Sovietų okupacija

Pagrindinis puslapis Sovietų okupacija
Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Įrašas

Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Minint šią istorinės atminties dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo valandėlę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume. Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio...

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims
Įrašas

Pasmerktųjų kelias. NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims

717 sovietinio totalitarinio režimo aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mirties bausme nuteistų asmenų nuosprendžių vykdymu rūpinosi NKGB (MGB) A skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, iš karo tribunolų ir Ypatingojo pasitarimo gavę dokumentus apie paskelbtą mirties nuosprendį bei informaciją, kuriame kalėjime nuteistasis laikomas, mirtininkus iš įvairių įkalinimo įstaigų perkeldavo...

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės
Įrašas

D. Tamošaitytė. Patriotai tikisi – teisingumas laimės

Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...

Petro Klimo atminimas Kaune
Įrašas

Petro Klimo atminimas Kaune

Parengė Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl Petras Klimas (1891–1969) – vienas iš žymiausių Suvalkijos žemės sūnų, XX amžiaus pirmoje pusėje kūrusių nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jo vardas ir darbai yra įamžinti ne tik Kalvarijoje ir šalia esančiame gimtajame Kušliškių kaime, bet ir kitose Lietuvos vietose, tarp jų ir Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje. Kaip teigiama Kauno apskrities...

Lietuvos archyvai pasipildė gausiomis vaizdo ir garso dokumentų kolekcijomis, atspindinčiomis Sąjūdžio, Atgimimo laikotarpį
Įrašas

Lietuvos archyvai pasipildė gausiomis vaizdo ir garso dokumentų kolekcijomis, atspindinčiomis Sąjūdžio, Atgimimo laikotarpį

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visuomenė ypač domisi Sąjūdžio istorija, neginkluotu pasipriešinimu, Atgimimo laikotarpiu ir kitomis šalies istorijos temomis. Didelė dalis istorinės medžiagos, atspindinčios šias temas, yra saugoma privačių asmenų archyvuose ir yra neprieinama visuomenei bei yra didelė tikimybė, kad ši medžiaga gali būti prarasta. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) 2022 m. pradėjo vykdyti Nacionalinio...

Arvydas Gelžinis. Pogrindinės spaudos leidėja ir platintoja Zita Vanagaitė 
Įrašas

Arvydas Gelžinis. Pogrindinės spaudos leidėja ir platintoja Zita Vanagaitė 

Zita Vanagaitė su žygeiviais Solovkų salose (Archangelsko sr.) lanko pirmuosius sovietinius lagerius. 1977 m. Iš Irenos Šutinienės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Zita Vanagaitė gimė 1942 m. rugsėjo 5 d. Utenos aps. Daugailių vls. Zastrono k. Mama buvo Daugailių progimnazijos mokytoja, tėvas ūkininkavo. Mamą į mokslus buvo išleidęs jos dėdė arkivyskupas Mečislovas Reinys....

Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė švęs Laisvės dieną: ceremonija Kauno VI forto Kryžių kalnelyje
Įrašas

Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė švęs Laisvės dieną: ceremonija Kauno VI forto Kryžių kalnelyje

Rugpjūčio 31-ąją sukanka 29 metai nuo Rusijos okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė šią dieną kviečia pasitikti drauge – Kryžių kalnelyje šalia Kauno tvirtovės VI forto. 19 val. čia bus šventinamas šaulių pastangomis atstatytas kryžius, skambės Tautiška giesmė ir kitos dainos, bus prisimenami laisvės gynėjai. Minėjimas – neeilinėje vietoje „Kauno...

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes
Įrašas

Pranas Genys, nuo nacių išsaugojęs „Alkos“ muziejaus eksponatus ir vertybes

Pranas Genys vežimaityje. Iš „Alkos“ muziejaus rinkinių Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Pranas Genys gimė 1902 m. vasario 16 d. Telšių aps. Telšių vlsč. Kalnėnų k. Adomo Genio ir Marijonos Plechavičiūtės – Genienės šeimoje [1]. Tėvai valdė apie 50 ha ūkį, jie kildino save iš bajorų. 1935 m. tėvai ūkį pardavė ir persikėlė į Mažeikių...

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lietuva vėl tarp kūjo ir priekalo?

Molotovas pasirašo paktą, už jo – stovi Robentropas, Stalinas. lr.wikipedia.org nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Artėjant lemtingajai rugpjūčio 23- ąjai, kai prieš 83-jus metus daugelio tautų likimą nulėmė nusikalstamas Molotovo – Ribentropo paktas, o dar vėliau – papildomi slaptieji šio susitarimo protokolai, būtina prisiminti, tarp kokio kūjo ir priekalo tuomet buvo atsidūrusi Lietuva ir...

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo
Įrašas

Žinomi žmonės apie parodą „Projektus- Homo sovieticus“: sovietine nostalgija serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

Tuskulėnų dvare visuomenei pristatyta ekspozicija „Projektas – HOMO SOVIETICUS“. Parodai, kurios centre – ideologiškai paveiktas sovietinis žmogus, neatsitiktinai parinkta šis mėnuo. Būtent Liepos pabaigoje 1940 metais marionetinis, taip vadinamas Liaudies seimas nubalsavo už „įstojimą“ į Tarybų Sąjungą, Lietuva prarado suverenitetą. Ekspozicija aktuali ir šiandien – kvietimas mums visiems išlikti budriems, nes dabartinė situacija Ukrainoje rodo, kad agresorius...

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka
Įrašas

Sovietmečio komandiruotės ir jų ypatumai. Knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ ištrauka

Inžinierius Kęstutis Almonaitis duoda interviu Lietuvos radijui. Apie 1961 m. Vytenis Almonaitis, www.voruta.lt DARBO KELIONIŲ KRYPTYS IR TIKSLAI          Įvairios komandiruotės sovietmečio inžinieriams buvo įprastas dalykas. Mūsų įmonėje, „Drobėje“, norinčių į jas važiuoti paprastai trūkdavo, nes dalis bendradarbių buvo kiek inertiški, kartais nesuprasdavo, kiek naudos iš tų komandiruočių galima išpešti. O man visur būdavo įdomu. Nuvažiuoji,...

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1940 – ųjų liepa: kaip užtekėjo saulė iš Rytų?

Leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Trys vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis, ko gero, yra lemtingiausi Lietuvos likimui. Tuomet, 1939 – 1941 m., šis sudėtingas laikotarpis atnešė tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Tad grįžkime į 1940 – ųjų liepą, kai vyko vadinamojo Liaudies Seimo rinkimų spektaklis, o paskui, liepos 21 d., Kauno...

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų
Įrašas

Janina Judikevičiūtė: einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami fašiste, apmėtydavo akmenimis. LKB platintojai – 80 metų

Ses. Janina Judikevičiūtė Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps. Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius...

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“
Įrašas

Nauja dr. K. Burinskaitės knyga – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“

Pristatome naują dr. Kristinos Burinskaitės knygą – „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido dr. Kristinos Burinskaitės knygą „Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais“. Tikėtina, kad ši knyga prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos bruožo geresnio suvokimo bei galimo mitų išsklaidymo....

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė
Įrašas

Knygoje „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ – ištremtų ar lageriuose įkalintų žmonių kasdienybė

Knygos autorės M.Jarušaitienė ir R.Driaučiūnaitė 2022 m. birželio 13 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Venclauskių namuose-muziejuje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistos knygos „Užrašyti žodžiai liudija. 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatymas. Knygos sudarytojos – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus muziejininkės Ramunė Driaučiūnaitė ir Milda Jarušaitienė, dailininkė-maketuotoja Aistė...

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“
Įrašas

Ukrainos istorikė T. Boriak: „Ukrainiečiai, kaip jokia kita sovietinio tautų kalėjimo tauta, yra patyrę visą rusiškojo imperializmo „žavesį“ ir patiria tai iki šiol“

Istorikės Tetianos Boriak, atvykusios į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: 111-oji devynerių metų karo, trunkančio daugiau nei 400 metų, diena. Labai ačiū už pakvietimą. Visų pirma Ukrainos žmonių vardu leiskite išreikšti jums ir jūsų valstybei beribį dėkingumą už jūsų...

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas kviečia paminėti Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Įrašas

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas kviečia paminėti Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

BIRŽELIO 14 D., antradienį,Gedulo ir vilties dieną, 10 – 17 val. – vilniečiams ir sostinės svečiams bus atviros Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Aukų g. 2A, Vilnius) ekspozicijos:– KGB vidaus kalėjimas ir (su)šaudymo kamera, ginkluotos rezistencijos, gulago ir trėmimų ekspozicijos, nacių okupacijos ir sovietų represinių struktūrų veiklos ekspozicijos. BIRŽELIO 15 D., Okupacijos ir genocido dieną,...

Česlovas Iškauskas. Ar LKP vedė tautą į pergalę?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar LKP vedė tautą į pergalę?

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 m. birželio 3 d. davė pradžią galingam tautiniam judėjimui, kuris galų gale nuvertė okupacinę sovietų valdžią ir atvėrė kelią atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet, po kelių mėnesių, spalio 22-23 d., įvyko ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Bet šiandien, minint Iniciatyvinės grupės susikūrimo 34-ąsias metines, pastebėkime, kad ją...

Bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas
Įrašas

Bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas

Birželio 2 d., 10 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) vyks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės organizuojama spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas desovietizacijos įstatymo projektas. Konferencijoje dalyvaus VDU Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Mingailė Jurkutė, Raseinių rajono meras Andrius...

Zigmas Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

Zigmas Tamakauskas. Virginijaus Kašinsko nuotr. Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegučės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva minint  Romo Kalantos  pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“.     Konferenciją  parengė:  Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo  departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos  kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir...

Partizanų pagerbimas ir istorija Lietuvoje išlieka visuomet aktualūs
Įrašas

Partizanų pagerbimas ir istorija Lietuvoje išlieka visuomet aktualūs

Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir...

Anykščių krašto partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva
Įrašas

Anykščių krašto partizanai tikėjo, kad Lietuva bus laisva

2022 m. gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, per 300 anykštėnų ir miesto svečių leidosi į beveik 11 kilometrų žygį Aukštaitijos partizanų takais. Žygio programos autorius ir sudarytojas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas Gintaras Vaičiūnas. Gegužės 15 dienos žygis buvo skirtas Aukštaitijos...

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, kad neva jis sirgo šizofrenija
Įrašas

Siekiant sumenkinti R. Kalantos poelgį, 1972 m. KGB iniciatyva buvo sudaryta teismo medicinos ekspertų komisija, kuri nustatė, kad neva jis sirgo šizofrenija

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo LGGRTC darbuotojai Raimundas Kaminskas ir Arvydas Gelžinis Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis...

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?
Įrašas

Gabrielius Landsbergis: Kodėl neišmokome XX amžiaus pamokų?

Aut. Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras Originalus tekstas anglų kalba. 1945 m. gegužės 7–8 d. nacių režimas kapituliavo Reimse (Prancūzijoje) ir Berlyne (Vokietijoje). Ta proga visas laisvasis pasaulis švenčia Pergalės dieną, įamžindamas triumfą prieš vieną baisiausių XX amžiaus režimų. „Pasaulis turi žinoti, kas nutiko, ir niekada nepamiršti“, – sakė generolas Dwightas D. Eisenhoweris, lankydamasis vienoje...

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Įrašas

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių

Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...

Sklido kalbos, kad A. Sacharovas žmogaus teisių gynimo veiklą pradėjo po susitikimo su J. Mikučiu. J. Mikučiui – 100
Įrašas

Sklido kalbos, kad A. Sacharovas žmogaus teisių gynimo veiklą pradėjo po susitikimo su J. Mikučiu. J. Mikučiui – 100

J.Mikutis SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutos pataisos darbų lageryje. Ne vėliau kaip 1956 m. liepos mėn. Dokumentinio filmo „Agrastų vynas“ (Lietuvos radijas ir televizija, 1991 m., režisierė Ramunė Kudzmanaitė, scenarijaus autorius Vaidotas Žukas, operatorius Gediminas Zalieckas) kadras. LRT archyvas. www.voruta.lt Unikalus mąstytojas, filosofas Justinas Mikutis gimė 1922 m. balandžio 27 d. Plungės aps. Platelių vls....

Pakeisti kriterijai atveria galimybę nukelti sovietinius paminklus
Įrašas

Pakeisti kriterijai atveria galimybę nukelti sovietinius paminklus

Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka www.voruta.lt Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymą, keičiantį kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse iki šiol buvo saugomi paveldą reglamentuojančių įstatymų. Atnaujintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas atveria galimybes šiuos paminklus nukelti. Svarbu pažymėti, kad savivaldos institucijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, turi visų pirma siekti užtikrinti deramą...

Įrašas

Rašytinis paminklas abiejų okupacijų represijas patyrusiai Lietuvos karininkijai bus pristatomas Tuskulėnų memoriale

www.voruta.lt Ketvirtadienį, 2022 m. balandžio 7 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje (Tuskulėnų dvaro oficinoje – Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks vieno iš Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos įkūrėjų Vytauto Zabielsko knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas. Žinyno puslapiuose užfiksuoti tikslūs duomenys apie nužudytus, sušaudytus...

Legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio – Žaibo 100-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Legendinio Dzūkijos partizanų vado Vaclovo Voverio – Žaibo 100-osioms gimimo metinėms

Vaclovas Voveris-Žaibas Stasys Ignatavičius, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, www.voruta.lt „O Žaibe, didvyri Dzūkijos Nuo žiaurių čekistų žuvai, Tu gyvybę Tėvynei aukojai, Našlaičiais draugus palikai.“ (Žodžiai iš Dzūkijos partizanų dainos, skirtos Žaibui atminti) Legendinis Dzūkijos laisvės kovotojas Vaclovas Voveris – Žaibas gimė 1922 m. vasario 17 d. Trakų apskrities Onuškio valsčiaus Bakaloriškių...