Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Autoriai
Įrašas
Dr. Arūnas Bubnys. Aukštadvario žydų bendruomenė okupacijų metais (1940-1941)
Aukštadvario žydų kapines tvarkė talkininkai iš JAV. www.trakai.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Yra žinių, kad jau XVI a. viduryje Aukštadvario miestelyje, esančiame 26 km į vakarus nuo Trakų, gyveno žydai. 1790 m. Surašymo duomenimis Aukštadvaryje gyveno 2589 gyventojai, iš jų 107 žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje gyveno 70 žydų šeimų. Karo metu...
Įrašas
Rokiškio meras Antanas Vagonis pagerbė kraštiečio signataro Vlado Mirono atminimą Jelgavoje
Prie paminklo pirmajam Latvijos prezidentui. Pirmoje eilėje (iš kairės): Žydrė Šaltienė, Nijolė Štriupkuvienė, Remigijus Gulbinas, Regina Smetonaitė, Angelė Laužikienė (Vilniaus anykštėnų sambūrio (VAS) narė), Laima Dovydaitienė, Ričardas Laužikas (VAS narys), Stasys Dovydaitis, Vėtrė Markevičiūtė, Viktoras Jencius-Butautas, Vėjas Leščinskas. Antroje eilėje (iš kairės): Elena Staugaitienė, Joana Vyga Čiplytė (knygų autorė iš Panevėžio), Irina Miklaševičienė, Juozapas Aleknavičius...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (1)
Tilžė. mokslolietuva.lt nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas. Apkarpyta didybė Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje...
Įrašas
Zigmas Tamakauskas: „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pareigūno Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai bus palaidoti, o ne perlaidoti.”
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Pagarbiai nusiteikę džiaugiamės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 metų Deklaracijos signataro, sovietinių budelių nukankinto Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimu, jų planuotu iškilmingu palaidojimu. Tačiau nesmagu girdėti, kai per įvairią mūsų žiniasklaidą dažnokai kalbama apie jo ir kitų surastų kovotojų palaikų vadinamą „perlaidojimą“ . Jei perlaidojama, vadinasi jie kažkada buvo palaidoti…...
Įrašas
Dr. Irma Randakevičienė. XVIII amžiaus Jieznas bažnytiniuose metrikuose
Pacaitės Juzefos vestuvių metrikas. 1781 m. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog Jiezno vardas pirmą kartą paminėtas 1492 metais gruodžio 4 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Sunku patikėti, tačiau kadaise šiame nedideliame miestelyje stovėjo vieni didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje rūmų. Rūmus statė ir puoselėjo Antanas Mykolas Pacas, LDK didysis raštininkas, LDK kariuomenės...
Įrašas
Lietuvių atstovės dalyvavo Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių literatūros forume
Jurga Žąsinaitė-Gedminienė ir Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Asmeninio archyvo nuotraukos. Jurga ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Zhejiang provincija, Kinija, www.voruta.lt Rugsėjo 17 d. rytų Kinijos provincijoje Džedziange (Zhejiang) įsikūrusiame Ningbo mieste prasidėjo antrasis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių literatūros forumas (pirmasis forumas vyko 2016 m. Vengrijoje). Renginį organizavo Kinijos rašytojų sąjunga ir Ningbo miesto savivaldybė. Šis literatūros forumas...
Įrašas
Dvi įvykių kupinas dienas Popiežius laimino Lietuvos žmones ir jiems kalbėjo
www.voruta.lt Rugsėjo 22-oji, pirmoji Šventojo Tėvo vizito diena, prasidėjo susitikimu S. Daukanto aikštėje su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir valdžios bei pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Šio renginio metu Popiežius susirinkusiesiems pasakė: „Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“...
Įrašas
Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai
Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada | wikipedija.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.alkas.lt Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz). Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą. Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje...
Įrašas
Zigmas Tamakauskas. Prieš 27 metus…
Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Jau netrukus Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus. Visi laukiame šio palaimingo susitikimo, jo žodžių, kurie įsipins savo dvasiniu žiedu į mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio vainiką. Šia proga prisimintinas ir pirmasis mūsų krašto žmonių gyvas susitikimas su popiežiumi, įvykęs prieš 27 metus Lomžoje. Tada susitikome su Jonu Pauliumi II, vėliau – 2014 metais paskelbtu...
Įrašas
Martynas Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė
Dr. Martynas PURVINAS, www.traku-zeme.lt 2017 m. sausio 27 d. Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais*. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę; prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją. Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“: prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą...
Įrašas
Redakcijos paštas. Kur lietuviškai nesimeldžiama
Linas V. MEDELIS, www.lzinios.lt Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti...
Įrašas
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (I dalis)
Andrius Sniadeckis Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, iš Jodkovskių, www.voruta.lt Straipsnio autorės protėvis Jurgis Leonas Jodkovskis (gim. 1810 m. Onuškyje – mir. 1882 m. Vilniuje) baigęs Vilniaus gimnaziją, buvo įstojęs ir mokėsi Vilniaus imperatoriškajame universitete, kurį caras uždarė 1832 metais po įvykusio 1831 metų sukilimo. Tai paskatino pažvelgti į to meto akademinę visuomenę šiek tiek atidžiau. Adomas...
Įrašas
Alfonsas Kairys. Praeitis atgyja II
Buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV komanda kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju Stanislav Vidtmann (viduryje) 2010 m. Autoriaus nuotr. Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas”, www.voruta.lt Tokiu pavadinimu skelbtas mano rašytas straipsnis apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojus laikraštyje „Voruta“ (2018...
Įrašas
Alfonsas Kairys. Leidinys, neišvydęs dienos šviesos
Prof. V.Zaborskaitės atsiliepimas apie būsimą leidinį. Autoriaus archyvo nuotraukos Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Artėjo 1988-1989 mokslo metų pabaiga. Tuometė Lietuvos SSR liaudies švietimo ministerija (dab. Švietimo ir mokslo ministerija) pagrindiniam abiturientų egzaminui – lietuvių kalbos ir literatūros – nusprendė pateikti 5 temas, kuriose dvyliktokai galėtų parodyti, ko išmokta per visus mokymosi mokykloje metus. Jos skambėjo taip:...
Įrašas
A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais
A. Liekio knygos apie A. Smetoną viršelis | Autoriaus nuotr. Algimantas LIEKIS, www.alkas.lt Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II...
Įrašas
Lietuvos parlamentaras – tolimojo plaukiojimo kapitonas. Juozas Karvelis (1934–2018)
Juozas Karvelis Vytautas Pupšys, www.voruta.lt Garbaus amžiaus senjorų ekipažas, savaitgaliais mėgo keliauti po Lietuvą. Juos buvo galima sutikti pačiuose netikėčiausiuose krašto kampeliuose. Vienąkart Rokiškio Panemunėlyje domintis kunigo J. Katelės veikla. Jo parapijoje absoliuti dauguma valstiečių buvo raštingi, nes Šv. Komunijos sakramentą gaudavo tik mokantys skaityti ir rašyti. Kitąkart trijulė keliavo sukilėlės kapitonės Emilijos...
Įrašas
Česlovas Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija Krajova Vilnių „vadavo“…
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prieš keletą dienų buvo paskelbtas Tautos forumo pareiškimas dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Dokumente Tautos forumas atkreipia Lietuvos respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės dėmesį, kad jokia save gerbianti valstybė tokios padėties netoleruotų, o vengiant tiksliau apibrėžti kaimyninių valstybių santykius, Lietuvos visuomenė šiuo metu paliekama vertinti savo valdžios politiką pernelyg...
Įrašas
Puoselėjamos totorių protėvių tradicijos ir kalba
Birželio 22–30 d. Trakuose Totorių kultūros centras organizavo jau V totorių kūrybinės vasaros mokyklą (stovyklą), skirtą ugdyti jaunąją Lietuvos totorių kartą, perduoti jai per amžius protėvių sukauptus kultūros klodus. Paskutinę dieną, šeštadienį, Trakų kultūros rūmuose įvyko baigiamasis koncertas, kuriame, talkinami pedagogų iš Tatarstano, Krymo ir Turkijos, jaunieji mokyklos dalyviai parodė per septynias dienas paruoštą trijų...
Įrašas
Prof. Juozas Skirius. JAV lietuvių parama Lietuvai 1918-1940 m.: sritys, apimtys, vertinimai
„Lietuvos” antraštė („Lietuva” ėjo 1892-1920). LEU profesorius Juozas SKIRIUS. www.voruta.lt Lietuvos šimtmečio proga tikslinga žvilgterėti ir į mūsų emigraciją – užsienio lietuvių veiklą, rūpestį dėl savo Tėvynės likimo. Prieškaryje pati gausiausia lietuvių diaspora buvo įsikūrusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo manoma, kad ten lietuvių ir lietuvių kilmės amerikiečių gali būti arti milijono. Tai pakankami gerai...
Įrašas
Irena Andrukaitienė. Gyvenimas vardan Lietuvos
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Šie metai mūsų valstybei yra jubiliejiniai – švenčiame atkurtos Lietuvos šimtmetį, prisimename tuos iškilius žmones, kurie 1918 m. vasario 16 d. savo parašais po Lietuvos Nepriklausomybės Aktu patvirtino, kad „Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo m....
Įrašas
Lietuvos ir Baltarusijos istorijos atspindžiai
Mgr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Trakai 2016 m. pasirodė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininko dr. Aleksandro Adamkavičiaus (Аляксандр Адамковіч), ilgą laiką šalyje gyvenančio baltarusių tautybės atstovo, trilogijos apie Lietuvoje gyvenančius baltarusius trečioji dalis „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Knyga III. Vilniaus baltarusių istorija asmenyse“ (Беларусы ў Лiтве: учора i сëння. Кніга III –Віленская беларуская гісторыя ў асоба)....
Įrašas
Videniškiuose amžino poilsio atgulė 21 kartos kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio palaikai
Monikos Rybelienės nuotr. Monika RYBELIENĖ, Videniškiai, Molėtų raj., www.voruta.lt Šeštadienį Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, kunigaikščių Giedraičių giminės kriptoje, iškilmingai buvo palaidota Molėtų rajono garbės piliečio Mykolo Jono Henriko Giedraičio, 21 kartos kunigaikščių Giedraičių giminės palikuonio, urna su pelenais. Praėjusių metų pabaigoje Oksforde mirusio kunigaikščio Mykolo Jono Henriko Giedraičio paskutinė valia buvo po mirties amžiams atgulti...
Įrašas
Irena Andrukaitienė. Sąjūdžio tridešimtmečio misija
Irena ANDRUKAITIENĖ Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu –...
Įrašas
Prasminga pažintinė ekskursija
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, www.voruta.lt Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau...
Įrašas
Martynas Purvinas. Apgaulingoji „Lietuvos istorija paaugusiems…”
Martynas Purvinas Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2017 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų veikalą „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. I dalis“. Ilgai reklamuota, kad čia bus pateikiama visai nauja mūsų šalies istorijos versija, tinkanti jaunimui, išlaisvinta nuo bereikalingų datų ir kitų nuobodžių dalykų. Išties tikslai buvo gražūs ir sveikintini. Iš pokarinių Lietuvos...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta žurnalistui Vytautui Valentinui Česnuliui
S. Rapolionio premijos įteikimo šventės dalyviai Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje 2018 m. gegužės 11 d. Iš kairės: M. Vyskupaitis, I. Stadalnykaitė, D. Česnulienė, laureatas V. V. Česnulis, Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorė D. Zuzo, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas A. Masaitis, J. Gumbrevičienė, dr. G. Kazėnas, J. Vasiliauskas, J. Novopašinienė, L. Bandalevičė, A....
Įrašas
Užupio kapinių fotografė. Manieji bernardinai
Valerijai Bartusevičiūtei Miedziblockai. Autorės nuotrauka. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės. Tik šiais metais supratau, kodėl… Praėjus Žvirgždyno gatvėje esančius kapinių vartus su užrašu Non omnis moriar, tai iš lotynų kalbos...
Įrašas
Laiškai iš Altajaus liudija…
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras...
Įrašas
Generolas Antonijus Grudzinskis
Generolas Antonijus Grudzinskis. Nuotr. iš Tado Stommos asmeninio archyvo Antonijaus Mokžyckio, daktaro iš Druskininkų, 1863 metų sukilėlio, vaikaitis Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 2006 m., svečiuojantis Jungtinėse Amerikos Valstijose pas Tadą Stommą, jis papasakojo savo giminaičio generolo Antonijaus Grudzinskio (Antoni Grudziński) šlovingą ir kartu liūdną gyvenimo istoriją. Tiesa, šlovinga Antonijaus Grudzinskio visos giminės istorija....