Raudonoji armija

Pagrindinis puslapis Raudonoji armija
Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“
Įrašas

Raudonoji armija savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Dokumentinė knyga „Mėmelio šturmo blefas“

Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje...

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas
Įrašas

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Liudvikas Narcizas Rasimas, www.zurnalasmiskai.lt Latvija su nerimu stebi bandymus Lietuvoje vėl naudoti okupacijos metu primestus vietovardžių pavadinimus… Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios...

Česlovas Iškauskas. Internuoti lenkai: bėgo nuo bolševikų ir savųjų (I)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Internuoti lenkai: bėgo nuo bolševikų ir savųjų (I)

Paroda „1939–1940 m. Lietuvoje internuoti lenkai“. 2012 m. Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.voruta.lt Santykiai su kaimynine Lenkija per visą mūsų valstybių egzistavimo istoriją buvo permainingi ir nelygiaverčiai. Tiesa, kovose su slavais, totoriais ar kitais priešais mes demonstruodavome vienybę ir joje tvyrančią jėgą, tačiau vidiniame tautų bendravime nuo pat Liublino unijos sutartimis formalizuoti santykiai, ypač pastarąjį šimtmetį,...

Tautos sukilimas. #BirželioSukilimas80 #Vilnius
Įrašas

Tautos sukilimas. #BirželioSukilimas80 #Vilnius

Parengė Sakalas Gorodeckis, Užupio bendruomenė, 2021, #BirželioSukilimas80 #Vilnius  Sugrąžinta valia priešintis Sukilusių Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos lietuvių karių veiksmai Vilniuje, #1 dalis Vokietijos ir SSRS karo išvakarėse Vilniaus mieste buvo paliktos tik nedidelės Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių kareivių grupės turto apsaugai ir įvairioms sargyboms, o pagrindinė karių dalis buvo...

„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Įrašas

„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas

www.voruta.lt Boriso Sokolovo knyga „Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas. Mito, tapusio valstybinės ideologijos ir nacionalinės idėjos dalimi, vidinės ir išorinės propagandos ginklu. Pergalė vadinamajame „Didžiajame Tėvynės kare“ – bene vienintelis praėjusio amžiaus istorinis įvykis, kuriuo didžiuojasi ir apie kurį...

Įrašas

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos Ypatingojo archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...

Pirmą kartą lietuviškai pasirodžiusi S. Winterberg knyga „Mes – vilko vaikai. Palikti Rytų Prūsijoje“ nė vieno nepaliks abejingo
Įrašas

Pirmą kartą lietuviškai pasirodžiusi S. Winterberg knyga „Mes – vilko vaikai. Palikti Rytų Prūsijoje“ nė vieno nepaliks abejingo

www.voruta.lt Dingę, pamesti, pamiršti. Suomijoje gimusi švedų kilmės žurnalistė Sonya Winterberg savo knygoje „Mes – vilko vaikai. Palikti Rytų Prūsijoje“ nagrinėja be galo skaudžią, tačiau iki šiol mažai kam žinomą temą – vadinamųjų „vilko vaikų“ likimus.  1944 m. Raudonajai armijai įsiveržus į Rytprūsius, karo chaose ir suirutėje daugybė vaikų neteko tėvų, pasimetė geležinkelio stotyse, buvo...

Gintaras Šidlauskas. Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema
Įrašas

Gintaras Šidlauskas. Apie vieno stabo griūtį Varniuose arba laisvos variacijos kultinio sovietinio nusikaltėlio tema

Varniuose Lenino biustą nuvertus, 1990 07 21. Fot. St. Vozbutas. Gintaras ŠIDLAUSKAS, www.varniai-museum.lt   1938 m. “Naujoji Romuva” įžvalgiai išspausdino žinomo katalikiškojo italų rašytojo, garsiosios „Kristaus istorijos” autoriaus Džovanio Papinio pasikalbėjimo su Vladimiru Iljičiumi Leninu (Uljanovu) “Pasimatymas su Leninu” vertimą. Tikriausiai neatsitiktinai šis pokalbis atsidūrė respektabiliausiame to meto nepriklausomos Lietuvos periodiniame leidinyje: dvi galingiausios Europos...

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus
Įrašas

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus

www.voruta.lt Maloniai kviečiame į dokumentų rinkinio „Miotla Stalina“ („Stalino šluota“) pristatymą apie 1945 m. liepos mėn. Augustavo apylinkėse (Lenkija) SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdytą naikinimo operaciją prieš lenkų ir lietuvių partizanus. Knygą parengė Lenkijos mokslų akademijos Politinių mokslų instituto darbuotojai. Knygos pristatymas vyks liepos 15 d. 17 val. Tuskulėnų memorialinio parko konferencijų salėje(Žirmūnų g....

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos
Įrašas

Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos

TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII.  www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt baigė publikuoti dokumentus apie nusikalstamą Raudonosios armijos veiklą Lietuvoje 1939-1949 m. Baigiamajame etape atskleidžiami Raudonosios armijos nusikaltimai prieš Lietuvos okupaciją ir iškart po jos. 1939 m. Raudonajai armijai okupavus...

Įrašas

Albertas Ruginis. Sedos kautynės. Tėvynės apsaugos rinktinė

V. Kazlausko prisiminimų knygoje „Kovos dvasia“ pateikta Sedos kautynių schema Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt      1944 m. vasarą Raudonoji armija grėsmingai artėjo prie Lietuvos ir liepos 6 d. pasiekė Vilniaus prieigas.      Patriotiškai nusiteikę Zarasų krašto žmonės, vadovaujami Zarasų apskr. viršininko kun. dr. Jono Steponavičiaus ir mrj. Alfonso Urbono, patraukė Žemaitijos link. Pakeliui jų būrys...

Įrašas

Raudonieji rekrūtų gaudytojai

    Tininis_Prievartine_mobilizacija[1] (1) Habil. dr. Algirdas Ažubalis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Šių metų spalio 8 d. Vilniuje, Karininkų ramovėje vyko dr. Vytauto Tininio knygos „Prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją“ (Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2014) pristatymas. Knyga pradedama prasminga dedikacija: „Skiriama Lietuvos kariams – žuvusiems, sužeistiems, suluošintiems, išlikusiems...

Įrašas

N. Nikulin. Atsiminimai apie karą

Vieno pietryčių Lietuvos rajono laikraštis į leidyklos siūlymą pristatyti skaitytojams neseniai išleistą vokiečių kario knygą – dienoraštį – atsakė (kalba netaisyta) taip: „Visiskai nedomina. Musu skaitytojai skaito apie kitus didvyrius… apie kitus veteranus, kurie palauzė nacizma“. Bet vargu ar net šiam pietryčių Lietuvos rajono laikraščiui pavyktų apkaltinti buvusį rusų karį, veteraną, profesorių Nikolajų Nikuliną (ir...

Įrašas

Naujoje J. Hoffmann’o knygoje „Naikinamasis Stalino karas“* – slapti ikikariniai Europos puolimo žemėlapiai

2013 metų sausis. Rusijoje švenčiamas pergalės Stalingrado mūšyje 70-metis. Stalino šmėkla vėl grįžta. Volgogradas – „didžiojo vadybininko, laimėjusio Antrąjį pasaulinį karą“, makabriška valia, nors trumpam, bet vėl tampa Stalingradu. Vėl aukštinamas ir išpučiamas generalisimo Stalino – Europos „gelbėtojo“ nuo rudojo fašistinio maro – vaidmuo, jo portretai, kaip ir prieš daugybę metų – šios šalies miesto...

Įrašas

Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus

Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...

Įrašas

Pabėgimas iš žudynių vietos įmanomas, pabėgimas nuo istorijos – ne

Izabelė PUKĖNAITĖ, Vilnius Šiandien važiuojant traukiniu ir išgirdus, jog kita stotelė – Paneriai, vargu ar kas išsigąstų. Atvirkščiai, juose yra kažkieno namai, ten kažkas jaučiasi laukiamas. Dar nacių okupacijos metais Paneriai asocijavosi su žudynių vieta, kur dėl įvairiausių kaltinimų buvo sušaudyta 100 tūkstančių įvairių tautybių žmonių. Raudonosios armijos kariai po to, kai Lietuvai buvo grąžintas...

Įrašas

Kanauninkas Vladislovas Butvila

Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžio muziejus Vladislovas Butvila gimė 1891 m. Raseinių apskrities Juodeikonių kaime. Raseiniai – istorinė Žemaitijos sostinė. Nuo 1842 m. jie priklausė Kauno gubernijai. 1901–1904 m. V. Butvila mokėsi Pesčankoje, Kartuz-Berezos valsčiuje (Gardino gubernija) ir Sedoje, 1904–1908 m. – vidurinėje mokykloje Telšiuose. (1)1910 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, kurią baigė...

Įrašas

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog reikėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos žalą

Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, jog šalies vadovybė turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą. Kaip parodė BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatai, į klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų. 41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė neigiamai, o 5 proc. neturėjo...

Įrašas

Reakcija į žalos atlyginimo klausimą: Lietuva turėtų grąžinti Vilniaus kraštą

Šarūnas ČERNIAUSKAS Lietuva 1939 m. kartu su Hitlerio ir Stalino režimais dalyvavo Lenkijos valstybės padalijime ir jeigu nori okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos – turėtų grąžinti lenkams Vilnių, tvirtina rusų laikraštis „Moskovskije novosti“. Parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas teigia, kad tai absurdiškas, bet ne netikėtas išpuolis. Savo pareiškimais apie agresiją prieš Lenkiją ir Vilniaus krašto grąžinimą...

Įrašas

Pasakojimai apie Razmų giminę

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Pastaruoju metu vis daugiau pasirodo prisiminimų, šeimos ar giminės istorijų aprašymo knygų. Tai labai vertingas Lietuvos valstybės ir tautos istorijos šaltinis, kuriame lyg lietaus lašelyje atsispindi krašto likimas. Jos beveik pakeičia istorijos vadovėlius ar monografijas, nes per atskiros šeimos (giminės) likimą sužinome tikrąją savo šalies XX a. istoriją. Tokia yra ir...

Įrašas

Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą?

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena GASPERAVIČIŪTĖ, Punskas „Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu. Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi bei kalbėjo apie...

Įrašas

Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas

Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...

Įrašas

Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“

Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...

Įrašas

Dar vienas lenkų akibrokštas Berznyke

Berznyko kapinėse, kur ilsisi amžinu miegu užmigę Lietuvos savanoriai, netikėtai, iš pasalų buvo smogtas Lietuvai ir lietuviams dar vienas įžūlus antausis. 2011 m. rugsėjo 25 dieną lenkai, minėdami Nemuno mūšio 91-ąsias metines, šiose kapinėse pastatė ir pašventino kryžių ir obeliską, skirtą atseit toje vietoje palaidotiems Lietuvos kariams, kurie, anot akmens statytojų, buvo Raudonosios armijos sąjungininkai....

Įrašas

Vilniaus tvirtovės griūtis

Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...

Įrašas

Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą

2011 m. liepos 13 d. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Šaltinis: Savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ 2011 m., liepa, 6-13 d.,...