Aktualioji publicistika

Pagrindinis puslapis Aktualioji publicistika
Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Įrašas

Lietuvos partizanų vadų 1949 m.  Vasario 16- osios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas

Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m.  Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl disidento Antano Terlecko mirties
Įrašas

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl disidento Antano Terlecko mirties

Antanas Terleckas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl disidento, politinio kalinio, Helsinkio grupės nario, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko (1928 – 2023) mirties. „Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną netekome vieno ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, daug prisidėjusio prie mūsų valstybingumo istorijos tąsos. Antanas Terleckas nuo pat jaunų dienų atsisakė paklusti okupacijos...

M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo 20-metis: kaip suvienytos pastangos keičia vaikų likimą
Įrašas

M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo 20-metis: kaip suvienytos pastangos keičia vaikų likimą

Šiais metais itin gabius muzikai vaikus remiantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ švenčia 20-ties veiklos metų Lietuvoje jubiliejų. Kodėl Azerbaidžane gimęs Maestro mūsų šalies nepriklausomybės atgavimo metais vaidino svarbų vaidmenį, kokią įtaką darė sutiktiems muzikams ir kuo Fondas gyvena šiemet, pasakoja Fondo valdybos pirmininkė, direktorius ir alumnai. Maestro meilė Lietuvai Pasaulinį...

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija- vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų
Įrašas

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas: 1949 m. vasario 16 d. LLKS deklaracija- vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų

Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Asmeninio albumo foto 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) nariai pasirašė vieną reikšmingiausių dokumentų mūsų valstybės istorijoje. Jis ekspertų, kartu su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktais, įvardinamas kaip vienas iš trijų...

Lietuvos istorija drobėse
Įrašas

Lietuvos istorija drobėse

    Pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiriu didelio formato drobių tapybai Lietuvos istorijos tema. Svarbus kūrybinės veiklos etapas – bendradarbiavimas su istoriku ir archeologu akad. prof. dr. Eugenijumi Jovaiša ir jo leidinių iliustravimas. Randu laiko abstrakcijų, portretų, figūrinių kompozicijų tapybai. Po sudėtingo istorine tematika atlikto darbo – abstrakcijų ar portretų tapyba man yra tikrų...

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – atvirų durų diena Tuskulėnų memoriale
Įrašas

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – atvirų durų diena Tuskulėnų memoriale

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Šią istorinę dieną Lietuvos Respublikos Seimas įstatymiškai įteisino kaip šventinę dieną, skirtą 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Kviečiame šią dieną atšvęsti nemokamai apsilankant Tuskulėnų memorialo renginiuose, muziejinėse ekspozicijose ir kitose erdvėse: Šventiniame rytmetyje „Apjuoskime...

Kokią kirpimo mašinėlę rinktis?
Įrašas

Kokią kirpimo mašinėlę rinktis?

Prasidėjus pandemijai, smarkiai sumažėjo arba visai nutrūko apsilankymai salonuose ir kirpyklose. Daugelis žmonių, ypač vyrų, ėmė kirptis plaukus namuose. Apsispręskite, ar kirpimo mašinėlė yra laidinė, ar belaidė Prieš apsispręsdami dėl laidinės ar akumuliatorinės plaukų kirpimo mašinėlės, pagalvokite, kur paprastai kirpti plaukus. Plaukų kirpimo mašinėlės paprastai būna dviejų konstrukcijų: laidinės ir belaidės. Laidinė kirpimo mašinėlė, kuri...

Kodėl verta rinktis vertimų biurus? 5 Priežastys
Įrašas

Kodėl verta rinktis vertimų biurus? 5 Priežastys

unsplash nuotr. Profesionalūs vertimo biurai gali efektyviai ir tiksliai išversti reikiamus dokumentus, internetines svetaines, prekių aprašymus ir kitus tekstinius dalykus. Kiekviena kalba turi savo kultūrą, o vertėjai supranta visus kalbų kultūrų niuansus, o tai padeda turėti teigiamos naudos nišinei auditorijai. Jeigu dirbate su projektais, kuriems yra reikalingi profesionalūs vertimai, tuomet turėtumėte apsvarstyti darbą su profesionaliu...

Garsi žolininkė J. Balvočiūtė tėviškėje atkuria natūralią pievą, bet dėl upės – belieka apgailestauti
Įrašas

Garsi žolininkė J. Balvočiūtė tėviškėje atkuria natūralią pievą, bet dėl upės – belieka apgailestauti

Žinoma biologė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė gyvena Žemaitijoje, Virvytės ir Ventos upių santakoje. 78 metų moteris čia ekologiškai ūkininkauja, rūpinasi savo žolynais ir renka laukinę augmeniją, pamažu atkuria retų augalų augavietę. Natūrali gamta J. Balvočiūtei teikia malonumą, todėl ji su apmaudu žvelgia į tai, kuo žmonių statytos užtvankos pavertė jos mylimą upę. Gyventi į savo gimtinę...

Naujausia prof. R. Venckaus fotografija apie Lietuvą skirta Lietuvai
Įrašas

Naujausia prof. R. Venckaus fotografija apie Lietuvą skirta Lietuvai

Remigijus Venckus. My Love My Home. Vaikystė. Childhood-1. 2004-2023.80x60cm www.voruta.lt Vilniuje gyvenantis ir kuriantis Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) profesorius dr. Remigijus Venckus po kelių metų pertraukos vasario mėnesį pristato dvi naujas savo sukurtų fotografijų parodas. Nuo 2023 m. vasario 3 d. iki  kovo 5 d. Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris, LT-54127...

Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja
Įrašas

Kada pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir kodėl istorikai meluoja

Vytautas Navaitis, www.voruta.lt Ilgas kelias link Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo prasideda Vilniuje, Lietuvių suvažiavime. Jo nutarimus priėmė pasivadinęs „Pirmasis lietuvių tautos atstovų suvažiavimas Vilniuje“. Nuo 1906 m. jis pradėtas vadinti Didžiuoju Vilniaus seimu, dirbusiame 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Pirmajame lietuvių dienraštyje „Vilniaus žinios“, kurio data įvardinta „Ketvergas, Lapkričio...

Vaistininkė: atėję į vaistinę vyrai prašo „mėlynų tablečių“ tariamam draugui
Įrašas

Vaistininkė: atėję į vaistinę vyrai prašo „mėlynų tablečių“ tariamam draugui

Vaistininkė Gabija Kruopytė Visais laikais žmonės domėjosi, kaip galima pagerinti lytinį gyvenimą – jau Antikos laikais kalbėta apie medžiagas, kurių pagalba galima sužadinti lytinį potraukį ar išspręsti kitas su tuo susijusias problemas. Su Afrodite, meilės ir grožio deive, siejami afrodiziakai tyrinėjami iki šių dienų, tačiau apie seksualines problemas žmonės vis dar gėdijasi kalbėti su gydytoju...

Sofija Daubaraitė. Pietryčių Lietuvos moksleivių laiškai Lietuvai
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Pietryčių Lietuvos moksleivių laiškai Lietuvai

Sofija Daubaraitė, Šalčininkai, www.voruta.lt Šiais metais tradicinė Pietryčių moksleivių meno ,,Šalčios aleliumų“ šventė  iš pavasarėjančio meto sugrįžo į žiemos dieną, kaip ir buvo prasidėjusi. Ir šiemet tai sutapo su 700-osiomis Vilniaus pirmą kartą paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinėmis. Bet nereikia pamiršti, kad prieš keletą metų Telšiuose ir Klaipėdoje buvo surengta paroda ,,Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“,...

Ar Paryžiuje varžysimės su rusais?
Įrašas

Ar Paryžiuje varžysimės su rusais?

Socialinių tinklų iliustracija Česlovas Iškauskas, silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Pats metas pakalbėti apie sportą. Ne todėl, kad Lietuva kažkaip smarkiai ūgtelėjo šioje visuomeninio gyvenimo srityje ar krepšinis pagrįstai tapo oficialia valstybės religija, o kad sportas vėl susivėlė su didžiąja politika, ir jo iš šio vėlinio niekaip negalima atpainioti. Rašau „vėl“, ir prieš akis iškyla 1980 m. olimpinių...

Horacijus Drapakas. Daugiau ryžto arba Šv. Valentino dienai
Įrašas

Horacijus Drapakas. Daugiau ryžto arba Šv. Valentino dienai

Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Jis nurausta ir sumyšta, Vėliai ją pamatęs, Ir praranda visą ryžtą, Nes meluot nepratęs. Jam graži jinai atrodo, Nesvarbu, koks oras. Ir paglostyt gale sodo Ima slaptas noras. Bet nedrįsta, po perkūnais, Jis ištart nė žodžio. Eina šiurpuliai per kūną, Baimė širdį skrodžia. Na, ir kogi taip bijoti, Ko perdaug varžytis? Meilė...

Meditacijos instrumentai – kokybiškam meditacijos procesui
Įrašas

Meditacijos instrumentai – kokybiškam meditacijos procesui

Teigiama meditacijos nauda žmogaus protui, dvasiai ir, žinoma, fiziniam kūnui, yra žinoma jau daugybę metų. Šiame laikmetyje, kai stresas yra nuolatinis palydovas, meditacijos svarba tampa dar reikšmingesnė: nustatyta, kad poilsis, kuris yra patiriamas meditacijos proceso metu, yra ženkliai gilesnis nei poilsis, kurį mes išgyvename miegant. Kokybiškas meditacijos procesas yra neatsiejamas nuo meditacijos instrumentų, su keletu...

Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui
Įrašas

Nepalaužto laisvės kovų dalyvio, politinio kalinio, rašytojo Edvardo Buroko atminimui

Politinis kalinys Edvardas Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m. Iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje. Augo su dviem jaunesniais broliais – Jonu ir Antanu. Šeimoje vaikai buvo ugdomi Tėvynės meilės, patriotizmo...

Erotinių prekių nauda žmogaus sveikatai
Įrašas

Erotinių prekių nauda žmogaus sveikatai

unsplash nuotr. Vibratoriai yra naudojami ne vien dėl malonumų, tačiau kai kurie asmenys juos renkasi dėl naudos sveikatai. Laikai keičiasi, todėl reikėtų pamiršti tuos mitus apie erotines prekes, nes jie gali būti tikrai naudingi kiekvienam asmeniui.  Erotinės prekės visuomet buvo paklausios, tačiau po erotinio filmo ,,Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, jos dar labiau išpopuliarėjo. Vis daugiau moterų...

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio Simo Kudirkos mirties
Įrašas

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio Simo Kudirkos mirties

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio Simo Kudirkos mirties. „Skaičiau knygą apie šį nepaprastą žmogų ir mačiau filmą „Šuolis“. Neįtikėtino stiprumo bei giedro požiūrio į gyvenimą, išskirtinio humoro jausmo asmenybė. Simas Kudirka simbolizuoja kartą, kuri nesusitaikė su sovietinio režimo primestomis taisyklėmis, nenorėjo vaidinti jam skirto visuomenės sraigtelio vaidmens...

Klaipėdos sukilimo vado sugrįžimo „operacijai“ – žalia šviesa
Įrašas

Klaipėdos sukilimo vado sugrįžimo „operacijai“ – žalia šviesa

Noras: Jungtinėse Valstijose amžinojo poilsio atgulusio J. Budrio paskutinė valia užkoduota ir antkapiniame paminkle su stilizuotu mūsų uostamiesčio herbu. E. Lukoševičiaus nuotr. Asta Dykovienė, www.klaipeda.diena.lt Beveik po 60 metų pagaliau bus išpildyta Klaipėdos sukilimo vado, tarpukario Lietuvos diplomato Jono Polovinsko-Budrio paskutinioji valia – amžinajam poilsiui atgulti Klaipėdoje. Iš Tautinių lietuvių kapinių Čikagoje kartu turėtų būti...

Netekome kultūros ąžuolo –  menotyrininko Petro Šmito
Įrašas

Netekome kultūros ąžuolo – menotyrininko Petro Šmito

Menotyrininkas Petras Šmitas Jurga Petronytė, ve.lt Vasario 10 d. vakare, vykdamas atlikti meno misiją – pristatyti dailininko Kęstučio Balčikonio parodą Rūtų galerijoje, mirė menotyrininkas Petras Šmitas (1941- 2023). Klaipėda neteko dar vieno kultūros ąžuolo – žymiausio miesto menotyrininko, gerbiamo dėstytojo, nuoširdaus ir charizmatiško žmogaus. Menotyrininkas P. Šmitas buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Per įvairius...

Senieji kantičkiniai giesmynai Antazavės dvare
Įrašas

Senieji kantičkiniai giesmynai Antazavės dvare

Darius Tvardauskas, istorikas, Indrė Klimkaitė, Antazavės dvaras, Zarasų raj., www.voruta.lt Vasario 3 d. Antazavės dvaro bibliotekoje atidaryta senųjų kantičkinių giesmynų paroda ir surengta giesmių valanda su Kriaunų giesmininkėmis ir ansambliu „Gelmės“ iš Rokiškio (vad. Laima Bieliūnienė). Nemaža dalis eksponatų surinkta iš antazaviškių šeimų archyvų, taip pat parodai kantičkas skolino Zarasų muziejus ir bibliotekos. „Giesmėmis sutinka,...

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.
Įrašas

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.

Lenkai Alantoje 1920 m. Nuotrauka iš G. Šeikio asmeninio archyvo Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais tikslai buvo panašūs – išvyti bolševikų kariuomenę, tačiau vėliau Lenkijos vyriausybė pradėjo laikytis dvilypės politikos. Lietuvos kariuomenė, atkakliai kaudamasi su Raudonąja armija, artėjo prie Vilniaus. Lenkijos vadovybė, siekdama užbėgti lietuviams už akių, Vilniaus...

Vladas Putvinskis ir Šaulių sąjunga
Įrašas

Vladas Putvinskis ir Šaulių sąjunga

Vladas Putvinskis su šauliais. Antroje eilėje sėdi iš kairės antra Joana Dudėnienė, trečias – Litvinas, ketvirta – Emilija Putvinskienė, penktas – Vladas Putvinskis. Trečioje eilėje antras iš kairės stovi Kazys Dudėnas. Ketvirtoje eilėje trečias iš dešinės – Vytautas Putvinskis. LIMIS nuotr. Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt „Šauliškumas yra tiek...

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95
Įrašas

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95

Antanas Terleckas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti 2023 m. vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais devyniasdešimt penktojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013 m.), Vyčio...

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana
Įrašas

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

Lietuvos lenkų mitingas prie JAV ambasados Vilniuje. V. Morkevičiaus nuotr. Prof. sociolingvistė Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana… O štai Seimo narė Beata Petkevič 2022 m. gruodžio 7 d. spaudos konferencijoje Seime su trimis savo draugais ir bendraminčiais aiškiai pasakė, ko jiems trūksta...

V. Zelenskis Europos Parlamente: Rusija yra grėsmė Europos gyvenimo būdui
Įrašas

V. Zelenskis Europos Parlamente: Rusija yra grėsmė Europos gyvenimo būdui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ES Parlamento pirmininkė Roberta Metsola Ketvirtadienį Briuselyje vykusioje neeilinėje Europos Parlamento sesijoje į europarlamentarus ir europiečius kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Sveikindama V. Zelenskį specialiai sušauktoje EP plenarinės sesijoje, Parlamento pirmininkė Roberta Metsola kalbėjo: „Mes suprantame, kad jūs kovojate ne tik už savo, bet ir mūsų vertybes. Ukraina yra Europa,...

Česlovas Iškauskas. Karšta politikų meilė žiniasklaidai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Karšta politikų meilė žiniasklaidai

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Politikai myli žiniasklaidą. O žiniasklaidai reikia išgyventi, todėl ji noriai priglobia valdiškus pinigus. Jeigu viskas vyksta pagal įstatymus – kokios problemos? Bet čia labai svarbus moralinis aspektas. Savo praktikoje dar nesutikau nė vieno Seimo nario ar partijos veikėjo, kuris nepataikautų žurnalistams, vengtų jų arba pernelyg kuklintųsi. Daugelis jų sutikdavo pakalbėti...

Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle
Įrašas

Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio atminimas – pašto ženkle

Penktadienį, vasario 10 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą ,,Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Klaipėdos kraštu yra vadinama šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis palei Nemuno...

Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę
Įrašas

Gedimino laiškai – svarbiausias tų laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę

Onutė Gaidamavičiūtė, Vilnius, www.voruta.lt Sausio 25 dieną, per patį Vilniaus miesto gimtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Gedimino pilies bokšte, atidaryta unikali paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kurioje eksponuojamas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (apie 1275–1341) laiško Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų Vokietijos miestų miestiečiams, kuriame į Vilnių, Lietuvą buvo...