Angelė Jakavonytė su tėčiu Juozu Jakavoniu-Tigru. Autorės asmeninio albumo nuotraukos Angelė JAKAVONYTĖ, www.voruta.lt Kasmet trečiąjį gegužės mėnesio sekmadienį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šiais metais Marijampolės mieste planuota šventė neįvyko, dėl visą pasaulį užgriuvusios koronaviruso pandemijos. Todėl šią dieną kiekvienas šventėme neįprastai, pagal galimybes: vieni aplankė bunkerius, kiti uždegė žvakutes ant partizanų...
Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iki 1948 metų Lietuvos partizanams slapta buvo teikiama medicininė pagalba. Tai kiek daugiau negu dvejus metus vyko anykštėno Stančiko name (dabartinis jo Nr. 16), kurio galą iš pietvakarių pusės nuomojo gydytoja Elena Dobregaitė, Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos vedėja. Į...
Paminklinis akmuo, prie kurio pritvirtinta juodo granito lenta su iškaltu tekstu: ,, Čia 1946 metų balandžio 20 dieną MGB – KGB smogikai nužudė 14 Laumakių kaimo gyventojų: Vincą RIMDŽIŲ – 49 metų, Barborą RIMDŽIUVIENĘ – 49 metų, Vaclovą MEIRĮ – 38 metų, Petrą DŽIUGĮ – 56 metų, Roką ŠEPKŲ – 53 metų, Andrių ŠEPKŲ –...
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius, www.voruta.lt Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos. Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų...
Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Publikuojame antrąjį žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnį apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirmąją dalį maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/kazys-degutis-istikimas-lietuvos-karininko-priesaikai-i/ Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška – Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Jonas BUROKAS Pagal turimą informaciją Kryžkalnyje, Raseinių rajone šių metų pabaigoje bus įamžintas visų žuvusių už Lietuvos laisvę partizanų atminimas (partizano pavardė, vardas, slapyvardis). Jų atminimą vainikuos didingas dviašmenis kalavijas. Jį iš tolo matys praeinantys ir pravažiuojantys. Šiuo metu jau įamžintos relikvijos suvežtos iš visos Lietuvos. Visa tai suderinta su LRV ir...
Bronius Karbočius © Genocido aukų muziejus Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt -Turėjau tik vieną brolį – Bronių Karbočių. Kartu augom, kartu lankėm pradinę mokyklą. Tą pačią mokyklą lankė ir Močiūnų kaimo vaikai –tame tarpe vietiniai rusai. Jie dažniausiai blogai mokėsi, buvo netvarkingi, mokytoja dažnai bardavo juos už neplautas ausis ir rodydavo brolį kaip pavyzdį. Todėl jie brolio...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt 1944 metų Kūčiose Ariogalos apylinkių kaimuose dangus raudonavo nuo gaisrų, žemė nuo kraujo. Dangus raudonavo nuo padegtų pilnų vasarojaus pastatų gaisrų pašvaistėm, o žemė nuo kovotojų kraujo skendo dūmuose, poškėjo šūviai. Viskas prasidėjo nuo to, kad apylinkių kaimų vyrai sužinojo, kad bus varomi į Kauną ...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Kai Antanas Rybelis iš Pilsupio kaimo Rugėnų miške pateko į nelaisvę, sumuštas, surištomis rankomis, vagone vežamas atsipalaidavo rankas, naktį iš vagono iššokęs, apsibrozdinęs į pabėgius, sugebėjo apsirengti, prasimaitinti ir po rizikingos ir kupinos pavojų kelionės vėl sugrįžti į mišką, džiaugsmui nebuvo galo: jis ne tik laisvas, bet ir su...
Vladas TERLECKAS, www.alkas.lt Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Albertas RUGINIS, www.voruta.lt Tik prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Mažeikių MVD pradėjo kovą prieš partizanus. Jau 1945 metais jaunesn. leitenantas Mezjanovas ir leitenantas Vaitiekus buvo pasiųsti į Renavo apylinkes. Ten jie, apsimetę partizanais, per Renavo paštininkę Žvirzdinaitę ieškojo ryšio su partizanais. Po jų apsilankymo buvo suimta nemažai žmonių. 1946 03 20...
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova) www.alkas.lt Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono...
Mindaugo Lukošaičio piešinys Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Ėjo 1954 metai. Dešimtmetį trukęs partizaninis pasipriešinimas palaužtas. Partizanai žuvę kovose, užkasti žvyrduobėse, pelkėse arba paimti į nelaisvę ir uždaryti į sovietinius lagerius Rusijos šiaurėje ar Tolimosiose Rytuose. Mažeikių rajone buvo likę tik partizano Leonardo Bieliausko-Jūros-Stumbro būrio likučiai. Sovietinis saugumas jiems sekti dar 1951 m. užverbavo agentą ,,Ūdrą“....
Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė. www.mazeikiai.lt nuotr. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip pat vengiantys tarnauti...
Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...
Nuotraukoje – Juozas Jakimavičius Bėga laikas. Į Anapilį viens po kito iškeliauja žmonės. Išeina, pasiimdami į nežinomybę savo jausmus, išgyvenimus, gyvenimo patirtį, nuveiktus gerus ir blogus darbus, tai, ką pavyko padaryti ir ko nesuspėjo baigti. Žmonių darbai pasilieka – vieni ilgiau, kiti trumpiau, išlieka net žmogaus nesant. Jie gali būti perduodami kaip atsiminimai kitoms kartoms,...
Rūta SUCHODOLSKYTĖ, www.voruta.lt Kai atvykstu į mamos gimtąjį kraštą, Aukštaitijos Linkmenų kaimą, jaučiuosi lyg pati būčiau čia gimusi (mama, po mokslų ir darbo Vilniuje atitekėjo į Trakus, bet visuomet ilgėjosi tėviškės). Klausausi giminaičių tarmiškai pasakojamų iš praeities gelmių ataidinčių istorijų ir vėl prisiliečiu prie giminės medžio šaknų. Aplankau tetą Janiną Bilkienę, mano senelio Vinco Mažeikos...
Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius – partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius. Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio – Siaubūno nužudyme. Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per 20 dienų, iki gruodžio...
Dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė Darganotą spalio 28 d. rytą Utenos-Vilniaus kelio 9-ąjame kilometre ties posūkiu į Kvyklius iškilo paminklas paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928-1965). Šis skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtas objektas atlieka dvi funkcijas: tai nuoroda į už 2 kilometrų tarp miškelių tūnančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo Kraujelis, ir atminimo ženklas vienam iš...
Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1951 m. gruodžio mėn. ištiktas insulto buvo dalinai paralyžiuotas ketvirtasis Lietuvos prezidentas, Lietuvos laisvės Kovų Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis–Vytautas. Sušlubavus sveikatai, Lietuvos partizanų vadas buvo laikomas Jurbarko rajono Šimkaičių miške esančiame bunkeryje. Tuo metu jo pareigas perėmė A....
Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...
Šį partizanų bunkerį visai neseniai atkūrė buvęs Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Stovėdamas lygioje miško aikštelėje J. Kadžionis sako, kad jo atstatytas bunkeris užmaskuotas labai prastai ir sovietų kariai jį nesunkiai aptiktų. Tuomet, pasilenkęs prie žemės jis atkapsto du metalinius žiedus ir truktelėjęs atgal ištraukia miško paklote užmaskuotą liuką. Bunkerio vidus ankštas. Čia sugulti gali...
Daumantas LIEKIS Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės. Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti...
Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...
Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
2013. liepos 19–20 d. Liepos 19 d. programa: · 19.30 Dokumentinis filmas „Abromiškės“ · Paskaitos: „Partizaninė kova Trakų apskrityje“ Lektorius – Antanas Lesys (istorikas) „KGB naudotos specialios priemonės“ Lektorė – Jovita Niūniavaitė-Lesienė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė) „1863 m. sukilimas Lietuvoje“ Lektorius – Tomas Baranauskas (istorikas) Liepos 20 d. programa ·...
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas KAMINSKAS, Kaunas 2013 m. balandžio 9 d. Vilniuje mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, aktyvus Lietuvos Sąjūdžio narys Edvardas Burokas. Edvardas Burokas gimė 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje. Ukmergės gimnazijoje subūrė pogrindinę antisovietinę organizaciją „Keršytojai už Tėvynę“, vėliau pavadintą „Lietuvos Patriotas“....