Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Sovietų okupacija
Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“
Įrašas

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“

Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė
Įrašas

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė

Knygos autorės M.Jarušaitienė ir R.Driaučiūnaitė 2022 m. birželio 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Venclauskių namuose-muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatymas. Knygos sudarytojos – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkės Ramunė Driaučiūnaitė ir Milda Jarušaitienė, dailininkė-maketuotoja Aistė...

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“
Įrašas

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“

Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas kviečia paminėti Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Įrašas

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas kviečia paminėti Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

BIRŽELIO 14 D., antradienį,Gedulo ir vilties dieną, 10 – 17 val. – vilniečiams ir sostinės svečiams bus atviros Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) ekspozicijos:– KGB vidaus kalėjimas ir (su)šaudymo kamera, ginkluotos rezistencijos, gulago ir trėmimų ekspozicijos, nacių okupacijos ir sovietų represinių struktūrų veiklos ekspozicijos. BIRŽELIO 15 D., Okupacijos ir genocido dieną,...

Česlovas Iškauskas. Ar LKP vedė tautą į pergalę?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar LKP vedė tautą į pergalę?

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją...

Bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas
Įrašas

Bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas

Birželio 2 d., 10 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės organizuojama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas. Konferencijoje dalyvaus VDU Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Mingailė Jurkutė, Raseinių rajono meras Andrius...

Zigmas Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegučės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva minint  Romo Kalantos  pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“.     Konferenciją  parengė:  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo  departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos  kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir...

Partizanų pagerbimas ir istorija Lietuvoje išlieka visuomet aktualūs
Įrašas

Partizanų pagerbimas ir istorija Lietuvoje išlieka visuomet aktualūs

Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir...

Anykščių krašto partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva
Įrašas

Anykščių krašto partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva

2022 m. gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais. Žygio programos autorius ir sudarytojas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas. Gegužės 15 dienos žygis buvo skirtas Aukštaitijos...

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, kad neva jis sirgo šizofrenija
Įrašas

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, kad neva jis sirgo šizofrenija

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo LGGRTC darbuotojai Raimundas Kaminskas ir Arvydas Gelžinis Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis...

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?
Įrašas

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?

Aut. Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras Originalus tekstas anglų kalba. 1945 m. gegužės 7–8 d. nacių režimas kapituliavo Reimse (Prancūzijoje) ir Berlyne (Vokietijoje). Ta proga visas laisvasis pasaulis švenčia Pergalės dieną, įamžindamas triumfą prieš vieną baisiausių XX amžiaus režimų. „Pasaulis turi žinoti, kas nutiko, ir niekada nepamiršti“, – sakė generolas Dwightas D. Eisenhoweris, lankydamasis vienoje...

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Įrašas

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių

Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...

Sklido kalbos, kad A. Sacharovas žmogaus teisių gynimo veiklą pradėjo po susitikimo su J. Mikučiu. J. Mikučiui – 100
Įrašas

Sklido kalbos, kad A. Sacharovas žmogaus teisių gynimo veiklą pradėjo po susitikimo su J. Mikučiu. J. Mikučiui – 100

J.Mikutis SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutos pataisos darbų lageryje. Ne vėliau kaip 1956 m. liepos mėn. Dokumentinio filmo „Agrastų vynas“ (Lietuvos radijas ir televizija, 1991 m., režisierė Ramunė Kudzmanaitė, scenarijaus autorius Vaidotas Žukas, operatorius Gediminas Zalieckas) kadras. LRT archyvas. www.voruta.lt Unikalus mąstytojas, filosofas Justinas Mikutis gimė 1922 m. balandžio 27 d. Plungės aps. Platelių vls....

Pakeisti kriterijai atveria galimybę nukelti sovietinius paminklus
Įrašas

Pakeisti kriterijai atveria galimybę nukelti sovietinius paminklus

Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka www.voruta.lt Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atveria galimybes šiuos paminklus nukelti. Svarbu pažymėti, kad savivaldos institucijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, turi visų pirma siekti užtikrinti deramą...

Įrašas

Rašytinis paminklas abiejų okupacijų represijas patyrusiai Lietuvos karininkijai bus pristatomas Tuskulėnų memoriale

www.voruta.lt Ketvirtadienį, 2022 m. balandžio 7 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje (Tuskulėnų dvaro oficinoje – Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks vieno iš Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos įkūrėjų Vytauto Zabielsko knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas. Žinyno puslapiuose užfiksuoti tikslūs duomenys apie nužudytus, sušaudytus...

Legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio – Žaibo 100-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio – Žaibo 100-osioms gimimo metinėms

Vaclovas Voveris-Žaibas Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt „O Žaibe, didvyri Dzūkijos Nuo žiaurių čekistų žuvai, Tu gyvybę Tėvynei aukojai, Našlaičiais draugus palikai.“ (Žodžiai iš Dzūkijos partizanų dainos, skirtos Žaibui atminti) Legendinis Dzūkijos laisvės kovotojas Vaclovas Voveris – Žaibas gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių...

Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą
Įrašas

Bidvų šeimos likimas. 1945-ųjų vasaros pasaka ištremta į nesibaigiančios žiemos košmarą

Srauni Kožimo upė. Komijos ASSR. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Šarūnas Kniška, Kretingos raj. Pranciškonų gimnazijos IVGb klasė, www.voruta.lt Nacionaliniam mokinių konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ Esė „Lietuva ir jos gyventojai sovietų (1944-1990 m.) okupacijos metais: Bidvų šeimos likimas“. Darbo vadovė: Rasa Žygaitienė, lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Birželio naktis – lyg nuotaka pirmąją...

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį
Įrašas

Kamilė Kaziulytė. Vakaras, atvėręs langą į praeitį

Dešinėje – mano močiutę Nijolę ant rankų laiko bobutė. Kairėje – močiutės mama Vera. Ant kėdės sėdi bobutės mama, močiutės prosenelė. K. Kaziulytės asmeninio albumo nuotr. Kamilė Kaziulytė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos III klasės mokinė, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Istorijos...

Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“
Įrašas

Povilo Gaidelio knyga „Lietuvos kovos dėl laisvės 1941–1953“

www.voruta.lt Šioje knygoje pasakojama apie dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį – ginkluotą tautos pasipriešinimą raudoniesiems okupantams, pradedant 1941 m. birželio sukilimu ir baigiant partizanų kovomis, kurios užsitęsė iki pat šeštojo dešimtmečio pradžios. Daugiausia dėmesio skiriama ginkluotiems susirėmimams ir mūšiams, narsiausioms Laisvės kovotojų operacijoms, pasaloms ir išpuoliams prieš kur kas gausesnį priešą – sovietų enkavėdistų būrius ir...

Tremčių minėjimas bei ištremtųjų pavardžių skaitymas birželio 14 d. Europos Parlamente
Įrašas

Tremčių minėjimas bei ištremtųjų pavardžių skaitymas birželio 14 d. Europos Parlamente

Praėjusiais metais vykusiame tremčių minėjime dalyvavo bei ištremtųjų pavardes skaitė šviesios atminties EP pirmininkas Deividas Sasolis (David Sassoli). www.voruta.lt Visų Europos Sąjungos valstybių atstovai Europos Parlamente (EP) parašais parėmė europarlamentarės Rasos Juknevičienės kreipimąsi į EP vadovybę dėl sovietų vykdytų tremčių minėjimo bei  ištremtųjų pavardžių skaitymo š. m. birželio 14 d.  Siūloma, kad ši praeitais metais...

Teisininkams, diplomatams bei politologams aktuali knyga apie neteisėtą Baltijos šalių aneksiją ir valstybės tęstinumą
Įrašas

Teisininkams, diplomatams bei politologams aktuali knyga apie neteisėtą Baltijos šalių aneksiją ir valstybės tęstinumą

www.voruta.lt „Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas,...

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Laisvės premijos laureatams
Įrašas

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Laisvės premijos laureatams

Rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, valstybės saugumo komiteto (KGB) rasta atliekant kratą pas Nijolę Feliciją Sadūnaitę www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentai ir nuotraukos apie leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidybą ir bendradarbius, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos....

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“
Įrašas

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas: „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“

Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.  Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis

Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....

Prieš 65-erius metus Vilniuje ir Kaune skambėjo šūkiai – laisvę Lietuvai, laisvę Vengrijai
Įrašas

Prieš 65-erius metus Vilniuje ir Kaune skambėjo šūkiai – laisvę Lietuvai, laisvę Vengrijai

J.E. p. Gabor  Diczhazi žodis. Vengrijos ambasados nuotr. Zigmas Tamakauskas, 1956 metų įvykių Lietuvoje dalyvis, LLKS štabo viršininko pavaduotojas, www.voruta.lt          Prieš šešiasdešimt penkerius metus Vilniaus Rasų  ir Kauno senosiose kapinėse vyko antisovietinės demonstracijos, reikalavusios ne tik Lietuvai laisvės, bet ir palaikiusios Vengrijoje vykusią revoliuciją, kurios tikslas taip pat buvo nusimesti Maskvos uždėtus nelaisvės pančius. Vilniuje...

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis

Policijos (sovietmečių milicijos)  pastatas.  Šiame pastate J.Biliūno g. 17  vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų  štabas ir  valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK  kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis.  Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90
Įrašas

Disidentei, politinei kalinei, LKB kronikos platintojai J. G. Stanelytei – 90

Sesuo Gema Jadvyga Stanelytė www.voruta.lt Jadvyga Stanelytė gimė 1931 m. spalio 29 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pašvinės k. Augo penkių vaikų šeimoje, kur nuo pat mažų dienų buvo skiepijama meilė Dievui ir Tėvynei. Jau mokydamasi Šiaulių gimnazijoje patyrė persekiojimus dėl bažnyčios lankymo, nes nesislapstydama kasdien dalyvaudavo šv. Mišiose. Baigusi mokyklą išvažiavo į Kauną, kur...

Nesurastas dienoraštis. Šeduvos gimnazijos direktoriaus P. Švilpos byla
Įrašas

Nesurastas dienoraštis. Šeduvos gimnazijos direktoriaus P. Švilpos byla

Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...

Paskutiniojo mirties bausme nubausto partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės
Įrašas

Paskutiniojo mirties bausme nubausto partizano Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės

www.voruta.lt Liepos 18 dieną, sekmadienį, vyks Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininko Pranciškaus Prusaičio–Lapės laidotuvės. Pranciškus Prusaitis–Lapė buvo paskutinysis partizanas, sovietų valdžios nubaustas mirties bausme. Prieš 58 metus Vilniuje, KGB kalėjime, 35 m. Pranciškus Prusaitis-Lapė buvo sušaudytas, jo palaikai paslėpti. Pranciškaus Prusaičio–Lapės palaikai rasti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas Vilniaus miesto...

Česlovas Iškauskas. Kaip jie Stalino saulę vežė…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip jie Stalino saulę vežė…

Sovietų Sąjungos kariuomenė peržengia Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt 1940-ųjų birželis ir liepa buvo rimtas išbandymas Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Sovietų ultimatumas, po to sekusi okupacija, trėmimai, valstybės institucijų likvidavimas, Liaudies seimo rinkimų spektaklis, „saulės iš Rytų“ gabenimas… Kaip tai išlaikė mūsų kūrėjai, intelektualai? Siūlau prieš...