Knygų autorė Loreta Šileikytė-Zabalujeva (sėdi)  ir Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos 5, 7, 9 kl. mokiniai ir jų mokytojos

Rima Voverytė, Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų padalinio vyr. bibliotekininkė, www.voruta.lt

2026-ieji Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva yra paskelbti atmintinais Kanklių metais.

1906 m. Skriaudžiuose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis, todėl šiais metais ir minimos 120-osios šio ansamblio įkūrimo metinės. Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, o kankliavimas Lietuvoje yra išlikęs kaip ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis gyvasis kultūros paveldo reiškinys. Skriaudžiuose įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis padarė didelę įtaką tautiškumo stiprinimui ir muzikavimo kanklėmis plėtrai.

Kanklės yra vienas seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Žinių apie jas galima rasti lietuvių liaudies dainose, pasakose, padavimuose, dažnai apie tuos laikus, kai lietuviai dar buvo stabmeldžiai ir tikėjo, kad žmogaus siela gali persikelti į medį, į kankles ir kalbėti arba raudoti žmogaus balsu. Istoriniuose šaltiniuose kanklės pirmą kartą paminėtos tik XVI a. Atsižvelgiant į gamybos būdus, kanklės skirstomos į tris grupes: pirmines, paprastąsias ir sudėtingąsias. Pirminės kanklės yra pačios senoviškiausios ir primityviausiai pagamintos, išskaptuotos iš vieno medžio gabalo. Paprastosios kanklės taip pat buvo skaptuotos, tik jau buvo daug didesnės ir su daugiau stygų. Kanklių būta įvairių formų, jos skobtos arba klijuotos. O paplitusios jos buvo Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Dzūkijoje nebuvo nei gaminamos kanklės, nei jomis grojama. Šiam regionui žmonės rinkosi smuiką.

Gražų rugsėjo rytmetį Dusmenų bibliotekoje vyko popietė „Kanklių skambesys“, skirta Kanklių metams. Renginyje dalyvavo atlikėja, knygų autorė Loreta Šileikytė-Zabalujeva bei Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos 5, 7, 9 kl. mokiniai ir jų mokytojos. Popietė prasidėjo trumpu pasakojimu apie kankles, jų istoriją, moksleiviai galėjo apžiūrėti literatūros parodėlę, skirtą kanklėms. Vėliau visus susirinkusius užliūliavo kanklių muzika, o jomis grojo Loreta. Ir ne tik grojo, bet ir papasakojo daug įvairių faktų, nutikimų apie kankles, prisiminė, kaip ji pati surado savo senelės užrašytas dainas, kurių daugumą dabar ji ir perdainuoja. Viešnia ne tik groja gitara, kanklėmis, bet yra ir šešiolikos knygų autorė. Beje, paskutinioji dar pakeliui. Tai bus knyga „Išvaikintojai“, skirta paaugliams ir pasakojanti apie apie vienuolikmetę mergaitę. Susitikimo metu autorė pristatė ir kitas savo knygeles.

Popietė tikrai neprailgo, vaikai ne tik klausėsi, bet kartu ir dainavo, atsakinėjo į klausimus apie kankles, už tai gaudami po prizą nuo bibliotekos. Na, o renginiui baigiantis, Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos pavaduotoja Stasė Masilionienė išdavė paslaptį, kad tarp jų yra mokinė, mokanti groti kanklėmis. Tad, žinoma, Austėja visiems pagrojo. Šaunuolė!

Puikiai paminėjome Kanklių metus. Dėkojame visiems dalyvavusiems.

Renginį finansavo Trakų rajono savivaldybė.