Vincas Kudirka

Pagrindinis puslapis Vincas Kudirka
1889 m. Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti Vinco Kudirkos redaguojamas visuomeninis politinis literatūros ir mokslo žurnalas „Varpas“
Įrašas

1889 m. Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti Vinco Kudirkos redaguojamas visuomeninis politinis literatūros ir mokslo žurnalas „Varpas“

Pirmasis laikraščio „Varpas“ numeris. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotrauka www.voruta.lt „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas „Varpas“ pirmojo numerio įžanginiame...

Įrašas

Pažintinės kelionės Vinco Kudirkos keliais nuobiros…

Dr.Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje. Andriaus Paulavičiaus nuotraukos. Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Artėjančios mūsų Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga su  Kauno apskrities  Osteoporozės klubo „Uola“ narių grupe išsiruošėme į pažintinę kelionę dr. Vinco Kudirkos keliais. Šis daug kam žinomas klubas, vienijantis apie 70 narių ir besirūpinantis sergančiais kaulų retėjimo liga bei vykdantis visapusišką...

Įrašas

Pažintinės kelionės atspindžiai

Minint dr. Vinco Kudirkos mirties 115 metų sukaktį ir artėjant jo 156-ąjam gimtadieniui Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komitetas  surengė pažintinę kelionę „Kudirkos keliais“. Pakeliui sustodavome pasidairyti ir po kitus miestelius, daugiau žinomus Lietuvos  kultūros istorijoje. Mūsų  autobusui riedant   Nemuno kairiojo  kranto keliu maždaug už 17 km  pasiekėme Zapyškio miestelio senąją gotikinę   bebokštę Šv. Jono...

Įrašas

Libertas Klimka. Jonui Kriaučiūnui – 150

Birželio 18 d. sukanka lygiai 150 metų, kai gimė nepailstantis lietuviškosios spaudos darbininkas, žurnalistas, varpininkas, visuomenės veikėjas Jonas Kriaučiūnas. Savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui, buvo blaškomas visų politikos skersvėjų… J. Kriaučiūno gimtinė – Liepalotėlių kaimas dabartinėje Kriūkų seniūnijoje. Koks gražus kaimo, įsikūrusio prie Nykos upelio, pavadinimas! Mokėsi jaunuolis Suvalkų berniukų gimnazijoje, kur tarp mokinių ėmėsi...

Įrašas

„Žiburio“ gimnazijos atspindžiai Vilkaviškio krašto viešojoje bibliotekoje

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Suvalkijos kraštas garsėja savo žymiais žmonėmis. Iš čia kilo tokie tautos žadintojai ir dainiai kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Bradūnas. Būtų neįmanoma ir išvardinti, kiek šviesaus proto ir nuostabių žmoniųšiame krašte gyvena dar ir šiandien. Tam, kad atsirastų Vilkaviškio krašto šviesuoliai reikėjo ir ypatingų sąlygų. Daugybę...

Įrašas

Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu

Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...

Įrašas

Kai kurie tautinės inteligentijos formavimosi bruožai

Albertas JUŠKA, Klaipėda Istorijos mokslas, kaip žinia, pašauktas nagrinėti žmonijos, atskirų tautų, valstybių praeitį. Savais metodais atskleisdamas, įvairiapusiškai vertindamas ūkio, kultūros, meno, politikos visuminę raidą, nusako ir visuomenės klasių bei atskirų jos grupių vystymosi ypatumus. Šio straipsnio tikslas – apmąstyti lietuvių t a u t i n ė s inteligentijos formavimosi kelią. Neginčijama tiesa: tautinė...

Įrašas

Disidentinės veiklos pėdsakais, prisimenant LKB Kroniką

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui nuo 2008 metų buvo surengti šeši miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję paskelbtų metų atitikmens turinį. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos...

Įrašas

Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių

Albinas DEMENTIŠKA 2011 metų gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys. Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas...

Įrašas

Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“

Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas  Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...

Įrašas

Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę

Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė susiformuoti...

Įrašas

R. Miknys: prarandame galimybę turėti Lietuvos lenkus, o ne lenkus Lietuvoje

Virginijus SAVUKYNAS Kiek lietuvių žino kad Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamas Mykolas Riomeris (Mykolas Romeris) save labiau laikė ne lietuviu, o Lietuvos lenku? Apie „Lietuvos lenko“ sąvokos kilmę ir prasmę LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas kalbėjosi su Istorijos instituto direktoriumi Rimantu Mikniu. Knygą apie M. Riomerį parengęs žinomas istorikas atskleidžia, kad XIX-XX amžiaus sandūroje buvo galimybė...

Įrašas

Neleidžiama įamžinti lietuvių kultūros paveldo

Rūta LANKININKAITĖ Lenkijos pasienyje, lietuvių gyvenamuose Seinuose, neleidžiama įamžinti lietuvių kultūros paveldo. Pasienyje ignoruojama ir informacija lietuvių kalba: nuorodos turistams pateikiamos 4 kalbomis, tačiau lietuvių – ne, praneša LTV „Panorama“. Seinų mieste turistams informacija apie Seinijos kraštą, jo istoriją ir maršrutai po žymias vietoves pateikiami keturiomis kalbomis: lenkų, anglų, vokiečių ir rusų. Nekart Seinuose dirbantys...