Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...
Plk. ltn. Linas Idzelis. Asmeninio albumo foto Strateginių iniciatyvų centro pranešimas Vakar Lietuvoje ir JAV buvo paminėtas 105- asis brig. generolo, pripažinto faktinio šalies vadovo A. Ramanausko-Vanago gimtadienis. Žiūrint iš šiuolaikinės perspektyvos partizanų vado istorinis vaidmuo ir reikšmė darosi vis svarbesni. Karo Ukrainoje ir Lietuvos rezistencinio karo pamokos prieš okupantus, primena, o kas jeigu rytoj...
Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai Vilniaus knygų mugėje pristatė naują leidinį. Šiemet pasirodė paskutinė enciklopedinio leidinio Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2 dalis, kurioje pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose. Renginio moderatorius istorikas dr. Darius Juodis pristatyti leidinį pakvietė rezistencijos atlaso...
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30...
Lietuvos laisvės lygos organizuoto 1988 m. rugsėjo 28 d. mitingo metu. Vilnius, Katedros aikštės prieigos iš Pilies g. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Romaldas Juozas Ragaišis gimė 1942 m. sausio 21 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Vidzgailių k. Romaldo tėvai, vengdami kolchozinės baudžiavos, 1948 m. išvyko į Vilnių. Čia įsikurti buvo...
Po lagerio vėl tėviškėje. 1953 m. gegužė. Iš P. Girdzijausko asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Petras Girdzijauskas gimė 1932 m. lapkričio 10 d. Raseinių aps. Šimkaičių vlsč. Bulzgeniškių k. ūkininkų Jono ir Elenos Girdzijauskų šeimoje, kurioje išaugo šeši broliai. 1939 m. Petras pradėjo lankyti Vadžgirio pradžios mokyklą. Pirmosios bolševikinės okupacijos represijos šeimos nepalietė,...
Algimantas Vidmantas Baltrušis Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis. Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su...
Teismo posėdžiui pasibaigus. Su Albinu Kentra (viduryje) | J. Vaičienės nuotr. Daiva Tamošaitytė, www.alkas.lt Kas nepažįsta legendinio miško brolio Albino Kentros, sovietų okupuotoje Lietuvoje praradusio tris tikrus brolius mūšiuose už laisvę ir daugybę kitų? Dažnai jį matau einantį Totorių gatve, nes gyvenu per keletą namų: sunkiai šlubčiojantį, kantriai nešantį sužeidimų ir randų naštą, bet nesuvokiamos...
Zita Vanagaitė su žygeiviais Solovkų salose (Archangelsko sr.) lanko pirmuosius sovietinius lagerius. 1977 m. Iš Irenos Šutinienės asmeninio archyvo Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas, www.voruta.lt Zita Vanagaitė gimė 1942 m. rugsėjo 5 d. Utenos aps. Daugailių vls. Zastrono k. Mama buvo Daugailių progimnazijos mokytoja, tėvas ūkininkavo. Mamą į mokslus buvo išleidęs jos dėdė arkivyskupas Mečislovas Reinys....
Gegužės 14-ąją tradiciškai minėjome Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei Pilietinio pasipriešinimo dieną, skirtą pagerbti Rimo Kalantos pasiaukojimą priešinantis okupacinei santvarkai. Istorikai, kariškiai, visuomenės informavimo specialistai sutaria, kad šiomis dienomis, kai didžiausioje Europos valstybėje – Ukrainoje – brutaliai žudomi laisvi žmonės, istorinių Lietuvai datų įprasminimas taptų dar stipresnis visų mūsų piliečių susitelkime ir...
Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...
www.voruta.lt LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio KUZMICKO kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi ŽYGELIU sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas” (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido...
Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...
Laurynas Kasčiūnas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) www.voruta.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės gynėjų galerijoje surengta paroda, skirta 2021 m. – Juozo Lukšos metams paminėti ir šio iškilaus Lietuvos Laisvės kovotojo atminimą pagerbti. Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas, NSGK...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto” gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis”. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...
www.voruta.lt Rugsėjo 4 d. Liubave, Kalvarijos savivaldybėje, minint 70-ąsias žūties metines, bus atidengtas paminklas išskirtinei asmenybei – Juozui Lukšai – partizanų vadui, emisarui, rezidentui. Paminklas iškils netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdami žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos-Lietuvos sieną. Renginyje...
Verutė Deveikytė – rezistencijos didvyrė Antanas Karmonas, kraštotyrininkas, www,voruta.lt Lietuvos Laisvės vizija, brandinta rezistencinių kovų metu miškų gūdumose, palaukių bunkeriuose, kaimo sodybų slėptuvėse ir net Sibiro tremtyje, akumuliavosi į Tautinį Laisvės sąjūdį, tapusį – Lietuvos Atgimimu. Kelrodis jam – rezistencinių kovų dvasia. O kiek jos įkvėptų didvyrių,...
Institucijų vadovai hab. dr. Karolis Polejovskis (Karol Polejowski) ir dr. Arūnas Bubnys. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Iš tarptautinio vizito parsivežta informacija apie lietuvius, įvairiomis aplinkybėmis žuvusius Lenkijoje, bei įsipareigojimas išleisti dokumentų rinkinį apie sovietų pastangas nustatyti lietuvių rezistencijos kelius į Vakarus. 2021 m. rugpjūčio 2–5 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius...
Juozas Lukša Vakaruose. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Šiandien sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša. Ta proga šie metai pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto metais. 1953 m. į JAV pabėgęs sovietų pulkininkas G. Burlitskis Kongreso komisijoje apie Juozą Lukšą sakė: „jis buvo žinomiausias...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą. Albumo sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė. Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume sudėta 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų...
Nuotraukų aut. A. Pliadis www.voruta.lt Liepos 18 d. palaidotas Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis-Lapė Gudžiūnų kapinėse, Kėdainių raj. Lapė buvo paskutinysis partizanas, sovietų valdžios nubaustas mirties bausme ir 1963 m. Vilniuje, KGB kalėjime sušaudytas. 35-erių metų sušaudyto partizano Lapės palaikai buvo paslėpti, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas...
8diena.lt 1944 m. liepos 1 d. Lietuvos laisvės armija (įkurta 1941 m. gruodį) paskelbė karo padėtį, išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui prieš sovietinę okupaciją, už Lietuvos nepriklausomybę. LLA deklaravo, kad neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą siejo ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis...
www.voruta.lt Liepos 4 d. įvyko partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo laidotuvės. Į gimtąjį Zarasų rajoną partizanas parvežtas po 59 metų. V. K. Miškinis-Viesulas 1962 metų balandžio 23 d. sovietų valdžios sprendimu buvo sušaudytas Vilniaus KGB kalėjimo egzekucijų kameroje, o jo palaikai buvo paslėpti. Palaikai po ilgų ieškojimų galiausiai buvo rasti Lietuvos...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Vydūnas savo knygoje „ Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ rašė: Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir...
Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...
Knygos viršelis. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip septyniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų žūtis vietinius gyventojus, ypač jaunimą, itin sukrėtusi, ne vieną jaunuolį paskatinusi stoti į kovą...