Pagrindinis puslapis Kultūra Po rekonstrukcijos atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“
Po rekonstrukcijos atidarytas seniausias kino teatras Lietuvoje – „Romuva“

Kino namų „Romuva“ archyvo nuotrauka

www.voruta.lt

Vienas ryškiausių Kauno modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po rekonstrukcijos pastatas atvėrė duris skirtingoms veikloms –  kinui, šokiui, teatrui ir muzikai. Čia laukiami ne tik kino gurmanai, bet ir visi norintieji išbandyti edukacijas ar organizuoti renginius.

Europos paveldo ženklą turinčiame pastate atlikti kapitaliniai bei kosmetiniai tvarkybos darbai.  Restauruotas fasadas, langai, durys, kitos autentiškos art deco interjero detalės. Čia taip pat atnaujintos inžinerinės bei vėdinimo sistemos, sutvirtintos atraminės konstrukcijos. Nuo šiol erdvė pritaikyta neįgaliesiems – jie pastate galės judėti be kliūčių.

Didžiojoje salėje įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms. Čia sumontuotos šiuolaikiškos 227 sėdimos vietos, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika, akustinės dangos. Užkulisiuose – grimo bei persirengimo kambariai. Lankytojus pasitinka ir naujovės – iki šiol visuomenei neprieinami rūsiai transformuoti į Kamerinę salę su 50 sėdimų vietų, o antrame aukšte įrengta moderni klasė edukacinėms veikloms.

Daugiau kaip aštuonis veiklos dešimtmečius skaičiuojanti „Romuva“ tapo ne tik kokybiško kino, bet ir jaukių renginių erdve. Daugelis kauniečių prisimena ją kaip susitikimų, pasimatymų bei pažinčių vietą. „Neabejoju, kad istorinė erdvė, daugybę kauniečių paskatinusi pamilti kiną, ir vėl taps tikru traukos objektu“, – teigė kino namų „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė.

Pastato istorija prasidėjo dar 1938 metais, kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai įsigijo sklypą Laisvės alėjoje ir jau 1940-ųjų balandį atidarė kino teatrą „Romuva“. Tarpukariu jis pripažintas erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.

Vestibiulis

„Kiekvieną kartą, kai tvarkai seną namą, reikia perprasti jo architektūrą. Pastato autorius pakankamai jautė kontekstą ir žinojo, kas vyksta Kaune. Tuo pačiu iš studijų metų Vokietijoje atsivežė savo įspūdžius“, – pasakojo rekonstrukcijos projekto autorius, architektas Gintaras Prikockis. Pasak jo, „Romuvos“ užapvalintos formos atkartoja tarpukario JAV kino teatrams būdingą estetiką, tačiau galima rasti ir vadinamojo tautinio stiliaus paieškų. Pastato modernumą ir šiuolaikiškumą pabrėžia stiklinis bokštelis, išskiriantis jį iš daugelio kitų paveldosauginių objektų. Drauge su kitu tarpukario modernizmo palikimu vienas ryškiausių Kauno optimistinės architektūros simbolių – „Romuvos“ pastatas – pretenduoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

2017 m. pradėtus rekonstrukcijos darbus atliko bendrovė „Verslo“. Bendra projekto vertė – beveik  2 mln. eurų.

Kino namų „Romuva“ informacija

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Susiję straipsniai