Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas „Tėtis savo rankraščiuose aprašė daug veiksnių, kurie lėmė jo apsisprendimą tapti laisvės kovotoju. Pirmieji susitikimai su partizanais įvyko mano mamos, Birutės Mažeikaitės tėviškės apylinkėse prie Ūdrijos, Alytaus rajone. Juos, Tėčio prašymu, organizavo mano senelis Motiejus Mažeika. Vėliau tų susitikimų buvo ir kitose vietose“, – pasakoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – paskutinio su okupacija...
P. Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka. Iš svetainės Bernardinai.lt Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Marijampolės aps. Krosnos vls. Šeštokų k. ūkininkų šeimoje. Šeštokuose baigęs septynmetę mokyklą, 1958 m. persikėlė į Kauną. Čia mokėsi ir baigė Kauno 4-ąją statybos mokyklą,...
Senasis Marijampolės paštas, kur dirbo J. Dapkūnas. Vietoj sudegusio pašto pastatytas „Spindulio“ kino teatras Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tai paskutiniai Sūduvos šviesuolio Jono DAPKŪNO prisiminimai prieš tardymus NKVD požemiuose Kaune ir tremtį. Paskui jie nutrūksta, o tęsiasi jau lageriuose. Tekste nemažai tarmybių, svetimybių, paaiškinimų, išnašų. Parengė Česlovas Iškauskas. Suėmimas. Prasideda vargai… Vieną dieną į tą mano...
Edvardas Šiugžda. 2021 m. Raimundo Kaminsko nuotrauka Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Edvardas Šiugžda gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. Žaliosios k., vargonininko šeimoje, buvo vyriausias iš keturių vaikų. Kadangi tėvas dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Žaliojoje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas...
Dėl tokios rašomosios mašinėlės „Continental“ J. Dapkūnas turėjo didelių bėdų… Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame Jono DAPKŪNO prisiminimus. XV-oje ištraukoje – šio Sūduvos šviesuolio vargai dėl rašomosios mašinėlės. Juos žmogus patyrė tiek nuo vokiečių, tiek nuo sovietų. Artėjo vargani tremties metais, išsiskyrimas su šeima… Abu okupantai – ant vieno kurpalio Slinko laikai, kilo ir dar didesnių...
Balandžio 10 d., trečiadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (5 aukštas) pristatomas Seimo kanceliarijoje kurtas autorinis dokumentinis filmas „Širdies piligrimai“, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms. Filmo idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, jiems talkino Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai J. E. arkiv. Lionginas Virbalas. Filmo...
Kviečiame į režisieriaus Justino Lingio dokumentinio filmo „Daktarė Dalia Grinkevičiūtė“ pristatymą, kuris vyks 2024 m. balandžio 17 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Renginyje dalyvaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Laptevų tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas ir filmo režisierius Justinas Lingys. Gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė gimusi...
Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka. Jolantos Gudelienės nuotr. Alytaus rajono Simno gimnazijoje vyko pilietiškumo pamoka, kurios metu vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu parengto dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ peržiūra. 2023 m. gegužės 31 d. sukako 100 metų, kai gimė ANTANAS LUKŠA – Laisvės kovotojas, karys savanoris, buvęs politinis...
2017 metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė. Vilnius, 2016 m. sausio 28 d. | Fotografas Andrius Petrulevičius Andriaus Petrulevičiaus asmeninis archyvas www.bernardinai.lt Mirė sesuo Nijolė Felicija Sadūnaitė – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėja, vienuolė. Liūdną, bet simbolišką žinią savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė Aušra Pocienė. Žinią patvirtino sesuo Gerarda Elena Šiliauskaitė, Laisvės premijos laureatė....
Lietuvos kariuomenės paradas 1938 m. Vasario 16-ąją Nepriklausomybės 20-mečio proga Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Sovietinę okupaciją Jonas Dapkūnas prisiminė kaip slogius laikus. „Nuotaika prislėgta“, – rašė jis rankraštyje. Nors jis nepolitikavo, o vertėsi visokiais darbai, statybomis, galų gale į jo biblioteką-knygyną vis tiek užsuko sovietinis saugumas… Netrukus įsiliepsnojo karas. Atsiminimuose daug sodrios, kaimiškos, tarmiškos kalbos. Gale...
„Kaip galima pasitikėti valdžia, kuri 1941 m. čiupo šimtus tūkstančių žmonių ir, nepateikdami kaltinimų, trėmė į Sibirą. Tai daroma ir dabar – taip pat vyksta masiniai areštai ir trėmimai į lagerius.“ (iš arkivyskupo Mečislovo Reinio tardymų medžiagos) 2024 m. kovo 27 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks Vilniaus...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyrius kviečia paminėti masinių gyventojų trėmimų Priboj („Bangų mūša”) 75-ąsias metines. Renginys vyks 2024 m. kovo 27 d., trečiadienį 12:00 val. Minint 1949 metų trėmimų 75-metį, bus aukojamos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g.11, Vilnius)....
2024 m. kovo 25 d. 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo dvaro kieme (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) bus pristatoma paroda „Kabyliackaja hara – Atminties vieta ir liūdesys“, skirta vienai iš sovietinių masinių žudynių vietų Gudijoje – Kabyliakų kalnui. Šia paroda siekiama parodyti, kad Gudija, kaip lietuviai vadino Baltarusiją, tiek pat...
J. Žemaičio- Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė. Nuotrauka iš asmeninio šeimos albumo Kovo 15-ąją minint 115-ąsias legendinio Lietuvos partizanų vado, pasipriešinimo sovietų okupacijai koordinatoriaus ir valstybės vadovu pripažinto generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909 -1954) gimimo metines, politikai ir šeimos nariai kviečia prisiminti J. Žemaičio auką dėl Lietuvos laisvės ir išsaugoti jo atminimą. Plačiau visuomenei pasakoti apie...
Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga 2024 m. kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 kovos už laisvę metų“. „Pirmą kartą Lietuva turi galimybę globaliu mastu papasakoti visą kovos už laisvę istoriją...
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai ir mūsų visų Lietuvos laisvės šventė. Laisvės, už kurią – savo ir mūsų visų Laisvę kovoja Ukraina. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai šią dieną atveria duris visiems, kurie domisi Lietuvos istorija ir rūpi jos ateitis. 2024 m....
J. Lauriūnas pirmasis Linkmenų tikybos mokytojas. Apie 1990 m. Iš svetainės linkmenys.info Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Jonas Lauriūnas gimė 1924 m. kovo 8 d. Kauno aps. Raudondvario vls. Šilelio k. Mokėsi Raudondvario mokykloje, po to 1939–1944 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje. Čia tikybą jam dėstė žymus jėzuitas Karolis Garuckas, filosofiją bei teologiją studijavęs Vokietijoje...
Partizanų raportas Poetas-išdavikas: partizanų nužudymo operacija „MGB agentams Kostui Kubilinskui-Varnui (garsiam sovietiniam poetui) ir Algirdui Skinkiui-Rytui išdavus apygardos vadavietę, 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Daugų vls. Kalesninkų miške MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų. Viename –...
Teodoras Balnas. [1919–1926 m.] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-20159 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines. Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos...
Programa: 13 00 val. – parodos pristatymas Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos būstinėje (Laisvės al. 46, IV a.) 13 30 val. – parodos apžiūra ir prisiminimų popietė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus būstinėje (Laisvės al. 46, II a.) 14 00 val. – parodos šventinės dalies ir prisiminimų popietės pristatymas Lietuvos politinių kalinių ir...
Vaikų darželyje auklėtoja pasakoja apie Stalino gyvenimą ir veiklą. 1950 m., Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Šiais metais numatome skelbti straipsnių ciklą pagal Seimo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. XIV-1859 „Dėl 2024 m. paskelbimo NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei diplomatų Lozoraičių atminimo metais“. Kas mėnesį bus atskleidžiama...
Ukmergės valsčiaus savanorių sąrašas ir vienos lentos maketas, kurį paruošė Vilius Kavaliauskas Gerbiamieji (-osios), laisvės kovotojai (-os), politiniai (-ės) kaliniai (-ės) ir tremtiniai (-ės), sąjūdiečiai (-ės) ir kiti geros valios visuomenininkai (-ės) kviečiu jus susivienyti bendram tikslui ir įamžinti memorialine lenta Ukmergės valsčiaus Lietuvos kariuomenės savanorių ir Vyties Kryžiaus kavalierių atminimą Ukmergės miesto centre. Tinkamą ...
Prezidentas Valdas Adamkus kun. Jonui Žemaičiui įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių. Vilnius, 1999 m. balandžio 19 d. Džojos Gundos Barysaitės nuotr., Kaišiadorių muziejus Žygimantas Stankevičius, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, www.voruta.lt 1904 m. sausio 31 dieną gimė Jonas Žemaitis. Ilgametis Rumšiškių klebonas Jonas Žemaitis buvo aktyvus Saleziečių (Šv. Pranciškaus Salezo draugija) organizacijos narys,...
Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa su jį sveikinusiais d. mjr. Edvardu Stralecku, lietuviško ginklo kūrėju Algirdu Petrusevičiumi, ats. mjr. Gediminu Reutu, LR Seimo nare Angele Jakavonyte ir d. vyr. ltn. Zigmu Tamakausku. Romo Eidukevičiaus nuotr. Zigmas Tamakauskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, www.voruta.lt Į šventinius Sausio 13-osios, kaip ir į Kovo...
Kauno Sąjūdžio būstinėje pradedami ruošti parodos eksponatai Mielieji (-osios), informuojame, kad 2024 m. vasario 16 d. (penktadienį) 13 00 val. Kauno Sąjūdžio būstinėje (Laisvės al. 46, ketvirtame aukšte) planuojame atidaryti parodą ,,MŪSŲ ATSIMINIMAI: Sąjūdžio kelias Kaune“. Kviečiame visus sąjūdiečius, politinius kalinius, tremtinius ir kitus visuomenininkus prisidėti rengiant šią parodą. Jūsų atsiminimai, dokumentai, nuotraukos, plakatai ir ...
Fotomenininkas Robert Wilczyński. Raimundo Kaminsko nuotr. Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, www.voruta.lt 2024 m. sausio 16 d. Sugiharos namuose (Vaižganto g. 30, Kaunas) vyko parodos „Gyvųjų miestas / Mirusiųjų miestas“ atidarymas, kuriame dalyvavo jos autorius Robert Wilczyński. Robert Wilczyński – lenkų fotomenininkas, fotoreporteris. Gyvena ir kuria Varšuvoje. Vienas mėgstamiausių jo kūrybos išraiškos būdų...
Ana Luisa Monse. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova Lietuvos partizanų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, kovojančios Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios Anos Luisos Monsės (Ana Luisa Monse) kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje. Man pasisekė. Pasisekė, kad kaip artimiesiems 1991-ųjų sausio 13-ąją man nereikėjo važiuoti į...
2023 m. Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa. Seimo kanceliarijos nuotr. Aut. Ilona Šilenkova 2023 metų Laisvės premijos laureato, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, pogrindinės spaudos leidėjo bei publicisto, buvusio politinio kalinio Petro Plumpos kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir 2023 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Gerbiamieji Ekscelencijos, garbingieji Tėvynės Lietuvos piliečiai, svečiai ir Laisvės gynėjai! Dėkoju visiems, kurių rūpesčiu...
Lauko darbai buvo gana sunkūs. XX a pradžios nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Pradedame skelbti ištraukas iš Sūduvos krašto šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimų, kurie prieš keletą metų buvo sudėti į taip ir neišėjusią knygą. Sodri „kaimiška“, nevengianti svetimybių, šiek tiek leidyklos redaktorių pataisyta kalba šį tekstą daro autentišku ir patraukliu. Retesni žodžiai ar pavadinimai yra paaiškinami...