Laisvės kovotojas Antanas Obelevičius-Tautginas. Kaišiadorių muziejaus, Nijolės Adukonienės nuotr. Laura Miknevičiūtė, Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos II E klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Turiu tik vieną tėvynę Lietuvą ir mano kova aukojama jai“. Konsultavo mokytojos: istorijos mokytoja Virginija Pačkauskaitė-Venckūnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūratė Dapkūnaitė. Koks būtų pasaulis, jei tiesa...
Pranas Švilpa – Šeduvos vidurinės mokyklos direktorius Greta Kemzūraitė, IIIb klasės mokinė, Šeduvos gimnazija, Radviliškio savivaldybė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Konsultavę mokytojai: Virginija Diržinauskienė, Jolanta Sabutienė Ruošdamasi kasmetinei gimnazijos konferencijai „Mano krašto istorijos. Žymūs žmonės“, nusprendžiau išsiaiškinti, kokią asmenybę slepia memorialinė lenta gimnazijos koridoriuje. Vienas iš įsimintiniausių Šeduvos gimnazijos direktorių –...
Laurynas Kasčiūnas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) www.voruta.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės gynėjų galerijoje surengta paroda, skirta 2021 m. – Juozo Lukšos metams paminėti ir šio iškilaus Lietuvos Laisvės kovotojo atminimą pagerbti. Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos kariuomenės vadas, NSGK...
Goda Čepulytė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos 3 g klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys „Ne plunksna Mielagėnų krašto istoriją rašantis“. Mokytoja Nijolė Berdikšlienė. Didžiasalis, 2020 m. Domiuosi savo krašto istorija. Joje daug krauju permirkusių, apie kančią ir netektis primenančių puslapių. Su klasės draugais kurdami filmus apie kruvinus karo ir...
www.voruta.lt Rugsėjo 4 d. Liubave, Kalvarijos savivaldybėje, minint 70-ąsias žūties metines, bus atidengtas paminklas išskirtinei asmenybei – Juozui Lukšai – partizanų vadui, emisarui, rezidentui. Paminklas iškils netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdami žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams, kartu su bendražygiais kirto Lenkijos-Lietuvos sieną. Renginyje...
www.voruta.lt Rugpjūčio 20-ąją, mirė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, „Laisvės” premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. 1944 m. pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę (Raseinių aps.),...
Verutė Deveikytė – rezistencijos didvyrė Antanas Karmonas, kraštotyrininkas, www,voruta.lt Lietuvos Laisvės vizija, brandinta rezistencinių kovų metu miškų gūdumose, palaukių bunkeriuose, kaimo sodybų slėptuvėse ir net Sibiro tremtyje, akumuliavosi į Tautinį Laisvės sąjūdį, tapusį – Lietuvos Atgimimu. Kelrodis jam – rezistencinių kovų dvasia. O kiek jos įkvėptų didvyrių,...
Institucijų vadovai hab. dr. Karolis Polejovskis (Karol Polejowski) ir dr. Arūnas Bubnys. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Iš tarptautinio vizito parsivežta informacija apie lietuvius, įvairiomis aplinkybėmis žuvusius Lenkijoje, bei įsipareigojimas išleisti dokumentų rinkinį apie sovietų pastangas nustatyti lietuvių rezistencijos kelius į Vakarus. 2021 m. rugpjūčio 2–5 dienomis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius...
Juozas Lukša Vakaruose. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt Šiandien sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša. Ta proga šie metai pavadinti Juozo Lukšos-Daumanto metais. 1953 m. į JAV pabėgęs sovietų pulkininkas G. Burlitskis Kongreso komisijoje apie Juozą Lukšą sakė: „jis buvo žinomiausias...
www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą. Albumo sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė. Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume sudėta 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų...
Nuotraukų aut. A. Pliadis www.voruta.lt Liepos 18 d. palaidotas Prisikėlimo apygardos štabo skyriaus viršininkas Pranciškus Prusaitis-Lapė Gudžiūnų kapinėse, Kėdainių raj. Lapė buvo paskutinysis partizanas, sovietų valdžios nubaustas mirties bausme ir 1963 m. Vilniuje, KGB kalėjime sušaudytas. 35-erių metų sušaudyto partizano Lapės palaikai buvo paslėpti, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant partizanų paieškas...
8diena.lt 1944 m. liepos 1 d. Lietuvos laisvės armija (įkurta 1941 m. gruodį) paskelbė karo padėtį, išleido įsakymą dislokuoti savo padalinius miškuose ir ruoštis partizaniniam karui prieš sovietinę okupaciją, už Lietuvos nepriklausomybę. LLA deklaravo, kad neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą siejo ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis...
www.voruta.lt Liepos 4 d. įvyko partizano, Sartų partizanų rajono štabo viršininko Vytauto Kazimiero Miškinio-Viesulo laidotuvės. Į gimtąjį Zarasų rajoną partizanas parvežtas po 59 metų. V. K. Miškinis-Viesulas 1962 metų balandžio 23 d. sovietų valdžios sprendimu buvo sušaudytas Vilniaus KGB kalėjimo egzekucijų kameroje, o jo palaikai buvo paslėpti. Palaikai po ilgų ieškojimų galiausiai buvo rasti Lietuvos...
Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Vydūnas savo knygoje „ Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ rašė: Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir...
Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...
Knygos viršelis. LGGRTC nuotr. www.voruta.lt „Atėjo ir mano eilė (…). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri… Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena… Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į...
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt Praėjo daugiau kaip septyniasdešimt metų, kai įpusėjus pavasariui, prie šiaurės rytų Lietuvoje, Anykščių rajone tyvuliuojančio Smulkio ežero čekistai sušaudė tris partizanauti išėjusius brolius: Joną Tylą (1915–1945), Alfonsą Tylą (1917–1945) ir Antaną Tylą (1921–1945). Amžininkai prisimena, kad jaunų vyrų žūtis vietinius gyventojus, ypač jaunimą, itin sukrėtusi, ne vieną jaunuolį paskatinusi stoti į kovą...
Vytauto Didžiojo universiteto Kaune studento Liudviko Dambrausko studijų knygelė. 1942 m. sausio 7 d. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 2, l. 145-1 atv. www.voruta.lt Liudas Dambrauskas gimė 1921 m. balandžio 25 d. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Kuronių kaime. Mokėsi Kuronių pradžios mokykloje, Šėtos (Kėdainių aps.) progimnazijoje,...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio 3 d. pranešimą specialiųjų agentų smogikų grupių vadovui Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojui valstybės saugumo majorui Aleksejui Sokolovui. Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas)...
Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Apie katalikų Bažnyčios laikyseną sudėtingu pokario metu, kai vyko nuožmi partizaninė kova su okupantais, rašyta nemažai. Tačiau apie jos rizikingus žingsnius, nešant žinią apie šią kovą visam pasauliui, žinome ne per daug. Nepakanka informacijos ir apie partizanų parašytą Lietuvos katalikų kreipimąsi į popiežių Pijų XII, kurį kartu...
Nuotr. Iš LGGRTC ir LYA archyvų www.voruta.lt Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė...
Nuotraukoje – prie partizanų ryšininko a.a. Broniaus Jungaičio pastatyto paminklo Vilniaus šaulių žygiui „Partizanų takais“ iš kairės ats. kpt. K.Pileckas, S.Ignatavičius, mjr. D.Mazurkevičius, E.Lukoševičius ir Liubavo seniūnas G.Baliulis Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Minint vieno garsiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo ir žūties 70-ąsias žūties metines, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą 2021-uosius metus...
www.voruta.lt Netekome vyriausio laisvės kovų dalyvio, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizano, aktyvaus 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Jono Svilainio–Liūto (1920–2020). Jonas Svilainis gimė 1920 m. vasario 8 d. ir Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Nuo 1945 m. – Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo...
Skulptorius Tadas Gutauskas. Foto Artūras Jendovickis www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos...
Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė www.voruta.lt Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje....
Marcelė Kubiliūtė www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Tarp pagerbtųjų apdovanojimu – ir legendinė Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė. Per nacių okupaciją ji gelbėjo žydus. Per sovietinę okupaciją po įkalinimų...
Juozas Deksnys apie 1942-1943 m. Šarūno Valentinavičiaus šeimos archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Juozas Deksnys gimė 1910 m. kovo 26 d. Daugpilyje. Jo tėvas – taip pat Juozas Deksnys buvo geležinkelio darbininkas, o motina – namų šeimininkė. 1918 m. J. Deksnio šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Rokiškio apskrities, Obelių valsčiaus...
Laikinas Jono Paulausko asmens liudijimas. Straipsnio autorės asmeninio archyvo nuotr. Jovita Niūniavaitė-Lesienė, www.voruta.lt ŠEIMA Lietuvos laisvės armijos (LLA) dalyvių Jono ir Valerijono motina Elena Jurkutė gimė 1899 m. rugsėjo 2 d. Mosėdžio vls. Šačių parapijoje Juknaičių k. Ištekėjo 1921 m. gegužės 29 d. už 33-ų metų Jono Paulauskio iš Kulų I kaimo, jaunavedžių tėvai: Kazimieras...
www.voruta.lt Seimas, minėdamas 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdytos pirmosios Lietuvos Respublikos pirmosios okupacijos aštuoniasdešimtąsias metines, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos sovietų okupacijos 1940 m. ir jos pasekmių“ (projektas Nr. XIIIP-4908), kuria konstatuoja būtinybę tęsti sovietinės okupacijos, ypač ginkluotos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos laikotarpio tyrimus ir jų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei. „Šios rezoliucijos esmė yra...
Angelė Jakavonytė su tėčiu Juozu Jakavoniu-Tigru. Autorės asmeninio albumo nuotraukos Angelė JAKAVONYTĖ, www.voruta.lt Kasmet trečiąjį gegužės mėnesio sekmadienį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šiais metais Marijampolės mieste planuota šventė neįvyko, dėl visą pasaulį užgriuvusios koronaviruso pandemijos. Todėl šią dieną kiekvienas šventėme neįprastai, pagal galimybes: vieni aplankė bunkerius, kiti uždegė žvakutes ant partizanų...