Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Plk. ltn. Linas Idzelis. Asmeninio albumo foto Strateginių iniciatyvų centro pranešimas Vakar Lietuvoje ir JAV buvo paminėtas 105- asis brig. generolo, pripažinto faktinio šalies vadovo A. Ramanausko-Vanago gimtadienis. Žiūrint iš šiuolaikinės perspektyvos partizanų vado istorinis vaidmuo ir reikšmė darosi vis svarbesni. Karo Ukrainoje ir Lietuvos rezistencinio karo pamokos prieš okupantus, primena, o kas jeigu rytoj...
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
Kviečiame į dokumentinio filmo „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Kaune“ peržiūrą, kuri vyks Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F) vasario 22 d. 16 val. Filmas nušviečia 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įvykius Kaune. Istorikai dr. Arūnas Bubnys, prof. dr. Valdas Rakutis ir dr. Simonas Jazavita pristato sukilimo pradžios būtinybę ir pobūdį, atskleidžia...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Asmeninio albumo foto 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) nariai pasirašė vieną reikšmingiausių dokumentų mūsų valstybės istorijoje. Jis ekspertų, kartu su 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos nepriklausomybės aktais, įvardinamas kaip vienas iš trijų...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...
Violeta Rutkauskienė, JAV, www.voruta.lt Kaniūkų kaimo žmonių žudynės 1944 m. sausio 29 d. buvo itin žiauri sovietinių partizanų akcija prieš taikius vietos gyventojus bei to kaimo ūkininkus, kurie bandė pasipriešinti raudonųjų banditų savivalei, apginti savo šeimas, turtą ir sunkiai užaugintą derlių. Apie šią žiaurią sovietinių diversantų- banditų akciją prieš taikius to kaimo gyventojus ilgą laiką...
2023 m. sausio 28 d.,eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago brolis, tremtinys Albinas Ramanauskas (1923-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys kartu su Centro...
Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, 2012 m. pelniusi už mokslinę veiklą aktyviausio VDU docento apdovanojimą, įvertinta ir rajono savivaldybės Garbės ženklu, „Metų garliaviečio“ vardo suteikimu....
Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena. Prisimename aukas ir ačiū jiems – visiems, kurie žuvo ir kovojo, ir buvo kartu“, –...
Lietuvos komunistų partijos CENTRO KOMITETO (CK) pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK sekretorius Michailas Suslovas (pirmoje eilėje pirmas iš dešinės) Kauno hidroelektrinės statybose. 1960 m. liepos mėn. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 27, l. 21. Nijolė Maslauskienė, parodos kuratorė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP...
Šiuo metu nenaudojamas drabužių siuvimo fabriko „Lelija“ pastatas. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka 2022 m. gruodžio mėnesį į Kultūros vertybių registrą įtrauktas sostinėje esantis drabužių siuvyklos „Lelija“ pastatas (Panerių g. 43), kuris buvo pradėtas statyti 1941 m. pagal inžinieriaus Tado Zatorsko projektą. Kultūros paveldo departamento atstovai neseniai apsilankė šiuo metu labai apleistame pastate, susitiko su projekto...
Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia 5-12 kl. mokinius dalyvauti konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konkurse gali dalyvauti ir užsienio lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos. Konkursui galima parengti rašinius, eilėraščius, piešinius ir rankdarbius, fotografijas, dainas, kitus muzikos kūrinius, instaliacijas, filmus ir multimedijos pateiktis. Darbai...
Ukrainos sukilėlių armijos kariai Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje ir Ukrainoje užsimezgusių laisvės kovų reikšmė – milžiniška ir, bėgant dešimtmečiams, ji anaiptol neslūgsta. Priešingai, begalinis partizanų pasiaukojimas vis stipriau iš kartos į kartą įkvepia abiejų šalių piliečius, virsdamas neišsenkančiu ryžto šaltiniu ginti tėvynę nuo priešo agresijos pavojaus metu. Nors istoriniai iškraipymai 2022 m. vasario...
Karybos apžvalgininkas, saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys Adolfas Ramanauskas – Vanagas buvo vienas pagrindinių Lietuvos laisvės kovotojų prieš sovietinę okupaciją ir gali būti teisėtai vadinamas svarbiu tos kovos simboliu šiandien. Todėl ši istorinė asmenybė buvo ir yra priešiškos valstybės informacinio karo taikinyje. A. Ramanauskas- Vanagas yra pripažintas faktiniu Lietuvos vadovu, kovojusiu prieš okupaciją. 1944-...
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir...
Minime kovojusio su okupacija Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 03 15 – 1954 11 26) žūties metinės. Kalbiname valstybės vadovo vardu pavadintos Lietuvos karo akademijos viršininką, brigados generolą Almantą Leiką. Kodėl Lietuvos kariuomenei ir visuomenei svarbi Jono Žemaičio- Vytauto istorinė atmintis? Lietuvos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis buvo ištikimas priesaikai Tėvynei ir negailėdamas savo gyvybės...
Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimų originalas Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, su sovietų okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties 65-ųjų metinių paminėjimas. Kviesdama tylos minute pagerbti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė: „Adolfas Ramanauskas-Vanagas atsiminimuose rašė: „Mes...
Pėstininkų daliniai žygiuoja per Žiežmarius po apmokymų 1921 m. kam.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Lapkričio 23 – ąją minėsime Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 104 – ąsias metines. Jau visą savaitę vyksta šioms metinėms skirti renginiai. Nesiruošiu nei išsamiai kartoti Lietuvos kariuomenės istorijos, nei skaičiuoti jos pajėgumų, nei atskleisti jos vaidmens šiandienos grėsmių akivaizdoje....
Lapkričio 21 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymas, skirtas Dalios Grinkevičiūtės 95 – osioms gimimo metinėms paminėti. Dalyvaus visuomeninės organizacijos Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas, rašytojas Kazys Saja, režisierius Justinas Lingys. Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, keturiolikos metų su šeima buvo ištremta...
2022 m. lapkričio 10 d. Kaune vyko Vytauto Miliausko knygos ,,POST TENEBRAS LUX (PO TAMSOS ŠVIESA)“ pristatymas. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai. Susitikime dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus vyresnysis patarėjas, profesorius Algis Vyšniūnas. Siekiant gyvosios atminties sklaidos išsaugojimo ir įamžinimo, jis bendraminčius supažindino su...
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
Vienintelė portretinė karo metų Povilo Malinausko nuotrauka, paimta iš Mindaugo Bloznelio dvitomio „Lietuvių frontas“ Aleksandras Sakas, www.resfamiliaris.blogspot.com Jis buvo vienas iš prieškario Lietuvoje išugdytų patriotų, nepabūgusių priešintis tiek raudonajai, tiek rudajai okupacijai. Jų darbus ir vardus jau kloja užmaršties dulkės, kurias kartas nuo karto nupūsti yra mūsų pareiga. Povilas Malinauskas, Jurgio sūnus, gimė 1910 metais...