Lietuvos ypatingasis archyvas

Pagrindinis puslapis Lietuvos ypatingasis archyvas
Minint A. M. Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda
Įrašas

Minint A. M. Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda

1957 m. A.M. Brazauskas Kauno politechnikos instituto studentas. Kaišiadorių muziejaus nuotr. Minint Algirdo Mykolo Brazausko 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatoma A. M. Brazausko (1932–2010) – dviejų Lietuvos istorinių epochų – sovietinės ir atkurtos Nepriklausomos – politiko, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretoriaus, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės...

Liepsnojantis Kauno pavasaris
Įrašas

Liepsnojantis Kauno pavasaris

  Romas Kalanta. [1970–1972 m.] Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 33, l. 40.  Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus „Kauno pavasariu“. 1972 m. gegužės 14 d., apie 12 val. 30 min. Kauno...

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Laisvės premijos laureatams
Įrašas

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Laisvės premijos laureatams

Rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, valstybės saugumo komiteto (KGB) rasta atliekant kratą pas Nijolę Feliciją Sadūnaitę www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentai ir nuotraukos apie leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ leidybą ir bendradarbius, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos....

Lietuvos partizanų ryšininkės Vandos Valiūtės istorija
Įrašas

Lietuvos partizanų ryšininkės Vandos Valiūtės istorija

  Į Lietuvą iš Irkutsko sugrįžo 94 metų Lietuvos partizanų ryšininkė Vanda Valiūtė, kuri tremtyje Rusijoje praleido beveik 74 metus. Dabar ji gyvena Tauragės rajone esančiuose Pagramančio socialinės globos namuose. Lietuvos ypatingasis archyvas iš saugomos V. Valiūtės ir kitų Vlado Montvydo-Žemaičio vadovaujamo būrio partizanų rėmėjų baudžiamosios bylos bei jos tėvų tremties bylos pabandė atkurti trumpą...

Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai
Įrašas

Sovietų represuoti Lietuvos kariuomenės generolai

J.Barzda-Bradauskas – Lietuvos kariuomenės Karo butų skyriaus viršininkas (1930‒1940 m.). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, iki 1941 m. sausio mėn. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945–1947 m. dirbo Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakulteto Transporto mašinų katedros vedėju. 1947 m. spalio 22 d. suimtas, apkaltinus bendradarbiavimu su Vokietijos okupacine valdžia, nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. 1953 m. rugpjūčio 18 d....

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). II dalis

Per Birželio sukilimą susprogdintas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas per Nemuną Kaune (1941 06 23). © Barschdorff. Vokietijos federalinis archyvas Koblenze Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai, www.voruta.lt Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA. Tiriant 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvos provincijoje gana dažnai pagrindinis, o kartais ir vienintelis informacijos šaltinis yra šio sukilimo dalyvių archyvinės baudžiamosios bylos....

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis
Įrašas

Liudininkų parodymai kaip informacijos šaltinis 1941 Birželio sukilimo dalyvių baudžiamosiose bylose (Anykščių valsčiaus pavyzdys). I dalis

Policijos (sovietmečių milicijos)  pastatas.  Šiame pastate J.Biliūno g. 17  vokiečių okupacijos metais veikė Anykščių partizanų  štabas ir  valsčiaus policija. Dabar – Anykščių rajono policijos komisariatas. 1942 vasario 16 d. Balkone – buvę sukilėliai – policininkai, šauliai, ir LK  kariškiai, centre (su akiniais) Anykščių valsčiaus viršaitis Juozas Gogelis.  Gintaras Vaičiūnas, LGGRTC Istorinių tyrimų programos skyriaus vyriausiasis istorikas, Anykščiai,...

Tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 1928 m. rugsėjo 7 d.
Įrašas

Tremtinės, Sibire sukurto maldynėlio „Marija, gelbėk mus“ autorės Adelės Dirsytės Lietuvos Respublikos pasas, išduotas 1928 m. rugsėjo 7 d.

www.voruta.lt A. Dirsytė (1909–1955) aktyvi Lietuvių katalikių moterų draugijos, Ateitininkų federacijos veikėja, mokytoja, religinės poezijos kūrėja. 1946 m. kovo 6 d., apkaltinus antisovietine veikla, buvo suimta (kartu su 10 žmonių grupe), nubausta 10 m. pataisos darbų lagerio ir 5 m. tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Irkutsko srityje, 1950 m. pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo lagerį, dirbo...

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje
Įrašas

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje

www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į registrą įrašytas atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje. Atvirukas Šv. Velykų proga buvo siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų...

„KGB ir LKP archyvai – Lietuvai!: slaptųjų archyvų integravimas į Lietuvos valstybės archyvų sistemą“
Įrašas

„KGB ir LKP archyvai – Lietuvai!: slaptųjų archyvų integravimas į Lietuvos valstybės archyvų sistemą“

www.voruta.lt 2021 m. minint Lietuvos archyvų šimtmetį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą apžvelgti LKP ir KGB archyvų integravimui į Lietuvos valstybinių archyvų sistemą. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, vienas svarbiausių Lietuvos archyvų sistemos uždavinių buvo slaptųjų Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) archyvų integravimas...

LYA direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika apie nuo sovietmečio besivelkančius mitus, kurių archyvarams dar nepavyko nusikratyti
Įrašas

LYA direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Remeika apie nuo sovietmečio besivelkančius mitus, kurių archyvarams dar nepavyko nusikratyti

Kęstutis Remeika www.voruta.lt Šiemet Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriaus pavaduotoją Kęstutį Remeiką apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Todėl tardamasi dėl interviu su Kęstučiu Remeika tikrai nemaniau, kad kalbėsime apie stereotipus ir juokingas situacijas, į kurias pakliūva archyvarai...

Juozas Lukša Daumantas: „Nėra negalima, kad ir aš nepavirsčiau mūsų tėviškės kruvinos žemės dulkėmis“
Įrašas

Juozas Lukša Daumantas: „Nėra negalima, kad ir aš nepavirsčiau mūsų tėviškės kruvinos žemės dulkėmis“

www.voruta.lt Šiemet minime vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės apskrities  Juodbūdžio kaime. 1940 m. baigęs „Aušros“ berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo pogrindinėje veikoje, platino atsišaukimus, antisovietinę literatūrą. Sovietų saugumo 1941 m. birželio 6...

Juodasis birželis: Lietuvos gyventojų trėmimas 1941 m. birželio 14–18 d
Įrašas

Juodasis birželis: Lietuvos gyventojų trėmimas 1941 m. birželio 14–18 d

www.voruta.lt Sovietų Sąjunga okupavusi Lietuvą pradėjo terorą ir represijas prieš gyventojus ir jų naikinimą. 1941 m. birželio 14–18 d. įvykdyta masinė deportacija – iš Lietuvos į tolimas ir atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas ištremta 17500 žmonių. Trėmimas tapo Lietuvos visuomenės tragedija ir netektimi, giliai sukrėtusia visą kraštą ir skaudžiai įsirėžusia į žmonių atmintį. Minint „juodojo birželio“...

Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai
Įrašas

Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai

Larisos Dmuchovskajos / Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ nuotr. www.voruta.lt Šiaulių rajone Kuršėnų apylinkėse rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Juos, vykdant Vokietijos karių kapaviečių paiešką, 2021 m. gegužės 29 d. rado VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas. Kaip papasakojo Tarnybos direktorius Linas Kvizikevičius, dokumentai buvo rasti miškingoje...

Vienam žymiausių Lietuvos disidentų, kovotojui už tikinčiųjų teises, kunigui Juozui Zdebskiui – 90 metų
Įrašas

Vienam žymiausių Lietuvos disidentų, kovotojui už tikinčiųjų teises, kunigui Juozui Zdebskiui – 90 metų

Kunigas Juozas Zdebskis. [1978‒1979 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 884, l. 167-13. www.voruta.lt VIRTUALI PARODA, SKIRTA KUNIGO JUOZO ZDEBSKIO 90-OSIOMS GIMIMO METINĖMS                                 Evangelijos žodį nešu tartum giedantį paukštį                                 Šiam pasauliui kurčiam ir vis skurstančiam, rodos, aršiau…  ...

2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Įrašas

2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai

PO PAKĖLIMO Į KARDINOLUS SKIRTŲ ŠV. MIŠIŲ] POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II SPAUDŽIA RANKĄ KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIČIUI. ANTRAME PLANE DEŠINĖJE STOVI LIETUVOS ATSTOVAS PRIE ŠVENTOJO SOSTO, LIETUVOS PASIUNTINYBĖS JAV PATARĖJAS STASYS LOZORAITIS (JAUNESNYSIS). Vatikanas, 1988 m. birželio 28–29 d. A. Mari nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-39373. www.voruta.lt Minėdami kardinolo Vincento Sladkevičiaus metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas...

Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
Įrašas

Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130

www.voruta.lt Š. m. vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, visuomenininko Petro Klimo (1891-02-23–1969-01-16) 130-osios gimimo metinės. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130“. 1915 m. apsigyvenęs Vilniuje, Petras Klimas aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Lietuvių...

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimas
Įrašas

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimas

www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas pristato Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio 3 d. pranešimą specialiųjų agentų smogikų grupių vadovui Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos 2-ojo skyriaus 5 poskyrio viršininko pavaduotojui valstybės saugumo majorui Aleksejui Sokolovui. Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas)...

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Įrašas

Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės

Ladigų šeima. Iš kairės: 1. Stefanija Ladigienė, 2. Algis Marijonas Ladiga, 3. Kazys Ladiga. Biržų apskritis, Vabalninkas. 1923 m. Nuotrauka. Lino Ladigos asmeninis archyvas. www.voruta.lt 1901 m. sausio 23 d. Vabalninko mstl. (Biržų aps.) gimė Lietuvos visuomenės veikėja, pedagogė, publicistė, Lietuvos Respublikos III Seimo narė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, ji su šeima evakavosi į...

Restauruoti stiklainyje rasti  Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos ir kiti dokumentai
Įrašas

Restauruoti stiklainyje rasti Lietuvių aktyvistų fronto, Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos ir kiti dokumentai

Dokumentai prieš restauravimą www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, per kurį buvo restauruoti nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio dokumentai. 2017 m. balandžio mėn. Marijampolėje prie sugriuvusio namo pamatų buvo rastas žemėje užkastas stiklinis indas pilnas į ritinius suvyniotų dokumentų. Rastame inde buvo penki virvele perrišti ritiniai dokumentų. Ritiniai buvo permirkę, purvini, aplipę žemėmis, jų...

Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Įrašas

Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai

Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas  www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas sutvarkė ir interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (http://epartizanai.archyvai.lt) pradėjo skelbti Tauro apygardos Vytauto rinktinės ir Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos dokumentus. Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo archyvas buvo rastas 2016 m. rugsėjo mėn. Marijampolės rajone Balsupių kaime. Dokumentai buvo sudėti į bidoną,...

Paskelbta Lietuvių tautinės tarybos narių baudžiamoji byla
Įrašas

Paskelbta Lietuvių tautinės tarybos narių baudžiamoji byla

www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio, Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Byloje kaltinimai buvo pareikšti ir žymiam lietuvių rašytojui bei poetui Kaziui Borutai. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo skyriaus 1946 m. kovo...

Psichinio sutrikimo požymiais buvo laikomas reikalavimas statyti paminklus nukentėjusiems nuo Stalino kulto ir net tikėjimas Dievu. Poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui atminti
Įrašas

Psichinio sutrikimo požymiais buvo laikomas reikalavimas statyti paminklus nukentėjusiems nuo Stalino kulto ir net tikėjimas Dievu. Poetui, filosofui Mindaugui Tomoniui atminti

www.voruta.lt Mindaugas Tomonis gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje. 1943 m. nacistinės Vokietijos okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, kuriame dirbo M. Tomonio tėvas ‒ teisininkas Stasys Tomonis, Tomonių šeima persikėlė gyventi į Kauną. Pirmuosius eilėraščius M. Tomonis parašė mokydamasis vidurinėje mokykloje. Laikraščiui „Kauno tiesa“ rašė nedidelius straipsnius apie kultūrinius renginius, informacines žinutes apie įvairias...

Įrašas

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Vincas Mickevičius Kapsukas. 1933 m. Lietuvos Ypatingojo archyvo nuotr. www.voruta.lt Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos...

Birželio 9-oji – Tarptautinė archyvų diena
Įrašas

Birželio 9-oji – Tarptautinė archyvų diena

www.voruta.lt Lietuvos ypatingasis archyvas, minėdamas Tarptautinę archyvų dieną pristato saugomų dokumentų apžvalgą, kurioje pateikti dokumentai, atspindintys Lietuvos istorijos laikotarpius nuo 1918‒1919 m. sovietų Rusijos invazijos iki Atgimimo bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Norintys susipažinti su dokumentais visada yra laukiami Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklose, juolab kad dokumentus galima skaityti be jokių apribojimų! Daug Archyvo saugomų dokumentų galima...

Lietuvos ypatingojo archyvo specialistai namuose laiką leidžiantiems žmonėms siūlo nenuobodžiauti
Įrašas

Lietuvos ypatingojo archyvo specialistai namuose laiką leidžiantiems žmonėms siūlo nenuobodžiauti

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 1950-03-14 nutarimas Nr. 2 dėl LLKS statuto pakeitimų. Nuorašas. http://epartizanai.archyvai.lt/ nuotr. www.voruta.lt Lietuvoje paskelbus karantiną ir uždarius Lietuvos ypatingojo archyvo skaityklas, Archyvo specialistai namuose laiką leidžiantiems žmonėms siūlo nenuobodžiauti ir susipažinti su įdomiausiais Archyvo saugomais dokumentais.   Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje (http://www.archyvai.lt/lt/lya.html) ir socialinio tinklo Facebook paskyroje nuo karantino...

Rastas dar vienas originalus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos  1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorius
Įrašas

Rastas dar vienas originalus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorius

www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos egzempliorių. 1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, kilo visuotinis ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kuriam nuo 1949 m. vadovavo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). LLKS Taryba 1949 m. vasario...

Įrašas

Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė Čikagoje

www.voruta.lt Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV.        Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų...

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams
Įrašas

Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams

Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. www.voruta.lt Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos...

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.
Įrašas

Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m.

  Dr. Juozas ČAPLIKAS, www.voruta.lt Dar 1940 m. rugsėjo 27 d. buvo nacionalizuota „Spaudos“ fondo kooperacinė bendrovė, „Sakalo“ bendrovė, Šv. Kazimiero draugijos knygų leidykla, „Šviesos“ knygynas ir leidykla, A. Ptašeko knygynas ir leidykla, „Mokslo knygynas“ ir leidykla, „Pribačio“ knygynas ir leidykla, D. Gurmano knygynas ir leidykla su „Šviesos“, „Varpo“ spaustuvėmis bei cinkografija. Lietuvoje nukentėjo daug...