Pro memoria. Juozapas Eugenijus Šiaučiūnas (1934.01.03–2022.11.22)

Pro memoria. Juozapas Eugenijus Šiaučiūnas (1934.01.03–2022.11.22)

Laimutė Dėnienė, www.voruta.lt

Netekome dar vieno jautraus, Lietuvą ir savo artimą mylinčio žmogaus, mūsų tautos tragedijos liudininko – Eugenijaus Šiaučiūno.

Gimė jis Kernavėje, Ukmergės rajone. Likimas, kaip ir daugelio tuomet,  nepagailėjo ir jo šeimos – 1941 m. birželio 14 d., tada dar septynmetis,  kartu su mama ir seserimi buvo ištremtas į Sibirą, Altajaus kraštą, Staraja Barda (dabar Krasnogorskoje) rajono Bolšaja Rečka taigos gyvenvietę. Po poros metų, 1943-aisiais, Rešotų lageryje žuvo Eugenijaus tėvas Juozas Šiaučiūnas, mokytojas, Kernavės muziejaus įkūrėjas. Šeima iki 1956 m. neturėjo teisės grįžti į Lietuvą. 1958 m. Eugenijus baigė Tomsko politechnikos instituto Elektromechanikos fakultetą, dirbo Omsko padangų pramonės instituto automatikos laboratorijoje. Sukūrė šeimą, augino dukrą, bet Tėvynės ilgesys nugalėjo – 1983 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, dirbo valdymo sistemų SKTB, VU Astronomijos observatorijoje, įdieginėjo elektroninę aparatūrą troleibusų parke. Labai  mylėjo ir daug metų pasiaukojamai slaugė savo mamą. Artimai bendravo su seserimi Emilija ir jos šeima. Globojo ir prižiūrėjo kunigą Vaclovą Aliulį iki Jo mirties. Buvo gabus, atkaklus, darbštus,  atsakingas ir nepaprastai kuklus. Būdamas uždaras ir asketiško būdo, išliko jautrus kito skausmui. Jis tarsi gyveno kitiems. Turėjo menininko gyslelę – gražiai piešė, mėgo fotografuoti, paliko daug Sibiro ir Lietuvos gamtos vaizdų.

Eugenijus visad išliks jo artimųjų ir jį pažinojusių širdyse.

 

Palaidotas Kernavės kapinėse.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.