Vietovardžiai

Pagrindinis puslapis Vietovardžiai
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. III dalis: dabartis ir atmintis
Įrašas

Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. III dalis: dabartis ir atmintis

Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose (Varanavo r. , Baltarusija).  Iš V. L. Dailidkos asmeninio archyvo   Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Ankstesnėse dalyse aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, lietuvių kalbos arealo irimas, tikėjimo kalbos vaidmuo ir teritorinių kalbos salų virtimas institucinėmis, o dviejų pedagogų – Algimanto Masaičio ir Vytauto Liudo Dailidkos – patirtis...

Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. II dalis: kalbos salos ir jų žmonės
Įrašas

Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. II dalis: kalbos salos ir jų žmonės

V. L. Dailidka ir Z. Zinkevičius 2011 m. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Iš asmeninio V. L. Dailidkos archyvo   Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Pirmojoje dalyje aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, iš vidaus trūkinėjęs lietuvių kalbos arealas ir tikėjimo kalbos virtimas tautinės tapatybės ženklu. Parodyta, kad bažnyčia ir mokykla krašte veikė kaip dvi nevienodos...

Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. I dalis: žemė, riba ir tikėjimo kalba
Įrašas

Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. I dalis: žemė, riba ir tikėjimo kalba

Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m. V. L. Dailidkos asmeninis archyvas   Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt   Santrauka Straipsnyje nagrinėjama Eišiškių apylinkių kalbinė raida, jos chronologija ir kaitos priežastys. Remiantis vietovardžių, istorinių žemėlapių, bažnyčių ir mokyklų dokumentais, sociolingvistine lauko tyrimų medžiaga bei giluminiais interviu parodoma, kad dabartiniame Šalčininkų rajone, Eišiškių apylinkėse...

Neringos gatvės: tarp istorijos, logikos ir tyliai kalbančių vardų
Įrašas

Neringos gatvės: tarp istorijos, logikos ir tyliai kalbančių vardų

Nida iš paukščio skrydžio. Nidos KTIC „Agila” archyvo nuotr.   Justina Mikniuvienė, Klaipėda, www.voruta.lt Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, jog Neringoje nėra gatvių, pavadintų Vytauto Didžiojo, kunigaikščio Kęstučio, kunigaikštienės Birutės ar senosios Lietuvos sostinės Trakų ir net Vilniaus vardais. Juk tai vieni svarbiausių Lietuvos istorijos simbolių. Neringos savivaldybės administracija patvirtino, kad tokių gatvių čia...

Irena Arlauskienė. Antropologinis „Vėdryno“ detektyvas
Įrašas

Irena Arlauskienė. Antropologinis „Vėdryno“ detektyvas

Žemė. Freepik.com nuotr. Irena Arlauskienė, Šilutės literatų sambūrio  „Vėdrynas“ vadovė, www.voruta.lt Šį rašinį  sąlyginai būtų galima pavadinti Antropologinis „Vėdryno“ detektyvas, nes bandėme pasikapstyti giliau, nagrinėdami nežymėtų jokiame žemėlapyje, dabar jau visiškai užmirštų labai apibrėžtų vietų vardus. Negali jų vadinti net vietovardžiais, nes jie buvo vartojami tik vienos šeimos rate. Taigi, kas tie nebežinomi išnykusieji?  Nedaug...

Protėvių žemėje
Įrašas

Protėvių žemėje

Pajūris. Asociatyvi Povilo Virvičiaus nuotr.   Vida Mišeikytė-Juknelienė, Elektrėnai, www.voruta.lt Kasmet protėvių žemės, ten gyvenusių ir dabar esančių giminaičių ilgesio vedama, važiuoju prie Baltijos jūros, į buvusias baltų genčių vietas: kuršių, žemaičių ir skalvių. Viskas ten man sava, artima ir miela. Gargždai – mano mamos Justinos Sudmontaitės-Mišeikienės gimtinė, Vėžaičiuose – gimęs tėvas Konstantinas Mišeikis, o...

Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių
Įrašas

Vydas Narvidas. Čižiūnai. Iš praeities gelmių

Aukštadvariai ir Čižiūnai. Autoriaus sudarytas žemėlapis Vydas Narvidas, kraštotyrininkas, www.voruta.lt Publikuojama medžiaga – bandymas vienam Trakų rajono kaimui, turinčiam seną, gilią, įdomią praeitį, rasti deramą vietą mūsų krašto istorijoje.                       Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie Čižiūnų kaimą, kuris netoli Aukštadvario Trakų rajone, tačiau čia pateikta medžiaga, tikimės, bus naudinga ir kitoms vietovėms analogišku ar panašiu...

Kazimieras Garšva. Valstybinė kalba ir vardynas
Įrašas

Kazimieras Garšva. Valstybinė kalba ir vardynas

Kazimieras Garšva© Vladas Braziūnas foto Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, Vilnius, www.voruta.lt Įvadas 2022 m. parengtame LR valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte konstitucinis statusas išlaikomas mažiau negu konstituciniu nevadintame dabartiniame valstybinės kalbos įstatyme. Projekto 5.3 str, 6.2 str., 9.1 str., 11.1 str., 17.2 straipsniais konstitucinis valstybinės kalbos statusas leidžiamas sumažinti. Parašymai „dokumentai...

IŠ ASMENINIO 2009 METŲ DIENORAŠČIO
Įrašas

IŠ ASMENINIO 2009 METŲ DIENORAŠČIO

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi  žemė. Dairaisi – ir akis pagauna…. užrašą ant namo ul. M. Balinskiego 91. Daugiau negu nustembi. Jergutėliau…...

Vytas Tamošiūnas. Versti lietuvius užmiršti senus vietovardžius tai tas pats, kas versti žmogų užmiršti mirusį jam artimą žmogų
Įrašas

Vytas Tamošiūnas. Versti lietuvius užmiršti senus vietovardžius tai tas pats, kas versti žmogų užmiršti mirusį jam artimą žmogų

Karaliaučius Vytas TAMOŠIŪNAS, Klaipėda, www.voruta.lt Liepos 3 d. „Klaipėdoje“ buvo atspausdintas labai kategoriškas Bronislovo Ciunio straipsnis, smerkiantis tuos lietuvius, kurie dar ir dabar drįsta kokį Kaliningradą ar belorusių Grodną pavadinti Karaliaučiumi ar Gardinu ir pan. Tas pilietis griežtai pasisako prieš kai kurių užsienyje atsidūrusių vietovardžių lietuvišką formą ir tuo pačiu nori save pateikti kaip lietuvių...

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai
Įrašas

Kazimieras Garšva. Vietovardžių metų darbai

Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. Kazimieras GARŠVA,  Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Vietų vardai su asmenvardžiais, tautovardžiais, pravardėmis, slapyvardžiais ir kitais pavadinimais priklauso tikriniams vardams – kalbos daliai.  Tikriniai vardai seniai yra susiję su mūsų valstybės kultūra, istorija, net ir teise, kai atsiduria dokumentuose. Po 2018-06-14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019-01-16 d....

Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“: turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą

„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas. TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti...

Įrašas

Kaip Švėtės krioklys tapo mūšio su švedais lauku

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Prieš gerą dešimtį metų, panagrinėjęs Švėtės slėnio geologinę sąrangą aukščiau ir žemiau Žagarės tvenkinio užtvankos, išmąsčiau, kad čia anksčiau buvo Švėtės krioklys, nuo kurio vieno laipto ar kaskadinio slenksčio vanduo krito kokius 3-4 m ir apie tai parašiau į pirmąją „Versmės“ leidyklos serijos „Lietuvos valsčiai“ knygą (1). Dar nuo mokymosi Žagarės gimnazijoje...