Pirmojo pasaulinio karo karių kapai Semeliškėse. Nuotraukos autorė V. Narvidaitė Vydas NARVIDAS, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Kovos ties Aukštadvariu...
Aukštadvaris apie 1918 metus. Nuotrauka iš internetinio resurso https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/Шаркоўшчына Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m., į didžiąją Lietuvos dalį atsirito po metų. Karas palietė ir Aukštadvarį bei jo apylinkes. Šiemet sukanka 110 metų nuo tų įvykių. Šia proga pristatome straipsnį apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Aukštadvario krašte. Vokiečių ir rusų...
Seinai Sigitas BIRGELIS, punskas.pl Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko...
Daugiau kaip prieš 80 metų, rugsėjo 23 d. naciai pradėjo Vilniaus geto likvidavimą. Dalis geto gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kiti – išvežti į koncentracijos lagerius Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kur jų taip pat laukė mirtis. Tik nedaugeliui pavyko išvengti žūties. Tarp išgyvenusiųjų buvo seserys Fania ir Reveka Feldman. Jos prasidėjus Vilniaus geto likvidavimui pabėgo ir kartu...
Brolių Motelio ir Geršono Kanų gintaro dirbtuvėse apie 1936 m. Fotografas Ignas Stropus. Mindaugo Surblio kolekcija Parengė Mindaugas Surblys, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas ir Palangos žydų bendruomenė,www.voruta.lt Palangoje kasmet gausėja iniciatyvų, skatinančių atminti turtingą Palangos štetlo istoriją: 2023 metais sausį atidengta atminimo lenta dedikuota Palangos sinagogoms, 2024 metų sausį atminimo lenta gydytojui...
Pagerbti nužudyti Palangos žydai Parengė Mindaugas Surblys. Palangos žydų bendruomenės informacija, Palanga, www.voruta.lt Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės...
1941 m. Tautos sukilimo memorialo „Kryžius medis“ Kauno senosiose kapinėse. Z. Tamakausko nuotr. Bronius Makauskas, Punskas, www.voruta.lt Šiais metais sukanka 84 metai nuo lietuvių tautos pasipriešinimo Sovietų Sąjungos brutaliai okupacijai, įvykdytai 1940 m. birželio 14 d., kai pasaulinis dėmesys buvo nukreiptas į Vokietijos invaziją į Prancūziją ir tą dieną įvykusią Paryžiaus kapituliaciją. Tamsūs...
varena.lt nuotr. Vytautas Saulėnas, www.voruta.lt Man, gimusiam ir augusiam Pirčiupių kaime, dažnai tekdavo girdėti kaimo žmones minint pirmąją ir antrąją žemės liustracijas. Kiek paaugęs, ganydamas karves su senyvais vyrais, būdamas smalsus, klausinėjau jų, ką visa tai reiškia. Iš jų pasakojimų supratau, kad pirmoji žemės liustracija – tai buvo žemės paskirstymas valakais kaimo gyventojams. Antroji liustracija –...
Kauno vokiečių gimnazijos mokytojai 1924-1925 mokslo metais. Foto: Kauno miesto muziejus, https://pries100metu.kaunomuziejus.lt/ Benediktas Šetkus, www.voruta.lt Kiekvienas bent kiek išmanantis istoriją žino, kad 1933 m. pavasarį Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Į rytus nuo jos neaprėpiamoje Sovietų sąjungoje viešpatavo Josifas Stalinas, o artimiausioje į vakarus valstybėje – Vokietijoje, ką tik prie valstybės vairo buvo stojęs Adolfas Hitleris. ...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Išėjo VORUTA žurnalo 2025 m. kovo (I ketvirčio) numeris (Nr. 1 – 887). Jame – Česlovo Iškausko įvadinis straipsnis aktualia tema: „Sąmokslo grandinė: Hitleris...
Iš kairės į dešinę: Nevilis Čemberlenas, Eduaras Daladjė, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis prieš susitarimo pasirašymą. 1938 m. rugsėjo 30 d. Bundesarchiv, Bild 183-R69173 / CC-BY-SA 3.0, CC BY-SA 3.0 DE Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Miuncheno saugumo konferencija galėjo tęstis ne tris dienas, bet tik vieną, ir tai būtų užtekę triukšmo, juokauja apžvalgininkai....
Sutvarkyta paminklo aplinka su nauja paminkline lenta. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos nuotr. Džiaugiamės Šalčininkų rajono savivaldybės greita reakcija ir jau sutvarkytu kultūros paveldo objektu – nacių sudeginto Gumbo kaimo vieta ir atkurta sudaužyta paminkline lenta. KPD Vilniaus teritorinis skyrius su prašymu sutvarkyti kultūros paveldo objekto aplinką bei atkurti paminklinę lentą į Šalčininkų savivaldybės administraciją kreipėsi...
Diskusijos dalyviai. Su mikrofonu – dr. Simonas Strelcovas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje pristatyta dr. Arūno Bubnio sudaryta ir naujais istorinių tyrimų duomenimis papildyta knyga apie Holokaustą ir pasipriešinimą nacių okupacijai „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro anglų kalba išleisto leidinio aktualumas aptartas diskusijoje „Knygos kaip medijos efektyvumas...
Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, www.voruta.lt Lietuvai atgavus nepriklausomybę, griuvo geležinė uždanga, sovietų okupuotą teritoriją ilgam atskyrusi nuo pasaulio platybių. Dar Atgimimo metais įsisiūbuojant domėjimuisi Mažąja Lietuva – okupantų sunaikintu kraštu, panūdo ką daugiau sužinoti apie lietuvininkų žemės istorijos slėpinius. Buvome pripratinti, kad viešuose šaltiniuose (ir sovietmečio bibliotekose) tebuvo galima atrasti tik negausių „tinkamų“ žinių –...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio ir dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis bei naujais istoriniais duomenimis praturtintą knygą „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“. Jos sudarytojas ir daugumos straipsnių autorius – istorikas dr. Arūnas Bubnys. Šiandien Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje (Pylimo g. 4A,...
Palangos bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Kartu su visu pasauliu minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Palangos žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Vilius Gutmanas su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistais, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus muziejininkais ir palangiškiais aplankė...
Sausio 27 d. minime Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, skirtą didžiausios Nacistinės Vokietijos Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinėms. Šią dieną, kurią 2005 m. įsteigė JT Generalinė Asamblėja, pagerbiamas nacizmo aukų atminimas. Europos atminties ir solidarumo tinklas (ENRS) kviečia bendruomenes prisijungti prie šio minėjimo kasmetinės kampanijos. Šiais metais ji skirta Mieczysławo Kościelniako – Aušvico kalinio ir...
Sausio 30 d. (ketvirtadienis) 18 val., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu kviečia į istorikų įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis praturtintos knygos „The Holocaust in Lithuania: 1941–1944“ sutiktuves ir diskusiją Lietuvos žydų...
Elektrinės bokštas ir senasis Karo muziejus, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr. Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič – Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlikęs, galbūt nebeatliktų savo tiesioginės funkcijos, bet...
Kviečiame apžiūrėti Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) eksponuojamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengtą parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, skirtą 1945–1948 m. iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „vilko vaikams“ atminti. Pasibaigus Antrajam...
Radviliškio rajone esančioje Šeduvos seniūnijoje sukurti keli paminklai Holokausto aukoms pagerbti. K. Markevičiaus nuotr. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, ragindamas pradėti tyrimą dėl neseniai pastebėtų įvykių, susijusių su paminklais Radviliškio rajone, Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose. Šie paminklai yra skirti žydų tautybės asmenims, sušaudytiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje atminti....
Renginio akimirka. LGGRTC nuotr. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniams Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti. Tuskulėnų dvare nacių okupacijos metais buvo gelbėjami žydai. Žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams Tuskulėnų dvaro kieme ir buvo atidengta atminimo...
Masinių žudynių laukas. Aurimo Dudanavičiaus nuotr. Karolis Sabutis, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas, www.voruta.lt Išgyvenusi vienerius sovietinės okupacijos metus, 1941 m. birželio pabaigoje Lietuva dar sykį pateko į totalitarinių valstybių santykių aiškinimosi verpetą. Jeigu 1939 m. Vokietija ir SSRS rado diplomatinį susitarimo būdą, pasidalindamos Rytų Europą į įtakos zonas, tai po dvejų metų...
Antantės valstybių vadovai Paryžiaus taikos konferencijoje (iš kairės): D. Lloyd George, V. Orlando, G. Clemenceau ir Th. W. Wilsonas (1919 05 27)© Edward N. Jackson (US Army Signal Corps) Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, dar vadinama Molotovo – Ribbentropo paktu, padalino Europą į įtakos sferas ir daugelį tautų pasmerkė ilgiems okupacijos...
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė plenarinę sesiją Strasbūre pradėjo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimu, kai prieš 85-erius metus rugpjūčio 23 d. diktatoriai pasidalijo Europą ir Baltijos šalys ilgiems dešimtmečiams prarado nepriklausomybę. „Prieš 85 metus nacių Vokietija ir komunistinė SSRS susitarė pasidalinti Europą ir abi pradėjo kruviną Antrąjį Pasaulinį karą. Šiandien aišku, jog tai nėra tik istorija. Rusijos...
Ribentropo–Molotovo pakto (SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį Pasaulinį karą. Nors 1989 m. pabaigoje SSRS...
Atgimimo laikotarpiu Lietuvoje nuvilnijusiuose mitinguose ir Baltijos kelyje buvo apeliuota į tarptautinę teisę ir reikalauta pasmerkti slaptuosius Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimus. 1989 m. | Fotografai Eugenijus Masevičius ir Viktoras Kapočius. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-095854, 0-127443 © Tekstą parengė Angonita Rupšytė, viena iš Baltijos kelio koordinatorių. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Akcija...
Dr. Valdas Selenis, www.voruta.lt 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo likviduotas romų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tą dieną minima Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. Romų genocidas dažnai vadinamas „pamirštu holokaustu“. Įvairiais dialektais romų kalba naudojamas žodis porajmos reiškia sunaikinimą. Vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinės grupės karo pradžioje...
Romai Ukmergės plente 1932 m. Foto Viktoras Kuprevičius. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Pagal 1923 m. Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinį surašymą Lietuvoje (be lenkų okupuoto Vilniaus krašto) gyveno tik 284 romai. Labai tikėtina, kad ne visi tuomet Lietuvoje gyvenę romai dėl savo klajokliško gyvenimo būdo buvo suregistruoti. Tikėtina, kad Lietuvoje...
Išvežami sušaudyti žydų įkaitai prie „Baltojo kalėjimo“. Iš kairės į dešinę: advokatas Izraelis Abramavičius, nežinomas asmuo, pirklys Simonas Rozenbergas, nežinomas asmuo, vyriausiasis Šiaulių rabinas Aharonas Bakštas, pirklys Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijahu Penas, rabinas Abraomas Icchokas Nochumanskis, pabėgėlis iš Lenkijos. Šiauliai, 1941 m. liepa. Iš Jad Vašemo rinkinių Pagal dr. Arūno Bubnio darbus parengė dr....