S. Rapolionio premijos įteikimo dalyviai: pirmoje eilėje (iš kairės) Danuta Zuzo, Vytautas Dailidka, Algimantas Masaitis, NijolėTuomienė, Ingvaras Tuomas, Gabrielius Tuomas, Ronaldas Tuomas, antrojoje eilėje iš kairės Mindaugas Vyskupaitis, Vidmantas Vansavičius, Kazimieras Garšva, Aliaksandras Adamkavičius, Gediminas Kazėnas, Jonas Vasiliauskas, Linartas Tuomas, VDU filosofijos doktorantas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius-Eišiškės, www.voruta.lt Eišiškių Stanislovo Rapoliono gimnazijoje įteikta...
Pietryčių Lietuva
Sofija Daubaraitė. Pietryčių Lietuvos moksleivių laiškai Lietuvai
Sofija Daubaraitė, Šalčininkai, www.voruta.lt Šiais metais tradicinė Pietryčių moksleivių meno ,,Šalčios aleliumų“ šventė iš pavasarėjančio meto sugrįžo į žiemos dieną, kaip ir buvo prasidėjusi. Ir šiemet tai sutapo su 700-osiomis Vilniaus pirmą kartą paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinėmis. Bet nereikia pamiršti, kad prieš keletą metų Telšiuose ir Klaipėdoje buvo surengta paroda ,,Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“,...
Šalčininkų rajono jaunimui – festivalis–stovykla „KARTU“
Talentų vakaras Liepos 3–10 dienomis aktoriai Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas jau devintą kartą iš eilės suorganizavo stovyklą – festivalį Šalčininkų rajono jaunimui. Šiemet gavęs pavadinimą ,,Kartu“, renginys sutalpino dar daugiau meno dirbtuvių, pasirodymų bei paskaitų. Įspūdinga programa apjungė tris dešimtis menininkų, filosofų, aktorių ir režisierių. Daugiakultūriame Šalčininkų rajone prasmingas edukacines veiklas pavyko įgyvendinti Lietuvos...
Aurelija Arlauskienė: „Kai kalbiesi ir klausai, ir kiti tave girdi“
Aurelija Arlauskienė. Asmeninė nuotr. Rokas Simanavičius, Ilona Petrovė, XFM radijas „Tolerancija“ – tokiu žodžiu Reformacijos žinią šiuolaikiniam žmogui pristato garbingų premijų laureatė, knygų autorė ir sudarytoja, žurnalistė Aurelija Arlauskienė. Šiemet jos apdovanojimų sąrašą papildė Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premija už dokumentinės prozos knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė“, kurią 2020 metais...
Gediminas Kazėnas. Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia
Gediminas Kazėnas. Asmeninė nuotr. Doc. dr. Gediminas Kazėnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, www.voruta.lt Lietuvai šiuo metų rūpesčių netrūksta – dar nėra iki galo susitvarkyta su COVID-19 pandemija ir aplink ja kylančiu chaosu, kai Baltarusijos diktatorius sumastė pradėti prieš Lietuvą hibridinį karą – pasiųsti į Lietuvą tūkstančius nelegalių migrantų. Pietryčių Lietuva jau tampa(o) simptomiška Lietuvos vidaus politikos...
Abiturientas Karolis Lučunas. Iš mano prosenelio pasakojimo
Lietuvybės nešėjai lenkų okupuotame Vilniaus krašte 1935m. Hermanas Misiūnas su Kukutėliečiais. Šeimos archyvo nuotr. Karolis Lučunas, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos 4B klasės mokinys, www.voruta.lt Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio… Esu Karolis Lučunas, abiturientas, gyvenu ir mokausi Vilniuje. Kaip ir kiekvienas šių dienų jaunuolis, domiuosi tuo, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo, – dešimt...
IŠ ASMENINIO 2009 METŲ DIENORAŠČIO
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Vilnius Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi žemė. Dairaisi – ir akis pagauna…. užrašą ant namo ul. M. Balinskiego 91. Daugiau negu nustembi. Jergutėliau…...
Ir kodėl tuomet mokinius iš Gudijos sunkvežimiais į Lietuvą vežėme?
Honorata istorijos kabinete su mokiniais. Nuotraukos iš asmeninio Honoratos Kostiuškevičienės albumo Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame nedideliame Marijampolio kaime šiandien esanti lietuviška mokykla, kuriai prieš kurį laiką buvo suteiktas Meilės Lukšienės gimnazijos vardas, jau nieko nestebina. Nedidukė, jauki mokymo įstaiga tarsi ir būtų niekuo neišsiskirianti iš kitų, jei ne jos ir...
Aušra Virvičienė. Naujas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetis
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Prieš šimtą metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje… Sausio 31-ąją, lygiai prieš 100 metų Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje, įvyko pirmasis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ steigiamasis susirinkimas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. dr. Jonas Steponavičius. Švietimo draugija gavo teisę steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, mokytojų seminarijas ir kitas mokymo įstaigas. Reikia priminti,...
Kelionė po Pietryčių Lietuvos mokyklas arba kodėl švietimas tapo politinių jėgų įkaitu?
Riešės darželis ugdomąja lietuvių kalba su niekaip nesuremontuojamu priestatu Elena ŽIBĖNAITĖ, Vilniaus rajonas Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės jau labai gerai suvokia, kad, nepriklausomai nuo tautybės, jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę...
XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?
Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt Vilniaus rajonas, Buivydiškės. Prieš 21-erius metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir 21-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui...
Vilniaus krašto okupacija 1920–1939 m. Vilniaus okupuoto krašto teismai dėl lietuvių susirinkimų
Valkininkų vienuolyno vaizdas iš šiaurės pusės. Apie 1924 m. J. Kloso nuotr. Vytautas Valentinas ČESNULIS, Vilnius, www.voruta.lt Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už...
Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai
Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...
LRT žurnalistė: Pietryčių Lietuvoje yra svarbesnių temų nei lentelės ir pavardės
lrt.lt, laidos stop. kadras Pietryčių Lietuva – vieta, turinti labai įdomią istoriją, bet nepelnytai pamiršta, tvirtina žurnalistė Živilė Kropaitė, viena iš LRT Radijo dokumentikos ciklo „Pietryčių Lietuva“ autorių. LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Ž. Kropaitė pasakojo, kad kurti dokumentikos ciklą imtasi, nes apie Pietryčių Lietuvos regioną žinome mažai, o kai kurios žinios – klaidingos....
Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?
(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
A. Bilotaitė ir A. Anušauskas ragina nedelsiant užkirsti kelią Lietuvos Respublikos teritorinio vientisumo pažeidimo iniciatoriams
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Agnė Bilotaitė – šiandien kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydami informacijos, kokių priemonių buvo imtasi dėl raginimų pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį integralumą ir vientisumą. „Matyt, jau vakar generalinis prokuroras turėjo...
Kalesninkų pagrindinei mokyklai suteiktas Mykolo Rudzio vardas
Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Mokslo ir žinių dieną Šalčininkų rajono pakraštyje esančiuose Kalesninkuose būta gero ir tauraus pakilimo. Šio kaimo lietuviškai pagrindinei mokyklai buvo suteiktas šioje vietovėje dirbusio kunigo ir švietėjo Mykolo Rudzio vardas. Tai pirmas atvejis, kai Pietryčių Lietuvos mokyklai suteikiamas kunigo vardas. Bažnyčioje, kurią pastatė M. Rudzis, parapijos klebonas Elijas Anatolijus Markauskas aukojo šv....
Nuo Tamašiavos iki Eišiškių
Irma STADALNYKAITĖ, Trakai Antanui Lesiui įteikta Stanislovo Rapolionio premija Stanislovo Rapolionio mirties dieną, jau devintą kartą buvo įteikta Stanislovo Rapolionio premija už kultūros, švietimo, tautiškumo, istorijos sklaidą ir puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje. Šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojamas renginys, kaip įprasta, vyko S. Rapolionio biusto puošiamoje Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorė...
Apie sisteminę paramą etninėms žemėms
2012 m. rugsėjo 7–8 d. Punsko ir Seinų krašte lankėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministras VaidasBacys. Viceministras ir jį lydėjusi švietimo politikos analitikė dr. Vaiva Vaicekauskienė aplankė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą, Navinykų pagrindinę mokyklą, kur susitiko su Pristavonių ir Vidugirių pagrindinių mokyklų bendruomenėmis, Punsko Dariaus ir Girėno gimnaziją ir pagrindinę mokyklą bei Punsko Kovo 11-osios...
Apie Rugsėjo 1-osios (3-osios) džiaugsmus ir rūpesčius Pietryčių Lietuvoje
Jonas VAIŠKŪNAS, Arūnas RASAKEVIČIUS, Gintautė BRAZAUSKAITĖ 2012 m. Rugsėjo 1-osios (3-osios) šventė ne visiems ir ne visur Lietuvoje yra džiugi diena. 22-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais Pietryčių Lietuvos lietuviai šią dieną pasitiko su nerimu dėl savo vaikų ir savo pačių ateities. Lietuviškų mokyklų padėtis šioje Lietuvos srityje yra apgailėtina. Lenkakalbius lietuvius tikrais lenkais paversti pasišovusi vietos valdžia...
Mintys, paskaičius prof. Onos Voverienės knygą „Tautotyros etiudai“
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kauno m. sav. Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas Profesorės habil. soc. m. dr. Onos Voverienės knygoje atskleidžiami ne tik tautotyros mokslo pradmenys, bet ir rašoma apie žmones, asmenybes, kūrusias savo darbais lietuvių Tautos savimonę bei valstybę, vedusius Tautą į kovą už jos laisvę ir nepriklausomybę, šviečiantys savo darbais...
Dar viena Lenkijos ir Lietuvos grupė?
Kaip praneša Lietuvos Ministro pirmininko tarnyba, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius siūlo Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui sudaryti socialinių ir ekonominių klausimų grupę dėl Pietryčių Lietuvos ir Suvalkų krašto socialinės bei ekonominės raidos. „Mūsų tautinėms mažumoms šis klausimas be galo svarbus, nes nuo jo sprendimo priklausys lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje ilgalaikė gerovė. Iš savo pusės esu...
A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
Vytauto Didžiojo universiteto prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Lenkų rinkimų akcijos ideologai, išaiškėjus ankstesniems jų melams, desperatiškai griebiasi naujų melų savo skaldytojiškai ir etnoizoliacinei politikai pateisinti. Pavyzdžiui, prieš gerą pusmetį jie atkakliai melavo, jog Lenkijos lietuviai moksleiviai bei jų tėvai savo noru pasirenka Lenkijos istorijos ir geografijos dėstymą valstybine lenkų kalba, jog Punsko gatvių pavadinimai ir...