Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines. J. Streikus gimė 1923 m. gegužės 30 d. Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus Maniuliškių kaime Antano ir Marijonos (kai kuriuose dokumentuose vardas nurodomas Marcelė, Marcijona) Streikų šeimoje. Tėvas Antanas Streikus dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, apdovanotas Vyčio...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
archyvai.lt nuotr. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui atsisakyti ministerijai nebūdingos ir perteklinės funkcijos išduoti tremties faktą patvirtinančius dokumentus. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tremties faktą patvirtinantį dokumentą Lietuvos piliečiai galės gauti paprasčiau ir greičiau, tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos ypatingąjį archyvą. „Lietuvos piliečiai, patyrę tremtį ir skaudžius išgyvenimus, negali tapti perteklinių biurokratinių procedūrų...
Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Vlado Mirono, Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono asmens liudijimas. 1934 m. lapkričio 8 d. Originalas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 930, ap. 2K, b. 419, l. 254. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis 2023 m. vasario 18 d. sukanka 70 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Tarybos nario, Lietuvos XVIII ir...
Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų. Dokumentus 2021 m. gegužės mėn. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką. Dokumentai rasti miškingoje drėgnoje vietovėje prie pelkės, sudėti į 1937 m. Vokietijos kariuomenės dujokaukės metalinį dėklą,...
1957 m. A.M. Brazauskas Kauno politechnikos instituto studentas. Kaišiadorių muziejaus nuotr. Minint Algirdo Mykolo Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatoma A. M. Brazausko (1932–2010) – dviejų Lietuvos istorinių epochų – sovietinės ir atkurtos Nepriklausomos – politiko, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriaus, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės...
Romas Kalanta. [1970–1972 m.] Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 33, l. 40. Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus „Kauno pavasariu“. 1972 m. gegužės 14 d., apie 12 val. 30 min. Kauno...
Į Lietuvą iš Irkutsko sugrįžo 94 metų Lietuvos partizanų ryšininkė Vanda Valiūtė, kuri tremtyje Rusijoje praleido beveik 74 metus. Dabar ji gyvena Tauragės rajone esančiuose Pagramančio socialinės globos namuose. Lietuvos ypatingasis archyvas iš saugomos V. Valiūtės ir kitų Vlado Montvydo-Žemaičio vadovaujamo būrio partizanų rėmėjų baudžiamosios bylos bei jos tėvų tremties bylos pabandė atkurti trumpą...
J.Barzda-Bradauskas – Lietuvos kariuomenės Karo butų skyriaus viršininkas (1930‒1940 m.). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iki 1941 m. sausio mėn. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945–1947 m. dirbo Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakulteto Transporto mašinų katedros vedėju. 1947 m. spalio 22 d. suimtas, apkaltinus bendradarbiavimu su Vokietijos okupacine valdžia, nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. 1953 m. rugpjūčio 18 d....
Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....
Policijos (sovietmečių milicijos) pastatas. Šiame pastate J.Biliūno g. 17 vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų štabas ir valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis. Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...
www.voruta.lt A. Dirsytė (1909–1955) aktyvi Lietuvių katalikių moterų draugijos, Ateitininkų federacijos veikėja, mokytoja, religinės poezijos kūrėja. 1946 m. kovo 6 d., apkaltinus antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Irkutsko srityje, 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo lagerį, dirbo...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į registrą įrašytas atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje. Atvirukas Šv. Velykų proga buvo siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų...
www.voruta.lt 2021 m. minint Lietuvos archyvų šimtmetį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą apžvelgti LKP ir KGB archyvų integravimui į Lietuvos valstybinių archyvų sistemą. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, vienas svarbiausių Lietuvos archyvų sistemos uždavinių buvo slaptųjų Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) archyvų integravimas...
Kęstutis Remeika www.voruta.lt Šiemet Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriaus pavaduotoją Kęstutį Remeiką apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Todėl tardamasi dėl interviu su Kęstučiu Remeika tikrai nemaniau, kad kalbėsime apie stereotipus ir juokingas situacijas, į kurias pakliūva archyvarai...
www.voruta.lt Šiemet minime vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės apskrities Juodbūdžio kaime. 1940 m. baigęs „Aušros“ berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo pogrindinėje veikoje, platino atsišaukimus, antisovietinę literatūrą. Sovietų saugumo 1941 m. birželio 6...
www.voruta.lt Sovietų Sąjunga okupavusi Lietuvą pradėjo terorą ir represijas prieš gyventojus ir jų naikinimą. 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdyta masinė deportacija – iš Lietuvos į tolimas ir atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas ištremta 17500 žmonių. Trėmimas tapo Lietuvos visuomenės tragedija ir netektimi, giliai sukrėtusia visą kraštą ir skaudžiai įsirėžusia į žmonių atmintį. Minint „juodojo birželio“...
Larisos Dmuchovskajos / Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ nuotr. www.voruta.lt Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, 2021 m. gegužės 29 d. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas. Kaip papasakojo Tarnybos direktorius Linas Kvizikevičius, dokumentai buvo rasti miškingoje...
Kunigas Juozas Zdebskis. [1978‒1979 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 884, l. 167-13. www.voruta.lt VIRTUALI PARODA, SKIRTA KUNIGO JUOZO ZDEBSKIO 90-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… ...
PO PAKĖLIMO Į KARDINOLUS SKIRTŲ ŠV. MIŠIŲ] POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II SPAUDŽIA RANKĄ KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIČIUI. ANTRAME PLANE DEŠINĖJE STOVI LIETUVOS ATSTOVAS PRIE ŠVENTOJO SOSTO, LIETUVOS PASIUNTINYBĖS JAV PATARĖJAS STASYS LOZORAITIS (JAUNESNYSIS). Vatikanas, 1988 m. birželio 28–29 d. A. Mari nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-39373. www.voruta.lt Minėdami kardinolo Vincento Sladkevičiaus metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas...
www.voruta.lt Š. m. vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, visuomenininko Petro Klimo (1891-02-23–1969-01-16) 130-osios gimimo metinės. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130“. 1915 m. apsigyvenęs Vilniuje, Petras Klimas aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Lietuvių...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio 3 d. pranešimą specialiųjų agentų smogikų grupių vadovui Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojui valstybės saugumo majorui Aleksejui Sokolovui. Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas)...
Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m. Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas. www.voruta.lt 1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į...
Dokumentai prieš restauravimą www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, per kurį buvo restauruoti nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio dokumentai. 2017 m. balandžio mėn. Marijampolėje prie sugriuvusio namo pamatų buvo rastas žemėje užkastas stiklinis indas pilnas į ritinius suvyniotų dokumentų. Rastame inde buvo penki virvele perrišti ritiniai dokumentų. Ritiniai buvo permirkę, purvini, aplipę žemėmis, jų...
Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas sutvarkė ir interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (http://epartizanai.archyvai.lt) pradėjo skelbti Tauro apygardos Vytauto rinktinės ir Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos dokumentus. Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas buvo rastas 2016 m. rugsėjo mėn. Marijampolės rajone Balsupių kaime. Dokumentai buvo sudėti į bidoną,...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio, Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Byloje kaltinimai buvo pareikšti ir žymiam lietuvių rašytojui bei poetui Kaziui Borutai. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo skyriaus 1946 m. kovo...
www.voruta.lt Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias...