Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai Vilniaus knygų mugėje pristatė naują leidinį. Šiemet pasirodė paskutinė enciklopedinio leidinio Rezistencijos atlasas knyga – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2 dalis, kurioje pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.

Renginio moderatorius istorikas dr. Darius Juodis pristatyti leidinį pakvietė rezistencijos atlaso „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis” sudarytojus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas: GRTD Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėją Ramoną Staveckaitę-Notari, istorikes Rūtą Trimonienę ir Dalią Urbonienę. Jos papasakojo, kaip enciklopediniam leidiniui sukaupė ir suklasifikavo daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Leidinį pagyvina žemėlapiai, kuriuose pažymėtos kautynių vietos, metai ir aprašymo numeriai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai ir asmenvardžių rodyklės.

Knygoje pateikiama informacija apie mūšius ir kautynes, kurios vyko Žaliosios rinktinės, Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.

Šios knygos struktūra – tokia pati kaip „Pietų Lietuvos partizanų srities“, „Vakarų Lietuvos partizanų srities“ ir „Šiaurė Rytų Lietuvos partizanų srities“ 1 dalies. Joje pateikiama daugelį metų kaupti duomenys apie Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų kautynes, nurodant jų datą, vietą, svarbiausias aplinkybes ir žuvusius partizanus. Kadangi archyviniai tyrimai apie visus žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus dar nėra baigti, leidinyje užfiksuotos tos kautynės, kuriuose žuvo srities, apygardų ar rinktinių vadai arba ne mažiau kaip trys, o nuo 1952 m. – ir pavieniai partizanai. Kautynes iliustruoja atminimo ženklų ir archyvinės partizanų nuotraukos su trumpais užrašais, o išsamesnė informacija apie jas pateikiama knygos pabaigoje esančiuose komentaruose, taip pat čia pateikiamos ir aukštas pareigas partizaniniame judėjime užėmusių žuvusiųjų biografijos.

Renginio metu buvo akcentuota, kad daugiau kaip dešimt metų trukusi sunki ir skausminga lietuvių tautos kova nėra užmiršta. Ją primena ne tik išlikę partizanų dokumentai, nuotraukos, liudytojų atsiminimai, akademiniai leidiniai, bet ir ginkluotojo pasipriešinimo istoriją menantys atminimo ženklai: monumentai, paminklai, kryžiai, stogastulpiai, antkapiniai paminklai, gausiai nusėję visą Lietuvą, kurioje diena dienon vyko kruvinos ir didvyriškos partizanų kovos.

           Pirmoji Laisvės kovų atlaso dalis „Pietų Lietuvos partizanų sritis“ buvo išleista 2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2010 m. pabaigoje išleido antrąją Laisvės kovų atlaso dalį „Vakarų Lietuvos partizanų sritis“. Tai – enciklopedinis leidinys, skirtas Vakarų Lietuvos srities Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardų partizanams. Jame sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. 2014 m. buvo išleista atlaso „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ pirmoji dalis.

             Pažymėtina, kad prie paskutiniojo leidinio LGGRTC darbuotojai: Ramona Staveckaitė – Notari, Rūta Trimonienė, Dalia Urbonienė ir Dalius Žygelis išsamiai ir kruopščiai darbavosi nuo 2014 metų. Idėja rengti enciklopedinius atlasus kilo dabartinio LR krašto apsaugos ministro, istoriko dr.Arvydo Anušausko ir buvusios LGGRTC direktorės Dalios Kuodytės iniciatyva.

 genocid.lt informacija

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų