Freepik.com asociatyvi nuotrauka
Ovidijus Pikselis, www.voruta.lt
Kai prieinu prie gaublio,
Sukyla greit jausmai:
Mačiau aš daug pasaulio,
Bet praeity jisai.
Dabar esu senelis,
Lig šimto netoli,
Neaišku, kiek saulelė
Dar švies man šioj šaly.
Neskrisiu aš į Marsą,
Nežengsiu Mėnuliu
Ir Mendelsono maršo
Išgirst nebegaliu.
Seniai esu juk vedęs,
Turiu gerų vaikų,
Likimas nusisekęs,
Gyventi neklaiku.
Todėl kiekvieną dieną,
Lyg dovaną imu.
Nebe konjaką – pieną
Išgerti mėginu.
