Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune. 1924 m. Devintojo forto muziejus Zigmas Tamakauskas, www.voruta.lt Šių metų vasario 26-ąją mūsų kalendoriaus lapeliuose turėjo būti pažymėta, kad prieš 138-erius metus Raseinių apskrities Kaltinėnų valsčiuje gimė antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tačiau mano vartytuose kalendoriuose tokio įrašo nerasta… Gražiai šį Prezidento...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“. Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Vytautas Navaitis, www.voruta.lt Ilgas kelias link Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo prasideda Vilniuje, Lietuvių suvažiavime. Jo nutarimus priėmė pasivadinęs „Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas Vilniuje“. Nuo 1906 m. jis pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus seimu, dirbusiame 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Pirmajame lietuvių dienraštyje „Vilniaus žinios“, kurio data įvardinta „Ketvergas, Lapkričio...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC darbuotojai Rima Petronėlė Gudelytė ir dr. Alfredas Rukšėnas, vykdantys projektą „Holokausto vardai gyvi“ ir Tauras Budzys, Pasaulio tautų teisuolių atminimą įamžinantis...
Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai ruošia bunkerį. 1949 m. birželio 2 d. Keičiasi kibirais Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas ir Vytauto rinktinės adjutantas A. A. Matūnas-Neptūnas, šalia stovi Vytauto rinktinės partizanė Vėtra. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC vyriausioji istorikė, www.voruta.lt Anzelmas Algimantas Matūnas gimė 1923 m. sausio...
Vaclavas Lastoŭskis gudiško Vilniuje leidžiamo laikraščio Naša Niva redakcijoje (apie 1910) www.gudija.lt Kartą, peržiūrėdamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dokumentus, šio teksto autorius aptiko įdomų 1939 metų spalio 18 dienos atviruką. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia, Lenkijos valstybė okupuota. Po aštuonių mėnesių toks pat likimas ištiks ir Lietuvą, kuri virs sovietine respublika. Minėtame dokumente Lenkijos...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
GIRDZIUŠO Alfredo nuotr. Vilnius. Žuvusiųjų prie TV bokšto laidotuvės Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2022 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, jūsų Ekscelencija Prezidente Volodymyrai Zelenski, kuris tikiuosi girdite mus, Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Laisvės gynėjai,...
Sausio 13-osios rytas. Okupantai užėmę LRT pastatą. A. Girdziušo nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Tragiškų Sausio įvykių 32-ųjų metinių proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Sausio 12-osios vakaras. Po eilinės laidos – komentaro „Panoramoje“ – išeinu iš pastato. Konarskio 49...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
LVKD/LLD 65 metų jubiliejaus minėjimas Seinuose Prof. Bronius Makauskas, http://e-ausra.pl Pranešimo pavadinimas yra idealistinio pobūdžio. Parafrazuojamas laikinojoje Lietuvos sostinėje, Kaune, Karo muziejuje, eksponuojamas aukso raidėmis iškaltas įrašas: „ŽUVOME, KAD GYVENTUMĖTE LAISVI“. Pranešimas, skaitytas minint Lenkijos lietuvių draugijos 65 metų jubiliejų. Pirmąją dalį galima skaityti ČIA. B. Bieruto režimui nepavyko deportuoti tautinių mažumų iš šalies. Tam...
Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų audiovizualinių kūrinių kolekciją. Kolekciją sudaro daugiau nei 1400 sąlyginių vienetų vaizdo įrašų (VHS, DVCAM ir kitų formatų kasetėse), taip pat kelios kino juostos. Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio mėn. 9 d. Palangoje. 1976 m....
Holodomoras Ukrainoje, Charkive. 1933 m. en.wikipedia.org nuotr. Pripažinę Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį genocidu, europarlamentarai apgailestauja, kad po 90 metų Rusija toliau siekia likviduoti Ukrainą, jos žmones ir kultūrą. Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) „pripažįsta Holodomorą, tikslingos sovietinio režimo politikos sukeltą dirbtinį badmetį Ukrainoje 1932–1933 m., ukrainiečių tautos genocidu“. EP nariai griežtai smerkia milijonus...
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Vilnensis.lt nuotr. 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją, žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje ir...
Grupelė konferencijos dalyvių Jaunsvirlaukio dvare Daiva Červokienė, www.voruta.lt. Autorės ir Birutės Vijeikienės nuotr. Kitąmet mūsų tautos šviesuoliui, tautinio sąmoningumo ideologui, istorikui, parašiusiam pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba Simonui Daukantui (1793–1864) sukaktų 230 metų. Artėjant šiai jubiliejinei datai, būrys Lietuvos ir Latvijos mokslininkų jo 229-ąjį gimtadienį paminėjo konferencija „Jaunsvirlaukio akademija“. Renginys vyko Gederto Eliaso Jelgavos istorijos...
Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...
Klaipėdos sukilimo dalyviai (iš kairės): pirmoje eilėje antros grupės vadas Mykolas Bajoras (Kalmantas), vado pavaduotojas F. Butkeraitis (A. Gončerauskas), vadas Jonas Budrys (Polovinskas), štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus). Antroje eilėje štabo viršininko padėjėjas Juozapaitis (Juozas Šarauskas), adjutantas Endrikeitis (Andrius Pridotkas), specialusis adjutantas Martynas Lacytis. Klaipėda, 1923 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fotografija Vytautas...
Europos Parlamento(EP) narė Rasa Juknevičienė lapkričio 16–18 dienomis dalyvaudama Prahoje tarptautinėje konferencijoje „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį. Iššūkis Europos atminties politikai“ skaitė pranešimą „Rusijos istorinė dezinformacija kaip agresijos įrankis“. Ji padėkojo konferencijos organizatoriams už tai, kad renginys pradėtas parodos „Po svetimu dangumi: Lietuvos žmonės sovietų gulaguose ir tremtyje 1940 – 1958“ atidarymu, kuriame dalyvavo...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Nėra abejonių, kad Chersono išlaisvinimas iš rusų okupantų yra didžiulis Ukrainos kariuomenės laimėjimas. Prieš karą šis dešiniojo Dniepro upės kranto srities centras turėjo daugiau kaip 300 tūkst. gyventojų. Šių metų kovo 3 d. Rusija miestą okupavo ir pasiskelbė savo teritorija. Dabar Ukrainos karius pasitiko tik nedideli būreliai džiūgaujančių...
2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)” pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras įkūrė ir kaupia žuvusių bei dingusių Lietuvos laisvės kovotojų artimųjų biologinį (DNR) seilių banką. Banke turėtų atsirasti ne mažiau 30–40 tūkst. DNR mėginių, skirtų laisvės kovotojų palaikų atpažinimui. Mėginiai bus saugojami neribotą laiką. Atpažinti (identifikuoti) laisvės kovotojų palaikai bus pagarbiai laidojami valstybės lėšomis arba atiduodami artimiesiems. Kviečiame žuvusiųjų...