaminės, Antakmenės, Švenčionėlių, Kaniūkų, Girežerio, Kapiniškių „Ryto” švietimo draugijos lietuvių mokyklose. Autoriaus archyvo nuotr. Tomas Duksa, Lietuvos kartografas, inžinierius fotogrametristas, geografas, Vilnius, www.voruta.lt XX a. pirmoje pusėje Rytų Lietuvoje labai dažnai keisdavosi valdžia. Galbūt nė vienas Lietuvos regionas nepatyrė, nepergyveno tiek karinių, politinių, teritorinių...
Naujas tyrimas apie skaitymo įpročius: skaitome daug, bet ar įsigiliname?
Prof. dr. Ramunė Kasperė Perskaityti dar nereiškia suprasti. Kasdien mūsų dėmesio reikalauja žinutės, naujienos, socialinių tinklų įrašai, elektroniniai laiškai ir daugybė kitų tekstų, todėl skaitymo šiuolaikinio žmogaus gyvenime gali būti net daugiau, nei atrodo. Tačiau informacijos gausa kelia kitą klausimą – ar gebame prie vieno teksto išbūti pakankamai ilgai, kad jį ne tik peržvelgtume, bet...
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. II dalis: kalbos salos ir jų žmonės
V. L. Dailidka ir Z. Zinkevičius 2011 m. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Iš asmeninio V. L. Dailidkos archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Pirmojoje dalyje aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, iš vidaus trūkinėjęs lietuvių kalbos arealas ir tikėjimo kalbos virtimas tautinės tapatybės ženklu. Parodyta, kad bažnyčia ir mokykla krašte veikė kaip dvi nevienodos...
Šimtmečius skaičiuojantis Vilniaus pastatas atvers duris visuomenei
Rūdninkų g. 13. VKPK nuotr. Justina Gasiūnienė, Valstybinė kultūros paveldo komisija Vilniaus senamiestyje, iš pirmo žvilgsnio kukliame Rūdninkų g. 13 pastate, slepiasi viena seniausių mieste išlikusių sienų tapybų. Rugsėjo 24 d., Europos paveldo dienų metu, Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia vilniečius ir miesto svečius užsukti ir iš arti pažinti šią išskirtinę vietą. Renginyje „Paveldo atgimimo...
Kviečiame siūlyti kandidatus Dausų šeimos lietuvių literatūros premijai
Premija skiriama konkurso būdu už lietuviškai parašytus arba į lietuvių kalbą išverstus originalius kūrinius (prozos knygas), išleistus per pastaruosius trejus (2023–2025) kalendorinius metus. Premijos steigėjai ir mecenatai – p. Aldona Dausaitė-Empakerienė ir Kanados Lietuvių Fondas. Premijos tikslas – paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus garsinti lietuvių literatūrą ir įsteigti Dausų šeimos lietuvių literatūros premiją kaip svarų ir prestižinį...
Šalčininkų r. Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla turi naują vadovą
Rimantas Daubaras. Asmeninė nuotr. Nuo rugpjūčio 18 dienos, laimėjęs konkursą, Šalčininkų rajono Mykolo Rudzio mokyklos direktoriaus pareigas pradeda eiti Rimantas Daubaras. „Mano svajonių mokykla – tai mokykla, į kurią mokiniai nori sugrįžti. Mokykla – tai ne tik sienos, suolai, knygos ir kompiuteriai, bet pirmiausia draugai ir mokytojai. Tai vieta, kur užduodami klausimai ir ieškoma atsakymų,...
Europos paveldo dienų metu Ąžuolyno biblioteka atvers trapų medinio Žaliakalnio pasaulį
Aukštaičių g. 36 Kaune. Fotografas J. Stanišauskas Rugsėjo 18–27 dienomis Ąžuolyno biblioteka kvies į Europos paveldo dienoms skirtą nemokamų renginių ciklą „Trapus paveldas: medinio Žaliakalnio atvertys“. Kauno Žaliakalnis – istorinė laikinosios sostinės dalis, kurioje per šimtmečius, gamtos ir kultūros dermėje susiformavo unikalus gamtinis, kultūrinis, istorinis ir architektūrinis kraštovaizdis. Žaliakalnyje yra išlikę apie 200 tarpukario...
Tradicija, kuri vienija: etninės kultūros akcija vėl šokdins visą Lietuvą
Organizatorių nuotr. Yra tradicijų, kurios vienija žmones be žodžių. Viena jų – bendras šokis. Rugsėjo 18 d. jau vienuoliktą kartą šalyje nuvilnys viena laukiamiausių etninės kultūros iniciatyvų – tradicinių šokių akcija „Visa Lietuva šoka“. Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuotas renginys, kasmet suburiantis tūkstančius žmonių, kviečia bent trumpam sustoti kasdienybės skuboje, pamiršti žiūrovo vaidmenį ir įsilieti...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- …
- 60
- Kitas





























