EP nuotr.

Antradienį europarlamentarai įspėjo, kad užsienio kišimosi ir dezinformacijos grėsmės prilygsta išpuoliui prieš pačią Europos projekto esmę, o pagrindinės aukos yra piliečiai.

2024 m. gruodžio mėn. įsteigtam Parlamento specialiajam komitetui pavesta įvertinti priešiškos veiklos, nukreiptos prieš ES, intensyvėjimą ir poveikį. Tokia veikla laikoma, pavyzdžiui, užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis, hibridiniai išpuoliai ir koordinuotos dezinformacijos kampanijos.

Savo išvadose EP nariai teigia, kad šiuo metu ES veiksmams būdingas susiskaidymas, o pavienės valstybės narės vienos negali veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis. Todėl jie džiaugiasi, kad buvo atsižvelgta į jų reikalavimą įsteigti Europos demokratinio atsparumo centrą. Europarlamentarų įsitikinimu, jis turi veikti kaip nepriklausomas kompetencijos centras, kovojantis  su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi bei dezinformacija ir koordinuojantis  nacionalinius veiksmus. Naujoji struktūra turi ne dubliuoti esamas priemones, o sutelkti ES lygmeniu vykdomus veiksmus į vieną instituciją, turinčią aiškią viziją, įgaliojimus, biudžetą ir gebančią veikti. Dalyvavimas turi būti privalomas visoms ES valstybėms, kartu su tinkama parlamentine priežiūra

EP nariai taip pat pažymi, kad Rusija yra didžiausia grėsmė Europos demokratiniam vientisumui ir atkreipia dėmesį į dažnus Rusijos hibridinius išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, kibernetinius išpuolius, fizinį sabotažą, padegimus, šnipinėjimą ir signalų trikdymą. Juos taip pat vykdo tokios šalys kaip Baltarusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Europarlamentarai  reikalauja išplėsti sankcijas dezinformacijos skleidėjams ir tiems, kurie padeda apeiti esamas sankcijas. Jie taip pat smerkia Rusijos sudarytą politiškai motyvuotą juodąjį sąrašą, į kurį įtraukti ES pareigūnai, žurnalistai ir EP nariai. Šį sąrašą jie laiko hibridinio karo priemone.

Dauguma išpuolių vykdoma skaitmeninėje aplinkoje. Todėl EP nariai reikalauja griežtai užtikrinti galiojančių skaitmeninio sektoriaus taisyklių, pvz., Skaitmeninių paslaugų ir DI aktų, vykdymą, užuot priėmus naujus teisės aktus. Jie taip pat nori, kad platformos būtų laikomos atsakingomis ir dėtų daugiau pastangų kovodamos su botais valdomu kišimusi į rinkimus ir apsaugodamos demokratinį diskursą. Rekomendacijose teigiama, kad saviraiškos ir informacijos laisvė yra teisės, kuriomis apsaugomi žmonės, o ne mašinos.

Europarlamentarai primygtinai ragina ES mažinti ypatingos svarbos sektorių priklausomybę nuo užsienio kontroliuojamų technologijų, visų pirma nuo JAV technologijų įmonių ir Kinijos aparatinės įrangos. To pasiekti būtų galima, be kita ko, taikant subalansuotą strategiją „pirk europietišką gaminį”, kai investuojama į ypatingos svarbos infrastruktūrą, ir užmezgant ryšius su patikimesniais partneriais ypatingos svarbos žaliavų tiekimo srityje.

Siekdami apsaugoti rinkimų sąžiningumą nuo kintančių grėsmių ir užkirsti kelią netiesioginiam finansavimui ir kišimuisi, EP nariai siūlo rinkimų infrastruktūrą klasifikuoti kaip ypatingos svarbos infrastruktūrą. Jie ragina politinėms dovanoms, susijusioms su kripto turtu, taikyti principą „žinok savo rėmėją”, kovoti su kenkėjiška sintetine sankaita ir nesąžininga reklama ir labiau apsaugoti moteris kandidates.

Jie taip pat atkreipia dėmesį į glaudaus bendradarbiavimo ir paramos svarbą didinant atsparumą šalyse kandidatėse ir šalyse partnerėse ir smerkia migracijos instrumentalizavimą kaip nepriimtiną bandymą daryti politinį spaudimą ES.

Parlamento nariai pripažįsta, kad labai svarbu stiprinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir DI, taip pat kurti tvirtą ir nepriklausomą pilietinę visuomenę. Jie ragina prisiimti ilgalaikius finansavimo įsipareigojimus, susijusius su žiniasklaidos laisve ir tiriamąja žurnalistika, taikyti apsaugos nuo neteisėtų šnipinėjimo programų priemones ir remti piliečių dalyvavimą.

Europarlamentarai pabrėžia, kad norint sustiprinti demokratinį atsparumą būtina užtikrinti visuomenės gebėjimą toliau funkcionuoti krizinėse situacijose. Jie rekomenduoja reguliariai rengti didelio masto pratybas, sukurti ES masto įspėjimo apie krizes programėlę ir vasario 24 d., kai minimos Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinės, paskelbti kasmetine Europos pasirengimo diena.

EP pranešėjas Tomas Tobe (Europos liaudies partija, Švedija) pažymėjo: „Nesiekiame reguliuoti politinių pažiūrų. Norime apsaugoti mūsų demokratiją nuo užsienio įtakos operacijų. Rusijos botai nėra saviraiškos laisvė. Užsienio kišimasis nėra saviraiškos laisvė. O manipuliavimas mūsų rinkimais – juo labiau ne saviraiškos laisvė.”

Europos Parlamento rekomendacijoms pritarė 420 EP narių, 220 nepritarė, o 26 susilaikė.

EP pranešimas