Korbiko kapinės, Krasnojarsko kr. Nuotrauka iš 1991 m. ekspedicijos

Darius Jakavičius, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija posėdyje nagrinėjo klausimą dėl istorinės atminties išsaugojimo tremties vietose. Visuomeninės organizacijos „Lemtis“ vadovė Eglė Stanišauskienė pateikė informaciją apie organizacijos veiklą ir nuveiktus darbus.

Bendrija „Lemtis“, veikianti nuo 1989 metų, daugiau nei tris dešimtmečius nuosekliai vykdė istorinės atminties išsaugojimo veiklą – organizavo ekspedicijas į tremties ir įkalinimo vietas, rinko, sistemino ir skleidė informaciją apie sovietinės okupacijos metais represuotus Lietuvos piliečius. Per šį laikotarpį surinkta ir sukaupta itin vertinga archyvinė medžiaga: tūkstančiai fotografijų, filmuota medžiaga, inventorizuotos kapinių schemos bei dokumentuoti tremties vietų duomenys.

Pirmoji ekspedicija vyko į Irkutsko srities regionus. Šią ekspediciją sudarė 80 žmonių: 50 moksleivių iš įvairių Lietuvos miestelių, spaudos grupė ir vadovai. Po šios ekspedicijos susibūrė branduolys, norintis tęsti šį kilnų darbą ir tai tapo daugelio gyvenimo būdu. Į šią veiklą įsitraukė jaunoji karta. Taip atsirado bendrija „Lemtis“, kurios tikslu tapo istorinės atminties ir kultūrinio lietuvių tremties paveldo rinkimas ir saugojimas. Bendrijos tikslas – surinkti, išsaugoti ir skleisti informaciją apie sovietinės okupacijos metais represuotų Lietuvos piliečių  tremties kultūrinį ir materialinį palikimą.

Per daugiau nei tris dešimtmečius bendrija „Lemtis“ suorganizavo arba dalyvavo 55 ekspedicijose į tremties ir kalinimo vietas. Jų metu buvo surasta ir inventorizuota apie 85 proc. tremties, kalinimo ir laidojimo vietų, esančių Rusijos Federacijos, Azijos teritorijose bei Sibire. Ekspedicijų dalyviai surado ir inventorizavo apie 3500 kapų ir jų pėdsakų, apie 400 kapaviečių. Bendrijos nariai šiose ekspedicijose praleido apie 700 dienų, keliaudami įvairiomis transporto priemonėmis – lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis. Per šį laiką jie įveikė daugiau nei 400 000 kilometrų ir aplankė apie 1000 tremties ir įkalinimo vietovių. Leido knygas, publikavo straipsnius, vykdė švietėjišką veiklą, kūrė dokumentinius filmus, rengė fotografijų parodas, sukaupė fotografijų, filmuotos medžiagos ir kitus archyvus.

E. Stanišauskienė išsakė lūkesčius dėl visuomeninės bendrijos „Lemtis“ veiklos tęstinumo užtikrinimo ir finansavimo. Šiuo metu bendrija yra sukaupusi daugiau nei 5000 fotografijų iš įvairių tremties vietų, 200 valandų filmuotos medžiagos bei susistemintą informaciją apie lietuvių kapines Sibire ir kituose regionuose. Ši medžiaga yra ne tik istorinis šaltinis, bet ir svarbi priemonė ugdant visuomenės, ypač jaunosios kartos, pilietiškumą ir tautinę savimonę.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija planuoja organizuoti susitikimą-dialogą su institucijomis, muziejų atstovais, istorikų bendruomene, politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis ir ieškoti galimų paramos būdų bendrijos „Lemtis“ turimos tremties atminties medžiagos įprasminimui ir sklaidai, edukacinių programų kūrimui ir įgyvendinimui, fotografijų parodų, leidinių (albumų, knygų) rengimui, dokumentinės ir archyvinės medžiagos sisteminimui ir viešinimui. Komisijos nariai vienbalsiai pritarė, kad bendrijos veiklos tęstinumas yra būtinas siekiant išsaugoti ir aktualizuoti tremties istoriją šiuolaikinėje visuomenėje.