Lietuvių kalba

Pagrindinis puslapis Lietuvių kalba
Sukanka šimtas metų, kai sukūrėme kalbos valstybę. Kokie žengiame į antrąjį šimtmetį?
Įrašas

Sukanka šimtas metų, kai sukūrėme kalbos valstybę. Kokie žengiame į antrąjį šimtmetį?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kartu su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu rugsėjo 14 d., trečiadienį, 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I r.) rengia iškilmingą renginį, skirtą valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečiui paminėti. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis...

Lietuvių kalbos išdavystės aktas Laisvės gynėjų dienos išvakarėse
Įrašas

Lietuvių kalbos išdavystės aktas Laisvės gynėjų dienos išvakarėse

www.voruta.lt LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDIS      LR Prezidentui J. E. Gitanui Nausėdai, LR Seimo nariams. P A R E I Š K I M A S Dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų 2022-01-10         Šių metų sausio 11 d. – LR Seime,  pataikaujant  autonomijos kūrėjams bei jų talkininkams, rengiamas lietuvių kalbos išdavystės aktas....

Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?
Įrašas

Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

www.lki.lt „Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kurią Seimas praėjusių metų spalį įpareigojo stebėti, kaip įgyvendinamos kalbos technologijų diegimo į viešąsias paslaugas ir...

L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
Įrašas

L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba

Laima Kalėdienė, www.alkas.lt Perskaičiau birželio 14 d. LRT portale paskelbtą socialdemokrato Gintauto Palucko straipsnį, kuriame autorius karštai ragina nepaisyti Konstitucijos, apskritai leisti Lietuvos piliečiams rašyti pavardes taip, kaip jie įsigeistų. Labai liberalių pažiūrų socialdemokratas. Tokia nuomonė buvo išreikšta ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto birželio 9 d. posėdyje: pritarta Vyriausybės teikiamam Vardų ir pavardžių rašymo...

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!
Įrašas

Vytautas Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!

Vytautas Radžvilas, www.propatria.lt Suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą buvo vienas svarbiausių Sąjūdžio siekių. Penkis dešimtmečius savo gimtojoje šalyje užėjusiam į kokią nors valdišką įstaigą lietuviui vis tekdavo išgirsti įniršio ir paniekos kupinus žodžius: „Nesuprantu tavo šuniškos kalbos. Šnekėk žmonių kalba!“ Kitakalbiai Lietuvos gyventojai mokėsi lietuvių kalbos tik savo gera valia. Mat mokėti ,,čiabuvių“ kalbą...

Kazimieras Garšva. Viešieji užrašai, vardynas valstybinėje kalboje
Įrašas

Kazimieras Garšva. Viešieji užrašai, vardynas valstybinėje kalboje

Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva. Asmeninė nuotr. Dr. (HP) Kazimieras Garšva, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos bendraautoris, www.voruta.lt Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimų projektus. Toliau bus siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti viso pasaulio lotyniškomis abėcėlėmis (150 raidžių) ir...

J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla
Įrašas

J. Vaiškūnas. Gegužės 3-ios dežavu: valstybinės kalbos išdavikai kyla

Jonas Vaiškūnas. Alkas.lt nuotr. Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt Mūšių su koronovirusais įkarštyje, po narkotikų ir lytinių mažumų bei Stambulo konvencijos dūmų uždanga, Lietuvos išvalstybintojai vėl kyla į savo svarbiausią kovą – kovą prieš valstybinę lietuvių kalbą.  Gegužės 5 d. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus leisti sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos...

Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
Įrašas

Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros

Jonas Jablonskis 1921 m. Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr. Algirdas Grigaravičius, istorikas, www.voruta.lt Aprašyti aktyvaus visuomenininko J. Jablonskio pažiūras nėra paprasta ar lengva. Akivaizdu jas buvus demokratines ir tautines, žymi tolerancija kitų atžvilgiu, „realaus idealisto“ pritarimas evoliucinei gyvenimo eigai ir troškimas dabartyje stengtis pataisyti esančius trūkumus ar pašalinti kliūtis tautos gyvenime. „Varpo“ redaktorius Juozas Bagdonas prisiminė...

Česlovas Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?

Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt Kalbos išsaugojimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tautos išlikimu. Vargu, ar verta kartoti žinomas tiesas apie savo kalbos puoselėjimą. Tad kodėl vėl apie tai prašnekome? Nuo meškos ant vilko… Nesu kalbininkas nei kitoks kalbos specialistas. Pasikliauju žurnalistikos studijomis Vilniaus universitete, kur, kaip ir daugelis plunksnos brolių, praėjęs tankų Aldono Pupkio, Juozo...

Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių
Įrašas

Irena Smetonienė: kalba gyvena normalų gyvenimą, kuriame yra visokių spalvų ir atspalvių

Dr. Irena Smetonienė www.regionunaujienos.lt „Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus ir riboti savivalę, nes neribota laisvė veda prie nelaisvės“, – teigia Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Irena Smetonienė. Gerbiama profesore, pastaruoju metu apie bendrinę lietuvių kalbą galima išgirsti nevienareikšmišką nuomonę....

Diana Nausėdienė: Mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą
Įrašas

Diana Nausėdienė: Mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą

www.voruta.lt Pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema. „Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų...

Vilniuje vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas
Įrašas

Vilniuje vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas

www.voruta.lt Liepos 27 d. 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.) vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu...

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi
Įrašas

Kazimieras Garšva: asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra spekuliacija gramatika, įstatymais, realia padėtimi

Dr. Kazimieras Garšva. propatria.lt nuotr. www.manokrastas.lt Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos...

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai  iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva
Įrašas

Lietuvių kalbos instituto rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Dr. Kazimieras Garšva

www.voruta.lt Naują savaitę pradedame rubrika „Mokslininkai iš arčiau“. Šiandien susitinkame su Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. (HP) Kazimieru Garšva. Mokslininkas dalijasi mintimis apie darbus, mokslinius tyrimus ir neblėstančią meilę lietuvių kalbai. – Mielas Kazimierai, papasakokite, kaip šiandien atrodo jūsų darbai? Kokią sritį tyrinėjate? Svarbiausi dabartiniai mano darbai yra dvi vardyno...

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos
Įrašas

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr. Danas NAGELĖ, www.respublika.lt Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu (straipsnis www.respublika.lt buvo publikuotas gegužės 24 d. – red.pastaba), dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai....

Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“: turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą

„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas. TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti...

Įrašas

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr. Danutė ŠEPETYTĖ, www.respublika.lt Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos...

Įrašas

Po truputį. Vis daugiau romų mokosi lietuvių kalbos

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų  tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Ne tik romų kalba pasisveikinti, bet ir  pakalbėti lietuviškai mokės kai kurie Vilniaus čigonai. Kai kurie… tai lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose  pagal projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ lankę romai.                       Pradėta nuo prisistatymo,...

Įrašas

Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“

  Prof. Zigmas Zinkevičius Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios...

Įrašas

Hab. dr. Kazimieras Garšva: 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr. Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komitetui Konstitucinio Teismo pirmininkui                              ...

Įrašas

Kazimieras Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą

Kazimieras Garšva, J.Vaiškūno nuotr. Kazimieras GARŠVA, www.propatria.lt Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius. Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį,...

Įrašas

Dr. Lilijana Astra. Konstitucinė lietuvių kalbos galia

www.voruta.lt Kiekviena kalba kuria nuostabų savo pačios ir visos kalbinės bendruomenės išskirtinumą, kuris mąstymui atsiveria kaip savita prasminė erdvė. Kaip pasakytų Liudvigas Vitgenšteinas: „ Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos“ („Tractatus logico-philosophicus“). Lietuviško kalbinio pasaulio ribos iš tiesų yra beribės. Kalbame viena seniausių ir begalinio grožio gyvąja pasaulio kalba, kurią tiria viso pasaulio...

Įrašas

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr. Lilijana Astra, www.alkas.lt Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų...

Įrašas

Kaip vaikai mokosi lietuvių kalbos Niujorke ar Paryžiuje?

Niujorko Maironio lituanistinė mokykla „Ryšius su Lietuva puoselėjantys emigrantai stengiasi laikytis tradicijų, bendrauti su artimaisiais, domėtis politika ir ekonomika Lietuvoje, ir visa tai daro iš meilės“, – teigia Paryžiuje gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja Inga Kvietelaitienė. Pasak jos, sunkiausia – sugalvoti, kaip paminėti tradicines ir nacionalines šventes ir, žinoma, mokyti vaikus lietuvių kalbos, nes tam prireikia...

Įrašas

Etninės kultūros ugdymo problemos ir aktualijos

Edmundas SIMANAITIS, Jonava, www.voruta.lt Lietuvių kalba nusako visos tautos per šimtmečius sukurtą, iš kartos į kartą perduodamą ir nuolat atnaujinamą kultūros vertybių visumą, kuri padeda išlaikyti šalies gyventojų tautinę savimonę, etnografinių regionų savitumą ir pilietinės atsakomybės pareigą Valstybei. Genčių kultūrų reikšmę dera vertinti kaip Tautos būties ir moralinės stiprybės esmę – akivaizdų Lietuvos Valstybės išlikimo...

Įrašas

R. Švedienė. Apie lietuvių kalbą artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai

Rūta Švedienė. Asmeninė nuotr. Rūta Švedienė, www.alkas.lt Amžini stereotipai: kalbininkai − kaip senmergės vaidilutės, pavydžiai it šventą liepsną saugančios lietuvių kalbos skaistybę, lietuvių kalba − senovinė, sustabarėjusi, trūksta žodžių naujiems reiškiniams, naujoms technologijoms pavadinti, nėra kūrybinės potencijos naujiems žodžiams ir terminams kurti, daug patogiau ir lengviau vartoti anglų kalbą, kuri yra daug geresnė, modernesnė. Lietuvių...

Įrašas

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, www.alkas.lt Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis...

Įrašas

K. Daukšys: „Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos situaciją“

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys (Darbo partijos informacijos centro nuotr.) Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstantys kalbos procesai ir tendencijos – natūralus, neišvengiamas dalykas? Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo? Į...

Įrašas

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino?

Vitas Labutis, www.aidas.lt Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti. Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d....

Įrašas

E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)

Eugenijus Jovaiša | J. Vaiškūno nuotr. Eugenijus Jovaiša, www.alkas.lt Skelbiame pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ at­sto­vo, akademiko Eugenijaus Jo­vai­šos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant As­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pa­so įsta­ty­mo Nr. XII-1519 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-3796.  Gerbiamoji Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkojame Jums už kantrybę, laukiant Pilietinės iniciatyvos rezultatų. Man...