Pagrindinis puslapis Kultūra Marijos Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“

Marijos Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“

Marijos Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“

Nauji laikai-1971 m.

www.voruta.lt

Balandžio 1 d., 17.30 val., paskutinę parodos „Zenonas Bulgakovas. Fotografijos“ dieną, Kauno fotografijos galerijoje vyks architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaita „Urbanististinės modernybės peizažai: Koks tai laikas ir kokia vieta?“. Paskaita bus nemokama ir transliuojama galerijos Facebook paskyroje.

Kokį laiką, kokią vietą, kokį gyvenimo būdą fiksuoja fotografas? Žvelgiant į Zenono Bulgakovo fotografijas, vaizduojančias pirmosios pokario kartos naujakurystę, paskaitoje bus analizuojama XX amžiaus modernistinė urbanizuota aplinka, jos susiformavimas, klestėjimas bei kritika.

M. Drėmaitė parodą lydinčiame tekste rašo: „Septintajame dešimtmetyje Lietuvoje įgyvendintas „Septynmečio planas“ buvo sparčiausias ir intensyviausias modernizacijos, o taip pat gyvenimo būdo kaitos etapas. Nedidelis, į kurortą pretendavęs Alytaus miestelis su 12 000 gyventojų (1959 m.) per porą dešimtmečių buvo išaugintas į pramonės centrą, turintį 55 000 gyventojų (1979 m.), stambius fabrikus ir naujus gyvenamuosius rajonus.

Saulės takas

Alytuje šis turbourbanizacijos etapas kitoks nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Čia – kur kas arčiau ir lietuviškas kaimas, iš kurio atsikelia pirmieji naujakuriai, ir stambiaplokščių namų rajonai, kylantys rugių laukuose. Čia – švarus, dar nenugyventas modernizmas ir nauji ritualai bei pramogos. Čia – žmonės, kurių veiduose matyti nustebimas pirmąkart susidūrus su nauja realybe, jis skiriasi nuo propagandos priemonėse skelbiamo tuščio optimizmo.

Nespalvota, ryškių kontrastų ir švarių kompozicijų fotografija iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip reportažas, tačiau iš tikrųjų tai – meninis universalios urbanistinės modernybės, nesvarbu kuris pasaulio kampelis tai būtų, dokumentas.“

Parodos kuratorius Donatas Stankevičius.

Parodą ir paskaitą remia Lietuvos kultūros taryba.