Visą gyvenimą ranka rankon – Adolfas ir Jadvyga Damušiai (2000 07 09) Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, www.voruta.lt, Jadvyga (1915 10 29–2010 08 04) ir Adolfas (1908 06 16–2003 02 27) Damušiai man, manau ir daugeliui juos pažinojusių, buvo ir yra darbštumo, kruopštumo, atsakingumo, dėmesio kiekvienam pavyzdys. Damušių meilė Lietuvai, tikėjimo gilumas sklisdavo iš jų kiekvieno...
Autoriai
Įrašas
Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
Prof. akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, www.DELFI.lt Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų...
Įrašas
Antanas ir Janina Bilkiai – Aukštaitijos partizano ir tremtinės likimai
Tremtinių gyvenvietė Sibire jau po Stalino mirties. LGGRTC nuotr. Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio...
Įrašas
Vilniaus miesto burmistro Konstantino Stašio drama
Konstantinas Stašys. Nuotr. iš Dainoros Vaivadienės asmeninio archyvo 2014 m. „Vilnijos“ draugija pakvietė Lietuvos Respublikos piliečius paminėti Vilniaus grįžimo 75-ąsias metines. Tų renginių buvo nemažai. Galima būtų minėti 94-ąją Vilniaus dieną ir naujų knygų pristatymą, LR Seime vykusį moksleivių koncertą „Vilnius – mūsų valstybės centras“, renginį Maišiagalos Algirdo gimnazijoje, šv. Mišias Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje...
Įrašas
Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
Parengė Zigmas TAMAKAUSKAS Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos....
Įrašas
Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
Su „Titaniku” nuskendęs kunigas
Vytautas Valentinas ČESNULIS Tas kunigas – Juozas Montvila, Kazio ir Magdalenos Montvilų sūnus. Juozas buvo jų vyriausias vaikas. Be jo dar užaugo 4 sūnūs ir 3 dukros. Iš karto tenka pasakyti, kad įvairių šaltinių žinios apie kunigą ne tik prieštaringos, bet kai kur netgi klaidingos. Pasak „Lietuvių enciklopedijos“ (Bostonas) t. XIX, p. 248-249,...
Įrašas
„Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš kartu. Kartais tik eilutės susipina…“
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25 -ečio akimirkos. A. Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt „Mama sakė, kad okupantai nenorėjo Lietuvos paleisti…kad būtume nepriklausomi.“ „Taigi aš pati piešiau tą vėliavytę. Turiu pieštukų. Geltoną, žalią ir raudoną“. „Aišku, kad moku. Tėveliai himną dainuoja jau seniai, tai ir aš. Kartais tik eilutės susipina.“„Kodėl sūnaus vežimėlį apjuosėme trispalve? Mes...
Įrašas
Profesorius Zigmas Zinkevičius: pralenkęs laiką ir savo mokytojus
Kalbantis su šiuo žmogumi pro akis tarsi praskrieja visa epocha – XX amžius – ir iškyla tokie vokiečių rašytojo Heinricho Heine‘s žodžiai: „Kiekvienos epochos savi uždaviniai ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos pažanga.“ Rodos, pasaulinio lygio kalbininkas, baltistas, dialektologas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius kuo puikiausiai suprato savuosius – tarnauti gimtajai kalbai,...
Įrašas
Lietuvišką žodį iškėlęs. Kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti
Loreta GLEBAVIČIŪTĖ, LMA Vrublevskių biblioteka, www.voruta.lt „Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“,- sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas. Renginiai, skirti garbingai sukakčiai 2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko...
Įrašas
A. Bubnys: Aušvice kentė beveik du tūkstančiai Lietuvos moterų ir vaikų
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos holokausto istorijoje Aušvicas taip pat yra svarbi vieta, sako istorikas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Bubnys. „Kai 1944 m. vasarą buvo likviduoti Kauno ir Šiaulių getai, didesnė dalis kalinių buvo išgabenta į nacių koncentracijos stovyklas. Vyrai daugiausia pateko į Dachau prie Miuncheno, o moterys – į gerai žinomą Štuthofą...
Įrašas
Lietuvių pėdsakai Miorų rajone
Miorų rajonas yra Vitebsko srities vakaruose, baltų ir slavų paribyje. Skirtingai nuo Breslaujos ir Pastovių rajonų, jis yra nutolęs nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienos į rytus ir nesiriboja su Lietuva, nors savo istorijoje taip pat turi daug lietuviškų pėdsakų. Svarbu paminėti, kad iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keletas kaimų, kur buvo kalbama lietuviškai. Juos...
Įrašas
„Europos lietuvis” arba prieš dvidešimt metų
Alfonsas KAIRYS Šį kartą Europos lietuvis – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.). Apie ką rašyta? Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi ...
Įrašas
Pristatyta knyga ,,Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai.“
www.voruta.lt Kaišiadorių r. , Guronių rekolekcijų namuose, pristatyta knyga „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“, kurią išleido viešoji įstaiga ,,Vorutos“ fondas. Knygoje publikuoti interviu su kardinolu V. Sladkevičiumi, taip pat – su kitais vyskupais: Juozu Matulaičiu, Juozu Žemaičiu. Atspausdintos kardinolo pasakytos kalbos, sveikinimai, pasakojimai apie kardinolo butą – muziejų Kaune,...
Įrašas
Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos
Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka Ta...
Įrašas
Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės puoselėtojų bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“ triuką, kai diskusija...
Įrašas
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...
Įrašas
Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....
Įrašas
Kun. Vincas Bobinas
Vytautas ČESNULIS, Vilnius Tai Vincas Bobinas. Tik archyvinės žinios apie jo gyvenimą ir veiklą kiek padrikos, šen ten ne visai suprantamai užrašytos. Yra apskritai baltų dėmių, kai kur apimančių po porą trejetą kunigo gyvenimo metų. Vincas Bobinas kilęs iš valstiečių. Lietuvis. Gimęs 1885 m. gegužės 5 d. tuometės Ašmenos apskrities Sedliškės valsčiuje. Gimtasis kaimas – Pereigónys,...
Įrašas
Alvydas Butkus. Baltijos šalių sostinių vardai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės atsirado skirtingu laiku ir skirtingomis aplinkybėmis. Lietuvos sostinę įkūrė lietuviai, Latvijos ir Estijos būsimąsias sostines įkūrė ir statė svetimtaučiai. Vilnius Lietuvos sostine tapo jau XIV a. pradžioje, Ryga XIII-XVI a. buvo vokiečių įkurtos Livonijos valstybės sostine. Po Livonijos padalijimo 1561 m. Ryga 20 metų buvo laisvasis miestas, po to...
Įrašas
LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai
Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...
Įrašas
A. Butkus. Reikia dar vieno esto?
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Ne taip seniai Estijos susisiekimo ministras J. Partsas, piktindamasis Lietuvos politikų norais keisti žaidimo taisykles vidury žaidimo, pasakęs, jog Lietuvos Vyriausybėje esama kvailių. Lietuvos Vyriausybė, aišku, užsigavo. Premjeras net buvo pavedęs URM vadovui išsikviesti pasiaiškinti Estijos ambasadorių, tačiau netrukus minėtasis estų ministras atsiprašė. Pagrįstai atsiprašė, nes sumelavo – mat kvailių esama...
Įrašas
Lenkiškai kalbantys lietuviai
Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...
Įrašas
J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Lapkričio 22 d., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje buvo įteikta 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. Jų darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui. Jų kandidatūrą...
Įrašas
Apie Pivašiūnų vardo kilmę
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Pirmasis Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, pof. Kazimieras Būga buvo teisus maždaug prieš 90 metų paneigęs Pivašiūnų vardo kilmę iš žodžių pieva ir šienas. Tačiau jis tada dar neturėjo tiek lietuvių vardyno duomenų, kiek mes dabar turime, todėl bažnytkaimio vardą laikė padarytą iš lenkiško asmenvardžio...
Įrašas
Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų
Buvęs švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius pasakoja, kad jo santykiai su lenkakalbiais Vilniaus krašto gyventojais buvo labai geri. „Yra buvę tokių atsitikimų, kai kokiame nors renginyje, jei atvažiuodavo Valdemaras Tomaševskis ar panašūs į jį ir pradėdavo šnekėti prieš mane, žmonės atsistodavo ir išeidavo iš salės pasipiktinę“, – prisimena Z. Zinkevičius. – Esate sakęs,...
Įrašas
Akad. Z. Zinkevičiaus knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ sutiktuvės
2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks LMA nario akademiko Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius LMA narys prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos...
Įrašas
Lyg diena pasidarė šviesesnė…
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas Švč. M. Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos proga (2013-09-08) su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininku Raimundu Kaminsku apsilankėme Kauno Jėzuitų namuose, kuriuose maloniai pabendravome su trimis iškiliais Jėzuitų ordinui priklausančiais kunigais, kurie savo gyvenimą dar niūriaisiais sovietinės okupacijos metais paskyrė Bažnyčios...
Įrašas
Vilniaus getas 1941–1943 m.*
Vilniaus getas. LGGRTC archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Straipsnis skirtas Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui Vilniaus žydų bendruomenės istorija susilaukė didelio pasaulio istorikų dėmesio. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo...
Įrašas
Ačiū „Vorutai“
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Šį laikraštį skaitau nuo pat pirmojo numerio. Jame esu paskelbęs daugybę savo straipsnių. Kaip pensininkas (maždaug po metų švęsiu 90-ąjį gimtadienį) nepajėgdamas nacionaliniam Lietuvos istorijos laikraščiui „Voruta“ tiesioginiu būdu atsilyginti, noriu kitaip išreikšti savo dėkingumą. Pastaruoju dešimtmečiu daugiausia tyriau lietuvių asmenvardžių kilmę ir raidą. neabejoju, kad „Vorutos“ skaitytojams...