Lietuvos ypatingasis archyvas

Pagrindinis puslapis Lietuvos ypatingasis archyvas
Maištaujantis jaunimas sovietų Lietuvoje
Įrašas

Maištaujantis jaunimas sovietų Lietuvoje

Pasakojimą perengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingasis archyvas Jaunimo maištavimas prieš visuomenėje nusistovėjusias normas neaplenkė nuo laisvo Vakarų pasaulio „geležine uždanga“ atsitvėrusios Sovietų Sąjungos. Nors komunistų partijos ideologai įnirtingai kovojo už jaunimo komunistinę moralę, priverstinai bruko sovietinį patriotizmą, diegė „moralinį komunizmo statytojo kodeksą“, tačiau laisvės troškimas, nepasitenkinimas galiojančiomis taisyklėmis, siekimas būti kitokiu ir išsiskirti iš minios,...

Populiariosios muzikos ribojimas sovietinėje Lietuvoje
Įrašas

Populiariosios muzikos ribojimas sovietinėje Lietuvoje

Su ypatingai didele vertybe ‒ vakarietiškos muzikos plokštele! Iš kairės: Lionginas Leščinskas-Leščius, Aleksandras Jegorovas-Džyza (1952‒2014), Alvitas Taunys-Guru (1949‒1979), Valerijus Viksmanas-Fikusas. 1970‒1972 m. Sovietinėje juodojoje rinkoje vakarietiškos muzikos plokštelė kainavo maždaug pusę vidutinio SSRS piliečio atlyginimo, o kartais net ir daugiau. Asmeninis Silvijos Kurienės archyvas.   Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis...

Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
Įrašas

Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Dorota Mordas Lietuvos ypatingasis archyvas kviečia paskaityti istoriją, kaip vieną šaltą 1977-ųjų sausio dieną Vilniuje atsitiktinai susitikę kelių Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmakursiai, užsukę pasišildyti į Vilniaus centrinį paštą, sugalvojo pokštą, kardinaliai pakeitusi jų tolesnį gyvenimą. Jaunuoliai nukabinę pašte kabėjusį „pasaulinio proletariato vado“ Lenino bareljefą, išsinešė jį...

Trisdešimt septyneri nelaisvės metai. Balio Gajausko 100-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Trisdešimt septyneri nelaisvės metai. Balio Gajausko 100-osioms gimimo metinėms

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Balys Gajauskas buvusio Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus kameroje. Vilnius, Gedimino pr. 40. 1991 m. Pauliaus Lileikio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-108214 Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas  Šiemet minime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, Tarptautinės taikos ir...

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams
Įrašas

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams

  Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m.   Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli...

Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944–1949 m.
Įrašas

Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944–1949 m.

  Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...

Į UNESCO programos Lietuvos nacionalinį registrą įrašytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos antrasis egzempliorius
Įrašas

Į UNESCO programos Lietuvos nacionalinį registrą įrašytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos antrasis egzempliorius

1949 m. vasario 2–22 d. Šiaulių apskrities (dabar – Radviliškio rajonas) Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje įvyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo atstovai iš visos Lietuvos. Suvažiavime nutarta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu (toliau – LLKS). 1949 m. vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos Laisvės...

Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė Čikagoje
Įrašas

Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė Čikagoje

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų šeimoje. Būdama dešimties...

Minime poetės, dailininkės, Lietuvos laisvės kovotojos Dianos Romualdos Glemžaitės-Bulovienės 100-ąsias gimimo metines
Įrašas

Minime poetės, dailininkės, Lietuvos laisvės kovotojos Dianos Romualdos Glemžaitės-Bulovienės 100-ąsias gimimo metines

Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas, www.archyvai.lt Spalio 29 d. minime poetės, dailininkės, Lietuvos laisvės kovotojos Dianos Romualdos Glemžaitės-Bulovienės 100-ąsias gimimo metines. D. R. Glemžaitė gimė Zarasų apskrities Degučių kaime. 1944 m. baigusi Kupiškio gimnaziją, įstojo į Kauno universiteto Filologijos fakultetą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, lankė paskaitas Kauno taikomosios dailės institute,...

Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje
Įrašas

Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje

Pasakojimą parengė Nijolė Maslauskienė (Lietuvos ypatingasis archyvas) Spalio 27-ąją minime Žvalgų dieną. 1918 m. spalio 27 d. Lietuvos kariuomenėje buvo įkurta pirmoji žvalgybos tarnyba – Žinių skyrius, vėliau pavadintas Žvalgybos skyriumi. 1923 m. jis buvo reorganizuotas, karinę žvalgybą ir kontržvalgybą palikus kariuomenėje, o valstybės saugumo tarnybą perdavus Vidaus reikalų ministerijai. Žvalgų dienos proga Lietuvos ypatingasis...

Adelės Dirsytės atminimui
Įrašas

Adelės Dirsytės atminimui

Prieš 70 metų – 1955 m. rugsėjo 26 d. – Chabarovsko ligoninėje mirė GULAG‘o lageryje kalinta mokytoja, krikščionė pasaulietė, maldynėlio „”Marija, gelbėk mus”“ autorė Adelė Dirsytė. Jos atminimui Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje A. Dirsytės gyvenimo istorija pasakojama remiantis Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais ir nuotraukomis.  1946 m....

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido dieną
Įrašas

Rugsėjo 23-ąją minime Lietuvos žydų genocido dieną

Daugiau kaip prieš 80 metų, rugsėjo 23 d. naciai pradėjo Vilniaus geto likvidavimą. Dalis geto gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose, kiti – išvežti į koncentracijos lagerius Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kur jų taip pat laukė mirtis. Tik nedaugeliui pavyko išvengti žūties. Tarp išgyvenusiųjų buvo seserys Fania ir Reveka Feldman. Jos prasidėjus Vilniaus geto likvidavimui pabėgo ir kartu...

Bokso aistros Kaune 1960-ųjų vasarą
Įrašas

Bokso aistros Kaune 1960-ųjų vasarą

Ringe būsimas olimpinis čempionas Danas Pozniakas (dešinėje). 1963 m. gegužės mėn. I. Šeino nuotrauka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-020063 Lietuvos ypatingasis archyvas pristato pasakojimą apie 1960 m. vasaros įvykius Kauno „Žalgirio“ stadione bei Lietuvos boksą pirmaisiais pokario dešimtmečiais, kuomet „antrąja lietuvių religija“ daugelio nuostabai buvo anaiptol ne krepšinis. Jis Lietuvoje populiarumu neprilygo boksui. Bokso varžybos...

Poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui atminti
Įrašas

Poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui atminti

Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias mieste...

Aleksandras Vitkus. Tarpukario Rusijos žvalgybiniai 1940 metų pranešimai LYA byloje
Įrašas

Aleksandras Vitkus. Tarpukario Rusijos žvalgybiniai 1940 metų pranešimai LYA byloje

SSRS NKVD apie padėtį Lietuvoje po Smetonos režimo žlugimo (1940-06-07). Pav. Nr. 1 Prof. Aleksandras Vitkus, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.2, 2025  Bet kurios valstybės žvalgybiniai duomenys yra kruopščiai saugomi ir paprastai iškilus bet kokiam pavojui, dažniausiai būna naikinami ir retai išlieka istorijai, tuo labiau Sovietų Rusijos NKVD tarnybų. Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) surasta byla „Lietuvos...

Apsukrioji Krikštėnų dvaro savininkė
Įrašas

Apsukrioji Krikštėnų dvaro savininkė

Eugenija de Bondi-Janušienė. Ne vėliau kaip 1934 m. lapkričio 2 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-9811, l. 52-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Lankydami įvairiose Lietuvos vietose dailiai restauruotus dvarus, girdime gidų pasakojimus apie architektūrines dvaro rūmų subtilybes, pažangius, geranoriškus dvarininkus, besirūpinusius dvaro darbininkų gerove ir...

Apie Lietuvos partizanų vadą, poetą Petrą Bartkų-Žadgailą
Įrašas

Apie Lietuvos partizanų vadą, poetą Petrą Bartkų-Žadgailą

Parodos kuratoriai Povilas Girdenis ir Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingasis archyvas „Kovodami dėl savo tautos Laisvės ir Nepriklausomybės, mes kartu kovojame ir dėl viso kultūringojo pasaulio likimo“ – tokiais Petro Bartkaus-Žadgailos žodžiais pavadintą virtualią parodą, minėdamas 100-ąsias jo gimimo metines, pristato Lietuvos ypatingasis archyvas. Kovą už Lietuvos Nepriklausomybę pradėjęs dar besimokydamas gimnazijoje, P. Bartkus buvo vienu...

(Ne)žinomi tarpukario Vilniaus kūrėjai
Įrašas

(Ne)žinomi tarpukario Vilniaus kūrėjai

Vilniaus generolo L. Želigovskio berniukų ir V. Sirokomlės mergaičių mokyklų (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija) pastatas, kurį 1929–1932 m. suprojektavo Stefanas Narembskis. 1932 m. Jano Bulhako nuotrauka. Skelbta: https://bit.ly/4cnVzJ1 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika 1919–1939 m. Lenkijos okupuoto Vilniaus dailininkai, architektai ir kiti kūrėjai yra mažai žinomi. Jų kūryba ne tik atstumta...

Karys surado  į artilerijos sviedinio tūtą sudėtus partizanų dokumentus
Įrašas

Karys surado į artilerijos sviedinio tūtą sudėtus partizanų dokumentus

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėtų dokumentų, rastas Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio  Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20‒30 cm gylyje. Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys...

Iškentęs Gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Iškentęs Gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms

Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis (centre) Žemės ūkio ir pramonės parodoje. Kaunas. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22087 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, Gulag‘o pragarą iškentusio...

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme
Įrašas

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės dokumentai prieš restauravimą Po metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentai. 2022 m. balandžio mėn. Prienų rajone, miškelyje šalia Nemuno netoli Pociūnų, kasant smėlį buvo rasta metalinė dėžutė su Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės, 1945–1952 m. veikusios Marijampolės ir Prienų rajonuose, dokumentais. Radinys...

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys
Įrašas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos paslaptys

Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo...

Prancūzų kilmės Žemaitijos tremtiniai
Įrašas

Prancūzų kilmės Žemaitijos tremtiniai

Marijos d’Erceville, Kazimiero d’Erceville dukters, asmens liudijimas. 1940 m. birželio 27 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 36635, TAB3, l. 17. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Žemaitijoje gyvenantis lenkas su grynai prancūziška pavarde d’Erceville. Toks netikėtumas laukė, pradėjus nagrinėti eilinį žmogaus prašymą surasti dokumentus dėl artimųjų tremties....

Juodojo birželio sulaužytas Lietuvos pasieniečio šeimos likimas
Įrašas

Juodojo birželio sulaužytas Lietuvos pasieniečio šeimos likimas

Lietuvos pasienio policijos pasienietis Liudvikas Lapienis. [1938–1939 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 29220, l. 27-21. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Kartais nei išvaizda, nei apimtimi ar kitomis savybėmis neišsiskirianti byla tyrinėtojams pažeria įvairiausių netikėtumų ar įdomių istorijų. Taip įvyko vartant Lapienių šeimos tremties bylą, kurioje rastas...

„Ir jei mūsų ‒ kunigų ‒ neteis teismai šiandien, mus teis tauta!”. Kunigo Juozo Zdebskio 90-osios gimimo metinės
Įrašas

„Ir jei mūsų ‒ kunigų ‒ neteis teismai šiandien, mus teis tauta!”. Kunigo Juozo Zdebskio 90-osios gimimo metinės

Religinio kulto tarnautojo Juozo Zdebskio anketa. 1953 m. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 5, b. 40, l. 42 Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau… Bernardas Brazdžionis           ...

Kosto Kubilinsko pasirinkimo eiti išdavystės keliu pasekmės ir našta
Įrašas

Kosto Kubilinsko pasirinkimo eiti išdavystės keliu pasekmės ir našta

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.   Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė 1952 m. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komitetas (CK) gavo kelis poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) skundus dėl atleidimo iš darbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. Skunduose jis išliejo apmaudą dėl menkai įvertintų nuopelnų sovietų valdžiai, atvirai aprašė savo gyvenimo vingius, apsisprendimą dėl...

Kazokai Lietuvoje
Įrašas

Kazokai Lietuvoje

Kubanės kazokų choras Panevėžyje. 1929 m. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 23489/3, l. 283-7, 283-7 ap. 1929 m. Panevėžyje koncertavo Kubanės kazokų choras. Šio choro pirmtakas – Kubanės kazokų karinis choras buvo įkurtas 1811 m. Jekaterinodare (dabar – Krasnodaras). 1920 m. Raudonajai armijai užėmus Kubanės regioną choras buvo išvaikytas. Dėl gresiančio raudonojo...

Netikėti atradimai palėpėje užmirštose dujokaukių dėžėse
Įrašas

Netikėti atradimai palėpėje užmirštose dujokaukių dėžėse

Parengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Tvarkant į Archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Šios dėžės ne vieną dešimtmetį pragulėjo Vilniaus g. 37 namo Vilniuje palėpėje. Gal būtų ten pragulėjusios dar ne vieną dešimtmetį, jei...

Kovotojas su komunizmo virusu. Povilo Lašo-Spiridonovo 145-osioms gimimo metinėms
Įrašas

Kovotojas su komunizmo virusu. Povilo Lašo-Spiridonovo 145-osioms gimimo metinėms

Komunistų mitingas, remiantis Lietuvos okupaciją ir Liaudies vyriausybę. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 10-2. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Povilas Lašas-Spiridonovas gimė 1879 m. birželio 23 d. Kaune.[1] 1898 m. baigė Kauno gimnaziją, tarnavo Rusijos imperijos...

Aukštaitijos partizanų šeima. Minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines
Įrašas

Aukštaitijos partizanų šeima. Minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Šiemet minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines. J. Streikus gimė 1923 m. gegužės 30 d. Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus Maniuliškių kaime Antano ir Marijonos (kai kuriuose dokumentuose vardas nurodomas Marcelė, Marcijona) Streikų šeimoje. Tėvas Antanas Streikus dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, apdovanotas Vyčio...