Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...
Partizanai
Pareiškimas „Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...
Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys
2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...
Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?
Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...
Žmogaus gyvenimo prasmė kažkur labai labai giliai paslėpta*
„Aušra“: Jūs buvote drąsus žmogus tada, kai pradėjote savo kovą dėl Lietuvos laisvės, kai už tai grėsė fizinis susidorojimas, kalėjimas, tremtis. Esate drąsus ir dabar. Kalbėdamas Lietuvos parlamente Sausio 13-ąją, kai Jums buvo teikiama Laisvės premija, pasakėte daug karčios tiesos, kuri galėjo nepatikti visuomenės autoritetams. Nes ėjimas prieš srovę ir kitokios nei vyraujančios nuomonės reiškimas...
Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...
Lietuvos laisvės armija – partizaninio karo pradininkė Dzūkijoje
Gintaras LUČINSKAS, Alytus Dažnai iš televizijos ekranų girdime ir spaudoje bei internete skaitome, kad Lietuvoje laisvės kovotojai (partizanai) atsirado 1944 metų rudenį, sovietų okupantams pradėjus mobilizuoti vyrus į Raudonąją armiją. Tai neatitinka tiesos, nes pirmieji partizanų būriai buvo susiorganizavę 1940–1944 m. iš Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos laisvės armijos (LLA) ir kitų pogrindžio organizacijų. Lietuvos laisvės...
Alfonsas Balsevičius iš Čiobiškio
Laima KUTIŠČEVA, Širvintų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė 2012 m. lapkričio 25 d. Čiobiškio (Širvintų r.) kultūros namų salėje buvo paminėtos Alfonso Balsevičiaus (1925–2011) mirties metines ir pasidžiaugta jo gražiais darbais – pristatytas jo eilėraščių rinkinys. Alfonsas Balsevčius gimęs Čiobiškio apylinkėse, Pamusių kaime, vaikystę ir jaunystę praleido džiaugdamasis vaizdinga Musės pakrante, akį glostančiuose laukuose, pievose. Būtent gamta ir...
Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...
Pasiilgau lietuviškos kalbos…
LPKTB Valdybos pirmininkas Vytas MILIAUSKAS, Vilnius Kai du nusikaltėliai plėšikauja individualiai, jų galimybės ir norai yra kuklesni, o nusikaltimai – lokalinio pobūdžio. Abiem sutarus veikti drauge, apetitai didėja, o „darbeliai“ tampa dar žiauresni ir įžūlesni. Tokie draugai, pavydėdami vienas kitam padidėjusios įtakos arba didesnio grobio, neišvengiamai susipeša. Visuomenėje tokie reiškiniai vadinami „gaujų karais“. Nesena istorija...
Partizano Ryto kovos keliais
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Mūsų partizanų kovos prieš okupantus paveikslas būtų gerokai blankesnis, jei neturėtumėm Juozo Lukšos–Daumanto, Adolfo Ramanausko–Vanago prisiminimų, Liongino Baliukevičiaus–Dzūko dienoraščio. Nuo šiol greta šių tekstų minėsime ir ką tik išleistą Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno–Ryto (1915–1952) prisiminimų knygą „PARTIZANO KELIU. Partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“ * (toliau – „Partizanų keliu“). J. Lukša-Daumantas, A. Ramanauskas-Vanagas, L. Baliukevičius-Dzūkas ir J. Paliūnas-Rytas...
Ką kalba išslaptinti dokumentai
1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Mūsų portale daug kartų rašėme apie Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį, pateikėme nemažai informacijos apie Šlynakiemyje įvykusios tragedijos aplinkybes, paviešinome tų įvykių liudininkų parodymus. Juozas Jakimavičius, kurio...
Apie Rimvydo ir Žaibo žuvimo aplinkybes
Sigitas BIRGELIS 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei iš Mockavos kilęs jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Sužinoję, kad Gulbiniškių kaime šalia Marijampolės gyvena anų įvykių liudininkas Sigitas Valinčius, nuvykome jo pakamantinėti. Vylėmės sužinoti ką nors daugiau apie Lietuvos partizanų didvyrišką mirtį, o...
Dubletas – partizanų aukų gausinimo būdas
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto sugnataras, Vilnius Antipratizaninio leidinio „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis, Knyga, V., 2011) sudarytojas „kūrybiškai“ patobulino žuvusiųjų skaičiaus klastojimo metodikas ir būdus. Vienas iš naujausių, akiplėšiškiausių būdų – dubletas, arba to paties asmens įrašymas du kartus. Kad tai nekristų į akis griebiamasi gan primityvių žuvusiųjų biogramų manipuliacijų....
Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai
Stanislovas ABROMAVIČIUS Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur...
Apie Joną Neifaltą-Lakūną
2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....
Mįslingas pabėgimas
Kęstutis BALČIŪNAS Būdamas savo jaunystės mieste Kaune ir turėdamas laisvo laiko visada apsilankau senamiestyje. Neskubėdamas pereinu Vilniaus gatve, Rotušės aikšte, paklaidžioju siauromis, ją supančiomis senamiesčio gatvelėmis ir visada, kiek galima ilgiau pastoviu Nemuno ir Neries santakoje. Geras jausmas stebėti susiliejančias ir į Vakarų tolumą vienu, galingu srautu plaukiančias dvi didžiausias Lietuvos upes. Kartais tai darau...
A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...
Mano Mama
Kęstutis BALČIŪNAS Tikrais įvykiais pagrįsti Kęstučio Balčiūno (jaunesniojo) literatūriniai pasakojimai. Kada prisimenu savo ankstyvąją vaikystę, prieš akis atsiveria pavieniai, lyg fotonuotraukose, atmintyje įsiamžinę didelio Sibiro miesto, tolimojo Krasnojarsko vaizdai. Plati vandeninga Jenisiejaus upė, su be galo ilgu ir nežinia kur nutįsusiu tiltu. Įspūdinga prieplauka, su joje stovinčiais baltais laivais ir iš jų sklindančia trankia muzika....
Pareiškimas dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo
Gerb. Andriui Kubiliui – TS-LKD pirmininkui, LR Ministrui Pirmininkui. Gerb. Irenai Degutienei – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio respublikinio suvažiavimo P A R E I Š K I M A S Dėl moralės, tautinių ir krikščioniškųjų vertybių išsaugojimo Kaunas 2011-04-16 Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai yra susirūpinę...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3