Anykščių kraštotyros leidinio sudarytojai. Autorės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Anykščiai, www.voruta.lt Anykščiai garsėja ne tik savo lankytinais objektais, literatūriniu palikimu ir jo pagrindu įkurtais memorialiniais muziejais, bet ir bibliotekinio darbo kokybe, įvairove, pačia labai jaukia, estetiškai patrauklia biblioteka. Anykščių, beje kaip ir visų kitų Utenos apskrities rajonų bibliotekos (išskyrus Visagino) yra renovuotos, modernizuotos, perstatytos, išnaudojant atitinkamos...
XVIII amžiaus Jiezno muzikai Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius „Jeigu pasakyčiau, jog Jiezne gyveno žmonės, kurie kilo iš pasakų ir per paukščius pamilo muziką…“ – niekas nepatikėtų, sakytų, jog tai tėra literatūrinė fantazija. Tačiau iš tikrųjų tai tiesa. Būtent Paukštiškių kaime, kuris priklausė Jiezno parapijai, gyvenę Nienartovičiai galbūt sunkiausiai būtų aptinkami Jiezno bažnytiniuose metrikuose. Kaip...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Lietuviai išsiskiria tuo, kad mėgsta pažymėti visokias sukaktis – gimimo, mirimo, gimtadienius, vardadienius, krikštynas, vestuvių, „pirmo karto“ metines, savo šalies ir pasaulio įvykių jubiliejus, tautines šventes. Gruodžio 23-ąją minime vieno baisaus žmogaus (jeigu jį apskritai galima vadinti žmogumi, net iš mažosios raidės) mirties metines. Prieš 65 metus, 19.50 val., „žmogus su pensnė“...
Autorės nuotraukos Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Pastarieji dveji metai – 2017-ieji ir šie – 2018-ieji – itin svarbūs lietuvių tautinio ir apskritai baltų kostiumo populiarinimui pirmiausia parodomis, taip pat moksliniais tyrinėjimais, konferencijomis, knygomis. Šie metai svarbūs Baltijos šalims – ir Latvijai, ir Lietuvai – valstybių šimtmečio renginiais. Reikia tikėtis, kad tautinio kostiumo svarba bei tyrinėjimai nepraras...
Istorijos archyvo knygos. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Dar kartą apie XVIII amžiaus Jiezną 1721 m. duomenimis Jieznas priklausė Kauno kunigaikščiui ir seniūnui Kristupui Konstantinui Pacui. Minimas mūrinis Jiezno dvaras arba rūmai su itališku sodu. Taip pat turgaus aikštė ir įvažiavimas pro akmeninius (mūrinius) vartus. Tuo metu dvaras dar nebuvo išplėstas ir...
Linas V. MEDELIS, www.voruta.lt Nuo senatvės parudusiu viršeliu, didesnę savo gyvavimo dalį praleidusi dar senesnėje skrynioje. Viršelio kampe, virš autoriaus pavardės, pieštuku brūkštelėta sunkiai beįskaitoma Molėtų kraštui įprasta savininko pavardė D. Bareika. Žemiau: „J. Sakalauskas. Trumpas rusų kalbos vadovėlis ir pasikalbėjimai. Краткий учебник русского языка и разговоры“. Viršelio apačioje: „Autoriaus leidinys. Sukrauta „Sakalo“ b-vėje. Kaunas,...
Vladas Terleckas. Arūno Baltėno nuotr. Vladas TERLECKAS, www.voruta.lt Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas. Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio...
Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Advento išvakarėse Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vakarines šventas Mišias aukojo buvęs šios šventovės klebonas, o dabar didelį autoritetą bei žmonių meilę turintis šv. Jono Pauliaus II 1997 metais įsteigtos Šiaulių vyskupijos pirmasis vyskupas Eugenijus Bartulis. Naujasis vyskupas savo herbe įsirašė žodžius: Gaudete semper in Domino, reiškiančius,...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, Vilnius, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė… „Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po...
Goštautų susitikimas, Milvydai, iš kairės – Nicolas GACHTOVTT, PIERR GACHOVTT, FRANCOIS GACHOVTT Dalia SAVICKAITĖ, Ignalina Goštautai – viena įtakingiausių lietuvių kilmės LDK didikų giminė, kuri nuosekliai siekė Lietuvos savarankiškumo didžiojoje Europos politikoje, savo veiksmais ją įgyvendino. Pirmasis išgarsėjo Goštautas, 1364 m. Veliuonos pilyje žuvęs nuo kryžiuočių rankos. Tais laikais giminė telkėsi apie Ašmeną. Didžiuliai vėlesniojo – Jono...
Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...
Bėgimo „Vilkų takais“ reklama Antanas VERKELIS, Vilnius, www.voruta.lt Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo masinių sporto renginių banga. Žmonės noriai dalyvauja įvairiuose bėgimuose, pėsčiųjų, slidininkų žygiuose. Dažnas renginys skiriamas svarbiems Lietuvos istorijos faktams paminėti ir ugdo žmonių pasaulėžiūrą bei teigiamai veikia nuotaiką. Vyksta bėgimai Sausio 13-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo, Medininkų žudynių datoms paminėti. Iš renginių gausos...
Eugenijus Ostašenkovas (kairėje). Renginio nuotraukų autoriai – Ostašenkovų šeima Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Baigiasi itin reikšmingi Lietuvai metai: Lietuvos valstybės atkūrimo 100-etis; Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-etis; 160 metų Vincui Kudirkai, 130 metų kaip pirmą kartą publikuota V.Kudirkos „Tautiška giesmė“, 99 metai, kaip ji patvirtinta Lietuvos himnu; Sąjūdžio, sudariusio sąlygas atkurti šalies Nepriklausomybę, gimimo 30-etis ir po...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Manęs nė kiek nenustebino vieno radikaliai nusiteikusio lietuvių veikėjo pasakymas: Rusija mums priešiškumą demonstruoja atvirai, o Lenkija visais laikais mėgino įkąsti iš pasalų… Šiaip jau kaimyniškuose santykiuose pabrėžti vien negatyvias valstybių santykių aplinkybes nėra priimtina, tačiau ir nutylėti jų nevalia. Ypač dabartinėje geopolitinėje trintyje. Pradėsiu nuo to, kad lankiausi keliuose...
Domininkas Jėčys. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Vietinės rinktinės vado 1944 m. vasario 16 d. įsakymu Nr. 1 LVR apskričių komendantais buvo paskirti 25 karininkai. Alytaus apskrities komendantu buvo paskirtas plk. ltn. Bronius Basiulis[1]. LVR Alytaus apskrities komendantūra buvo suformuota 1944 m. vasario-kovo mėnesiais. Prie komendantūros suorganizuotos kuopos vadu...
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams. Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne...
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Penktąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-v/ SEMELIŠKIŲ VLS. 1944-1946 M. ŽUVĘ PARTIZANAI APANAVIČIUS PRANAS, SIMO-DOBILAS žuvo 1945 08 01 AŠMENA ALBINAS, JULIAUS-SIAUBAS žuvo...
Radioaktyvių atliekų saugykla. E.Ostašenkovo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Utenos apskrities regionas įdomus ir Lietuvai, ir pasauliui. Čia atliekamas eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar išliks gyvybė šiame regione, kuomet radioaktyvių atliekų saugykloje pasibaigs šių atliekų saugojimui skirtas laikas. Jis trumpas – 25 metai, o kas toliau? Niekas nežino. Liepos 9-ąją Visagine lankėsi ES politikų komanda, kurioje...
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Ketvirtąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-iv/ ADOMAS URBONAVIČIUS – SIAUBAS 1945 m. rugpjūčio mėn. NKVD Trakų aps. ataskaitoje apie kovas su partizanais rašoma,...
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt Litvakų kraujo turėjusi ir netikėtai šįmet mirusi[1], bet, deja, mūsų, lietuvių, nepažinta kultūros istorikė Elinor W. Gadon (1925 09 17–2018 05 08) – viena iš žymiausių pasaulyje Motinos Deivės tradicijos tyrinėtojų, savotiškai tęsianti, pildanti archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės (1921–1994) tyrinėjimus. Jos 1989 m. išleista knyga „The Once and Future Goddess“ tapo viena...
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Trečiąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-iii/ ALBINAS BLIUJUS – DON KICHOTAS Trakų aps. Semeliškių vls. Peliūnų k., 1945 m. gegužės 26/28 d.,...
Vološynų herbas. pracownia.com/herby/nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Šiek tiek apie Drago – Sasų kilmę Pora šimtmečių atgal prieš Abiejų Tautų Respublikos užgimimą, į dabartinės Lenkijos ir Ukrainos teritorijas (tuometinė Haličo – Voluinės ir prieš ją buvusios ankstesnės kunigaikštystės) įvyko valachų (angl. vlachs), semigradų (transilvanų, vengrų/ugrų) invazija. Tai aprašyta ne viename istoriniame šaltinyje, ypač daug dėmesio...
Lietuvos partizanų apygardos Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Antrąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-ii/ Kai kuriems, kurių atmintyje dar išlikę LSSR istorijos vadovėliuose pateikti „herojiškumo“ pavyzdžiai (M. Melnikaitė,...
Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Tęsinys. Pirmąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-i/ JONAS IGNATAVIČIUS Jonas Ignatavičius, Motiejaus, gimė Semeliškių vls. Miežūnų kaime. Nuo 1944 m. vasaros –Jagėlonių...
Česlovas Iškauskas Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reagano laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų. Baimės dar daug Jei kas tvirtintų,...
Didžiosios kovos apygardos vadas (1944-1947) Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Nuotrauka iš partizanai.org Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m....
Nuotraukų autorės: Justina Budžiūtė ir Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 m. Vėlinių įvykių dalyvis, www.voruta.lt Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl...
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis. Vėliau Jodko pavardė keitėsi, pridėjus...
Kelias į Rusnę. miestai.net nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Užmirštasis Pamarys. Dr. Martyno Purvino komentaras Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija pranešė apie neseniai nutiesto Panemunės miesto rytinio aplinkkelio katastrofišką būklę – vos prieš trejetą metų link Nemuno nutiesto kelio atkarpa kai kur įdubo net per metrą, gausu kitų trūkumų (https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kelias-uz-26-25-mln-euru-luzta-akyse). Ilgai triukšmauta dėl potvynių užliejamo...