Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...
Autoriai
Arūnas Bubnys. Lenkų pogrindis Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metais
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....
Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (II dalis)
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Česlovas Iškauskas. Kuo gresia mūsų meilė imigrantams?
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas...
Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I)
Kazys Degutis Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas...
Bronius Rakauskas – šviesuolis, gyvenimą skyręs lietuviško žodžio šviesos nešimui
Bronius Rakauskas. Etnografinės ekspozicijos nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Molėtų raj., www.voruta.lt Ilgais žiemos vakarais, kai vis dažniau gero laiko praleidimui į rankas imame knygą, nejučia susimąstai – kokia laimė ir džiaugsmas, kad šiandien jų turime tiek, kad suskaičiuoti knygynų lentynose būtų sunku. O juk buvo laikas, kai lietuviška knyga laikyta didžiausiu turtu ir vertybe…...
Vienoks jis buvo oficialiuose, bažnytiniuose sieninės tapybos ir skulptūrų užsakymuose, kitoks – grafikoje, dar kitoks molbertinėje tapyboje. Antanas Kmieliauskas (1932–2019)
Antanas Kmieliauskas. Nuotraukos autorius Ignas Stanys © Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lapkričio 7 – gruodžio 4 dienomis dieną Vilniuje, „Antakalnio galerijoje“ (Antakalnio g. 86), veikė Antano Kmieliausko (1932–2019) paroda „ŽINOMAS–NEŽINOMAS KMIELIAUSKAS. Antano Kmieliausko tapyba, eskizai, modeliai“. Parodos kuratorius – Gitenis Umbrasas, parodos menotyrininkas – Vidas Poškus. Parodos atidarymo momentai. Autorės nuotr. Antanas Kmieliauskas – menininkas,...
XX amžiaus politikos ir diplomatijos sūpuoklėse. III dalis
Ignacas Paderevskis kalba Žalgirio paminklo atidengimo ceremonijoje Krokuvoje 1910 m. liepos 15 d. Pradžia – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, nr. 8–9, 2019 m. rugpjūtis–rugsėjis; I dalis – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese; II dalis – https://www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese-ii-dalis/ Gediminas ZEMLICKAS, Trakai, www.voruta.lt Pirmose dviejose mūsų rašinio dalyse nagrinėjome signataro Jurgio Šaulio kaip modernios Lietuvos valstybės vieno iš...
Fotografijų albumas „Širvintų krašto žmonės“
Fotografijų albumo viršelis Juozas VERCINKEVIČIUS, Trakai Širvintų rajono gyventojai gavo gražią dovaną – fotografijų albumą „Širvintų krašto žmonės“ (2019), kurį parengė ir išleido fotografas Jonas Lučiūnas. J. Lučiūnas (g. 1947) – taip pat širvintiškis, gimęs Lapelių kaime (Čiobiškio sen., Širvintų r.). 1964 m. baigęs Musninkų vidurinę mokyklą, jis studijavo ekonomiką Maskvoje ir Odesoje,...
Mykolo ir Alinos Malinauskų vaikai pakrikštyti Krėslaukyje grafų Platerių
Krėslaukio bažnyčios fasadas, atvirukas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas kilo iš Krėslaukio (lat. Kraslava, latg. Kruoslova), tačiau iki šiol nepavyksta nustatyti tikslios jo gimimo vietos. Tik du signatarai neturi atminimo ženklų gimtinėje, D. Malinauskas vienas iš jų. Kitas – signataras Kazys Bizauskas[1], taip pat gimęs dabartinėje Latvijos...
Česlovas Iškauskas. Kas tebešmeižia partizaninį judėjimą?
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje. Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame...
Dalia Savickaitė. Praskleista 33 Lietuvos menininkų portretų vienoje knygoje paslaptis
Gediminas Kajėnas. Oksanos Belskajos nuotraukos Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Lapkričio 5 d. Visagino viešosios bibliotekos filiale – meno galerijoje vyko susitikimas su Gediminu Kajėnu. Autorius su leidėja – žmona, „Aštuntosios dienos“ leidyklos vadove, žodžių ir vaizdų pagalba pristatė savo kūrinį „33 portretai: pokalbiai su menininkais“. 480 psl. apimties brandžią publicistikos knygą „33 portretai“ galima apibūdinti kaip...
Česlovas Iškauskas. Aistros tebekaista: Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų?
„Lietuviškas “ Madalena do Mar kaimelis prigludęs prie pietinės Madeiros pakrantės. Autoriaus archyvo nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Madalena do Mar – nedidelis kaimelis pietinėje Madeiros pakrantėje, už keliolikos kilometrų į vakarus nuo sostinės Funšalio. Kaip ir visur, šioje Portugalijos autonominėje saloje balti nameliai kopia į stačius kalnų skardžius, kurdami nepaprastą šviesos ir spalvų įspūdį, juo...
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie tautovardį „Baltarusija“
Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų...
Vilniaus rajone, Ažulaukėje, atidaryta nauja lietuviška pradinė mokykla
Simbolinę Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus atidarymo juostelę perkerpa ŠMSM kancleris Tomas Daukantas, Eitminiškių gimnazijos direktorė Živilė Krasauskienė ir ŠMSM ministras Algirdas Monkevičius. Aušros Virvičienės nuotr. www.voruta.lt Lapkričio 15 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atidarė Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio skyriaus naują pastatą, kuriame mokysis daugiau kaip šimtas vaikų. Iki tol lietuviška pradinė mokykla buvo prisiglaudusi...
Videniškiuose vis aiškiau piešiamas kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro konceptas
Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo...
Česlovas Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. Nuotraukos šaltinis – lt.wikipedia.org Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių...
Viktoras Jencius – Butautas. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską
Mykolas Malinauskas Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Iki šiol nepavyksta sudaryti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko kiek reikšmingesnio genealoginio medžio, tačiau informacija, gauta iš Rusijos, praplėtė žinias apie Donato Malinausko tėvą ir jo karinę karjerą[1]. Paaiškėjo jo karinis laipsnis, tačiau kai kuriuose dokumentuose nurodoma, kad jis buvo pulkininkas. Mykolas[2], sūnus Nikalojaus,...
Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas
Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...
Lankydamiesi Karaliaučiaus srityje, lankykime ne Kaliningradą, bet Karaliaučių (Tvangstę), ne Čistyje Prudy, o Tolminkiemį, ne Černiachovską, bet Įsrutį, lankykime istorinę atmintį…
Autoriaus nuotraukos iš renginio Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.voruta.lt 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-1273 „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais”. Jame sakoma, kad ,,Lietuvos Respublikos Seimas, pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė; įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių...
Įteikta Pietryčių Lietuvos metų mokytojo premija
Ant Sudargo piliakalnio Daliai Peciūnienei įteikta Pietryčių Lietuvos metų mokytojo premija Irma STADALNYKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Jau tapo tradicija, kad spalį, po Tarptautinės mokytojų dienos šventės, už puikią pedagoginę ir vadybinę veiklą vienam Pietryčių Lietuvos mokytojui įteikiama Pietryčių Lietuvos metų mokytojo premija. Šią premiją 2008 m. įsteigė Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas kartu su lietuvių...
Dailininkė, kurios vizitinė kortelė – „Žalgirio mūšio“ paveikslas
Žalgirio mūšio paveikslas iš arti. Laimos Tubelytės-Kriukelienės asm.archyvo nuotr. Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, Utena, www.voruta.lt Ankstyvą ir darganotą rudens rytą sukome į Uteną, kur gyvena dailininkė Laima Tubelytė-Kriukelienė, šiandien Lietuvoje priskiriama negausiai grupei dailininkų, tapančių istorine tematika. Talentingos ir kūrybingos moters darbai jau ne kartą pristatyti Lietuvos meno visuomenei ir Lietuvos istorijos mylėtojams. O garsiausias...
Česlovas Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai
Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus. Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią...
XX amžiaus politikos ir diplomatijos sūpuoklėse. II dalis
Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė ir profesorius Liudas Mažylis. Gedimino Zemlicko nuotr. Pradžia – www.voruta.lt/xx-amziaus-politikos-ir-diplomatijos-supuoklese Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Vilniuje įsteigta Jurgio Šaulio draugija ir šiemet minimos Vasario 16-osios akto signataro 140-osios gimimo metinės teikia naujų paskatų prabilti apie šią asmenybę. Gegužės 3 d. Signatarų namuose vykęs šio valstybės kūrėjo ir iškilaus diplomato...
XX amžiaus politikos ir diplomatijos sūpuoklėse. I dalis
Vasario 16-osios akto signataras dr. Jurgis Šaulys Gediminas ZEMLICKAS, Trakai Birželio 29 d. Signatarų namuose Vilniuje vyko steigiamasis Jurgio Šaulio draugijos susirinkimas. Įvykis reikšmingas ne vien iniciatoriams ir steigėjams, bet ir gerokai platesniam įvykio svarbą suvokiančių žmonių būriui. Pirmiausia paminėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jurgio Šaulio giminaičius, be kurių pastangų nebūtų draugijos, veikiausiai ir...
Devintoji knyga. Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose
Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Spalio mėnesio 3 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko – Vanago...
Nuo Pamusių pakrančių iki Gelvonų bažnyčios
Mokytoja Vanda Karalienė, Gelvonai, 2007 m. Jono Lučiūno nuotr. Šaltinis – Jonas Lučiūnas, „Širvintų krašto žmonės“, [albumas], Vilnius, 2019, p. 54 1960 m. birželį Musninkų vidurinę mokyklą (Širvintų r.) baigė dvidešimt keturi abiturientai, vienas iš jų ir šių eilučių autorius. Po gražių išleistuvių visi išsisklaidė su savo svajonėmis ir viltimis, pradėjo savarankišką gyvenimą....
Česlovas Iškauskas. Kai patriotus keičia globalistai
Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo. Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki...
Zigmas Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę
Nuotraukų autoriai – Aldona Grigaitienė ir Vladas Sungaila Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016...
Dr. Arūnas Bubnys. Vilniaus getas
Vilniaus geto gatvė. Nuotrauka iš Lietuvos žydų muziejaus archyvo Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. ir nuo pirmųjų nacistinės okupacijos dienų prasidėjo įvairiapusiškas mieste pasilikusių žydų persekiojimas: dar iki geto įsteigimo buvo nužudyta keli tūkstančiai Vilniaus žydų. Vilniaus getas įsteigtas Vilniaus miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva 1941 m....



























