Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio apie Dūkštą dalį prašome skaityti ČIA. Renkant medžiagą apie nepriklausomybės kovas Dūkšto ir aplinkinių gyvenviečių apylinkėse, kaip paprastai karštą vasarą su anūkais nuvykstu išsimaudyti ir poilsiauti prie nepaprastai skaidraus Šventojo ežero. Prie jo susirenka šeimos net iš Visagino. Nors girdisi ir rusiška šneka, bet ji mūsų nejaudina, jeigu tik tie...
Stanislovas Narutavičius. LNM nuotr. Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkas-archyvaras, www.voruta.lt 2022 m. rugsėjo 2 d. sukanka 160 metų Lietuvos politiniam ir visuomenės veikėjui, teisininkui ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui Stanislovui Narutavičiui. Genealogai teigia, kad nėra tiksliai žinoma, kur 1862 m. jis iš tikrųjų gimė– Brėvikiuose ar Telšiuose, tačiau gimtine laikytini Brėvikių dvaras...
Prof. dr. Dobilas Kirvelis, www.traku-zeme.lt Kas aš – rusas ar ukrainietis – šiandien žiauraus karo sąlygomis šią dilemą sprendžia daugybė Ukrainos piliečių. Kažkada anksčiau, istoriniais Abiejų Tautų Respublikos laikais ir dar vėliau, ukrainietis sprendė klausimą: kas jis – lenkas, rusas, ukrainietis ar net lietuvis? Pvz., žymiausio Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1494–1566 m.) numylėtinė, išskirtinė...
Talkos mitingas. J. Česnavičiaus nuotr. Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471. Projektą XIIIP-471 2017 m. parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio...
Irena Andrukaitienė, Kovo 11-osios akto signatarė, Anykščiai Sąjūdžio laikais prasidėjęs nacionalinio atgimimo procesas dalyje Rytų Lietuvos rajonų vietos LKP/SSKP nomenklatūrinių sluoksnių pastangomis ėmė reikštis pavojingomis autonomizacijos formomis, skatinusiomis ne tik tautinę priešpriešą, bet ir grasinusiomis šalies žemių vientisumui. Reaguojant į šias nuotaikas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamajame suvažiavime, vykusiame 1988 m. spalio 22–23 d., buvo...
Juliaus Mieželaičio nuotr./Lietuvos nacionalinis muziejus / Motorizuoti pėstininkai kerta buvusią demarkacijos liniją ties Širvintomis 1939 m. spalio 27-ąją. Dr. Vytautas Sinica, www.propatria.lt Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Visai neseniai ir kaip visada tylomis praėjo Vilniaus atgavimo sukaktis. 1939 metų spalio 27 dieną Vilnius grįžo Lietuvai, o kitą dieną į jį įžengė Lietuvos...
www.voruta.lt Atminimo įamžinimas yra svarbus, jis išreiškia žmogaus santykį su praeitimi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tarnybos metu žuvo 36 policijos pareigūnai. Sunku suskaičiuoti, kiek žuvo pareigūnų, tarnavusių tarpukariu, kai policija buvo viena iš pagrindinių krašto administracinių jėgų, palaikiusių viešąją tvarką ir piliečių saugumą Lietuvai sunkiu nepriklausomybės laikotarpiu. Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje į Utenos apskrities vyriausiąjį...
Vyrai darniai ir saugiai kelia kryžių į nuolatinę jo vietą. Nuotraukos ir video – autorės Neringa Tuškevičienė, Musninkai, Širvintų raj. www.voruta.lt Trys kryžiai pagaminti ir du jau pastatyti Širvintų rajone – Musninkuose bei Taučiulių kaime. Dar vienas kiek vėliau bus pastatytas Skėterių kaime (šiuo metu derinami leidimai). Šios trys gyvenvietės – pagrindiniai Musninkų valsčiaus Nepriklausomybės...
Lietuvybės nešėjai lenkų okupuotame Vilniaus krašte 1935m. Hermanas Misiūnas su Kukutėliečiais. Šeimos archyvo nuotr. Karolis Lučunas, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 4B klasės mokinys, www.voruta.lt Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio… Esu Karolis Lučunas, abiturientas, gyvenu ir mokausi Vilniuje. Kaip ir kiekvienas šių dienų jaunuolis, domiuosi tuo, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo, – dešimt...
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:”Įprastoji lentelė”; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:””; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:”Times New Roman”; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} Laima Papšytė-Stūglienė, Švenčionys, www.voruta.lt Praūžus karo audroms, 1918 m. vasarą ešelonas po ešelono iš Rusijos į Vilnių pradėjo grįžti lietuviai pabėgėliai. Pakeliui...
Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...
1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....
Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...
Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. N. Adukonienės nuotrauka Laikraštis „XXI amžius”, 2019 11 02 Kaišiadorių muziejaus direktoriaus Olijardo Lukoševičiaus parašytoje knygoje „Trakų (Kaišiadorių) apskritis 1918–1940 m.: tarp valdžios ir savivaldos“ pateikiami dabar jau dviejų teritorijų – Trakų ir Kaišiadorių rajonų – to meto istoriniai įvykiai. Knygos autoriui pateikėme kelis klausimus. Knygoje įvykiai pateikiami nuo 1918...
Lenkijos okupacinės kariuomenės dalinys Alantoje 1919 m. pab. Nuotr. iš asmeninio G. Šeikio archyvo. Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt 1919 m. balandžio 22 d., netrukus po to, kai lenkai užėmė Vilnių, buvo įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (LVLK) – organizacija, atstovavusi Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms. LVLK sudarė pirmininkas, vicepirmininkas, kasininkas, sekretorius ir keletas narių....
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...
Pasienio policininkai žengia rikiuotėje. vdkm.limis.lt nuotr. Juozas KUCKAILIS, Vilnius, www.voruta.lt Šiek tiek faktų iš Lietuvos pasienio policijos Seinų-Marijampolės baro, kurio paskirtis buvo budėti prie administracinės linijos su Lenkija, istorijos. „Pasienio policijos uždavinys yra saugoti valstybės sienas nuo visokių netikėtumų, užkirsti kelią bet kuriam nelegaliam žmonių ir kontrabandos judėjimui per sieną, ir ištikus pavojui, atremti bent...
Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr. Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt 1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės. 1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose...
Knygos „Parubežys ir parubežiniai“ autorius Antanas Žilėnas. J.Vercinkevičiaus ir A.Virvičienės nuotraukos Aušra VIRVIČIENĖ, www.voruta.lt Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus įgulos Karininkų ramovė sunkiai sutalpino visus, norinčius pamatyti, pagerbti ir paspausti ranką Antanui Žilėnui, pristačiusiam ypatingą kūrinį – dviejų tomų knygą Parubežys ir parubežiniai, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95-erių metų sukakčiai paminėti. Tai – solidus,...
Vytautas SINICA, www.propatria.lt Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus...
Vytautas Valentinas ČESNULIS, www.voruta.lt „Vilniaus aidas“ – triskart per savaitę 1924-1928 m. ėjęs politikos ir visuomenės gyvenimo laikraštis. Rašė jis apie Vilniaus krašto lietuvių problemas, svarstė politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo reikalus, informavo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ir užsienio įvykius. Laikraščio faktiškasis redaktorius buvo žinomas visuomenės veikėjas Povilas Karazija, nors leidėjais ir redaktoriais pasirašinėjo kiti asmenys....
Iš kairės į dešinę: Žiulis Larošas, Juzefas Pilsudskis Prancūzijos užsienio reikalų ministro Lui Bartu (Louis Barthou), Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas (Józef Beck) ir Janas Šembekas (Jan Szembek), L. Bartu vizito Lenkijoje metu, 1934 m. balandžio mėn. | Wikipedia.org nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt 1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą...
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieškario nepriklausomoje Lietuvoje buvo išleista nemaža originalių, lietuvių autorių parengtų aritmetikos vadovėlių ir uždavinynų pradžios mokykloms bei gimnazijų pirmosioms klasėms. Paskutiniuosius uždavinynus I–III pradžios mokyklos skyriams (1937–1939 m.) spėjo šleisti mokytojas Mikas Petrauskas. M. Petrauskas gimė 1908 m. vasario 12 d. Žaslių vls. Talpūnų kaime...
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...