Pagrindinis puslapis Autoriai Česlovas Iškauskas. Karaimai – reformuoto judaizmo (karaizmo) išpažinėjai (II)

Česlovas Iškauskas. Karaimai – reformuoto judaizmo (karaizmo) išpažinėjai (II)

Česlovas Iškauskas. Karaimai – reformuoto judaizmo (karaizmo) išpažinėjai (II)

Karaimų gatvė Trakuose. lt.m.wikipedia.org nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt

Antrasis straipsnis apie karaimus, skirtas Seimo paskelbtiems 2022-iesiems  metams pagal „Lietuvos aido“ projektą. Paskelbtas 2022 m. kovo 19 d. Pirmąją straipsnio dalį galima skaityti ČIA.

Pirmajame mūsų straipsnyje rašėme apie karaimų tautinę mažumą (bendriją), kuri nuo seno egzistuoja Lietuvoje šalia totorių – kur kas didesnės tautinės grupės, tačiau kilusios iš tų pačių tiurkų etninio sluoksnio. Minėjome, kad nepriklausomoje Lietuvoje totorių skaičius bemaž nekito, ir dabar Statistikos departamento duomenimis sudaro apie 0,1 proc. visų gyventojų. Dar mažesnę dalį sudaro karaimai (karaitai) – tiurkų grupės tauta, kurių gana seniai (2011 m.) atlikto surašymo duomenimis Lietuvoje tegyveno 273, daugiausiai Trakų apylinkėse. Čia apie 100 jų kalbėjo vadinamąja Trakų tarme*.

Karaimų moralinis pagrindas

Šį kartą panagrinėkime jų tikėjimo pagrindus ir palieskime kai kuriuos karaimų papročius. Religiniu požiūriu karaimai yra religijos, galutinai susiformavusios VIII a. dabartiniame Irake, išpažinėjai. Jų Dievo namai vadinami kenesa. Jų tikėjimas yra tarpinė judaizmo atšaka, jie tiki Senuoju Testamentu. Dėl to iki šiol kyla nemažai ginčų.

Karaimų religija vadinama karaizmu. Žinynai rašo**, kad karaimų monoteistinė religija susiformavo VIII a. dabartinio Irako teritorijoje valdant Abasidų kalifui al Mansūrui. Karaizmas pradėjo klostytis kaip protestas prieš Šv. Rašto iškraipymus rašytiniais komentarais ir žodine tradicija. Pagrindėju, religinių įstatymų ir taisyklių kūrėju laikomas Ananas iš Basros (mirė 755 m.).

Trakuose gimusi lietuvių diplomatė, vertėja ir žurnalistė Halina Kobeckaitė pastebėjo***, kad tikėjimo principus ir religinės teisės įstatymus X a. vienas pirmųjų arabų kalba Egipte užrašė Jokūbas al Kirkisani. Karaizmo pagrindas yra ST (tai moralinio kodekso abreviatūra), karaimų moraliniu kodeksu laikomi Dešimt Dievo įsakymų ir Dešimt tikėjimo principų. Dekalogas sutampa su religiniu krikščionybės mokymu, kuris įsakymų forma apreikštas Mozei ant Sinajaus kalno ir įrėžtas dviejose akmens plokštėse. Dekalogas yra religinių ir dorinių reikalavimų visuma, pagrįsta žydų monoteistine Dievo samprata. Šio skirstymo laikosi katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, tačiau dauguma Rytų protestantų bažnyčių dar turi įsakymą negarbinti atvaizdų, o du paskutiniuosius –  negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries, negeisk svetimo turto – sujungia į vieną.

Gi Dešimt tikėjimo principų yra tarsi papildomas karaizmo įtvirtinimas.

Štai jie:

Visagalis Dievas Kūrėjas yra amžinas;

niekas neprilygsta Viešpaties vienovei ir galiai, žmogaus protas negali jų suvokti;

visa yra Viešpaties sukurta;

Dievo apvaizda globoja kiekvieną;

Viešpats įkvėpė pranašo dvasią savo tarnui Mozei ir per jį suteikė Įstatymą;

ST ir Dešimties Dievo įsakymų negalima nei keisti, nei pildyti;

pranašai visuomet buvo įkvėpti Dievo dvasios;

Viešpats atlygina ir baudžia kiekvieną pagal nuopelnus ir nusižengimus;

mirusieji prisikels Paskutinio teismo dieną;

Viešpats išgelbės pasaulį atsiųsdamas Mesiją iš Dovydo giminės.

Karaizmo Liturgija remiasi Dovydo psalmėmis ir jų pagrindu karaimų teologų bei poetų sukurtomis religinėmis giesmėmis ir himnais (karaimų muzika- monodinės giesmės, turinčios panašių intonacijų, tonų, moduliacijų; dėl religinio kanono jų daug išliko tarp iš Lietuvos ir Egipto kilusių karaimų bendruomenių). Pamaldos vyksta karaimų kalba, kuri, kaip rašėme pirmame straipsnyje, yra tiurkų kipčiakų grupės kalba, artima Krymo totorių, mirusiai polovcų (kumanų), taip pat dabartinei balkarų kalbai****.

Kas vyksta kenesoje?

Šeštadieniais per jaunatį ir per metines šventes rytinių pamaldų metu kalbamos papildomos maldos. Pamaldų maldos pagal turinį skirstomos į Viešpaties šlovinimo, padėkos, atgailos, meldimo ir tikėjimo išpažinimo. Išpažintis yra grupinė, atliekama kenesoje gimtąja kalba ajrychsy-aj (rugsėjo ir spalio mėn.), o to mėnesio 10 dieną vyksta Atgailos diena, kai vadovaujant dvasininkui paskui jį kartojami atgailos žodžiai. Paskutinėje pamaldų dalyje skaitomos kelios tyliosios maldos garsiai neištariant tekstų. Karaimų papročiu pamaldos vyksta dukart per parą – saulei ką tik patekėjus ir ką tik nusileidus. Be liturgijos yra proginės maldos (prieš valgį, po valgio, prieš kelionę, prieš miegą, minint mirties dieną, per sutuoktuves ir kitos).

Karaimų kenesa Trakuose. seniejitrakai.lt nuotr.

Karaimams liturgiškai svarbiausia savaitės diena šeštadienis. Kitos svarbesnės liturginio kalendoriaus dienos – kiekvieno mėnesio pirmoji diena (Jauno mėnulio diena), metinės šventės ir pasninkai. Šventės nustatomos pagal Mėnulio kalendorių. Pavyzdžiui, Velykos (Tymbyl chydžy) švenčiamos to paties mėnesio 15 dieną ir trunka savaitę. Svarbiausios yra pirmoji ir paskutinė šventės dienos, taip pat šeštadienis ir sekmadienis. Pradedama išvakarėse pamaldomis kenesoje. Po 7 savaičių nuo Velykų sekmadienio prasideda Sekminės (Aftalar chydžy), jos visuomet būna sekmadienį, kai kenesoje rečituojami Dešimt Dievo įsakymų.

Moluvėnų  kenesa. lt.wikipedia.org nuotr.

Karaimų bažnyčios aukščiausiasis hierarchas yra hachanas (turk. Hakan – chanas, vadovas). Ši institucija įvesta 19 a. Kryme, tai religinis ir pasaulietinis bendruomenės vadovas bei dvasinės valdybos pirmininkas. Juo ilgą laiką buvo mūsų jau minėtas Seraja Šapšalas (1873 – 1961) – Krymo, vėliau Lenkijos ir Lietuvos karaimų vyriausiasis dvasininkas.  Hachano pavaduotojas ir sekretoriato vadovas yra vyresnysis dvasininkas (ullu hazzan). Dvasininko (hazzan) pagrindinė funkcija – bendruomenės religinių poreikių tenkinimas. Visi karaimų dvasininkai yra renkami.

Karaimai išlaikė savo tapatybę

Karaimai savo tikėjimo pažinimą ypač išplatino Chazarijoje – Chazarų kaganate.

Chazarų kaganatas – tiurkų genties valstybė, apėmusi pietines šiandieninės Rusijos, Juodosios jūros, Kaukazo teritorijas ir IX amžiuje pasiekusi galybės viršūnę, garsėjo savo religiniu tolerantiškumu. Apie 740 m. kaganas Bulanas ir dauguma diduomenės atsivertė į judaizmą, kuris paskelbtas valstybine religija. Kraštas pagarsėjo religiniu pakantumu ir gana aukštu kultūros lygiu. Karaizmo misionieriai, kaganatą pasiekę VIII-IX amžiuje, atvertė į savo tikėjimą dalį tiurkų genčių (chazarų, kipčiakų-kumanų, arba polovcų, ir kt.), gyvenusių pietinėse Rusijos stepėse ir Kryme. Bendra religija ir kalba šias gentis ilgainiui suvienijo į tautą, ir religijos pavadinimas virto etnonimu. Tų genčių palikuonys ir yra šiandieniniai Lietuvos karaimai.

Karaizmo išpažinėjai, nepaisant Chazarijos žlugimo X–XI a. pradžioje, vienijami savo įsitikinimų, susibūrė ir išliko. Ilgiausiai išsilaikę jų centrai buvo Vidurio Europoje ir Kryme. Svarbiausias jų miestas Kryme buvo Džuft-Kalė (Čufut-Kalė, nuo 1938 m. – archeologinis draustinis), šalia Bachčisarajaus.

Tačiau, kaip minėjome, kai kurie žinynai tvirtina, kad karaizmas yra religinė judaizmo srovė, kai vieninteliu religinės doktrinos ir praktikos šaltiniu pripažįstama Hebrajų Biblija. Talmudas, pasak karaitų, esąs žmonių sukurtas Dievo duotos Toros pakaitalas. Enciklopedijoje „Britanica“ rasime žinių, kad jis susiformavo VIII a. Babilonijoje kaip reakcija prieš rabinų Talmudą.

Ką saugome ir ko ne?

Iš kitų religinių papročių labiau išsiskiria karaimų ir totorių laidojimo tradicijos. Paprastai jų  kapinės būdavo šalia mečečių arba ant aukštesnių kalvų. Kryme, šalia chano rūmų ir Didžiosios mečetės yra chanų ir jų artimųjų kapinės (anksčiausias palaidojimas – 1592 m.). Antkapiai gausiai puošti ornamentais. Populiariausi motyvai: pynutė, stilizuotas rožės žiedas, kiparisas. Beveik ant visų antkapių iškaltos epitafijos, savotiškas totorių poezijos pavyzdys: „Karas buvo garsiojo Krym-Girėj-Chano amatas; žydros dangaus akys nematė jam lygaus”, arba „Mirtis – tai taurė su vynu, kurį geria visa kas gyva. Kapas yra buveinė, į kurią nueina kiekvienas žmogus”.

Šiaip jau karaimų maldos namai dėl architektūrinio panašumo painiojami su žydų sinagogomis. Iki šių laikų išlikusios tik kelios kenesos Turkijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. Mūsų šalis turi net tris tokius karaimų maldos namus. Žvėryno ir Trakų kenesas žino daugelis. Jos gražios, sutvarkytos ir reklamuojamos. Tačiau, kaip rašė žurnalistas Vidmantas Balkūnas******, yra dar viena – Moluvėnų kenesa Trakų rajone, kuri baigia tyliai sugriūti, nors tokių maldos namų pasaulyje išlikę vos keletas.

Pro pusiau sugriauto pastato skyles švilpauja vėjai, aplink pilna statybinių atliekų, langai ir durys užmūrytos, privažiavimo nėra, skundžiasi lankytojas. Moluvėnų kenesos istorija prasidėjo XIX a. 1863 m. caro Aleksandro II įsakymu Trakų karaimų dvasinei valdybai Moluvėnuose buvo paskirta 160 ha žemės. Moluvėnuose apsigyvenęs karaimų religinis vadovas Isaakas Boguslavas Kaplanovskis dėl senyvo amžiaus nepajėgė važinėti į pamaldas Trakuose, todėl prie namų sumūrijo kenesą. Projektavo, manoma, jo sūnus inžinierius. Po religinio vadovo mirties 1898 m. kenesa perdaryta į gyvenamąjį namą. 1935 m. kenesa remontuota: ištinkuotas vidus ir išorė, išcementuotos grindys, stogas uždengtas medžio lentelėmis. Joje buvo įrengtas svirnas. Pastato sutvarkymo bei remonto darbais rūpinosi ir juos atliko ilgametis dvaro ūkvedys ir nuomininkas A. Pileckis. Šiuo metu Moluvėnų kenesa ir sklypas priklauso Lietuvos karaimų religinei bendruomenei.

***

Mes noriai nagrinėjame tautinių mažumų istoriją, jų papročius, tikėjimą, fotografuojame ir gėrimės jų architektūriniu palikimu, tačiau šios senos Lietuvos bendrijos likimas mus įpareigoja ir rūpintis tuo paveldu, branginti jų indėlį į Vytauto, LDK ir dabartinės valstybės plėtrą. Tai mūsų pareiga ir prievolė.

————————————————————————–

*https://lt.wikipedia.org/wiki/Karaimai

**https://www.vle.lt/straipsnis/karaizmas/

***Ten pat.

**** http://alka.mch.mii.lt/karaimai/kalba.htm

***** https://www.britannica.com/topic/Karaism

******https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/nykstantis-paveldas-pasaulyje-vos-keli-tokie-pastatai-o-lietuva-viena-ju-baigia-supudyti-642-929788

—————————————————————————————

FOTO: H. Kobeckaitė – https://www.vle.lt/tmp/vle-images/46515_1.jpg

             Panevėžio karaimų bendruomenės atstovai – https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.10154240704981976/10157584915561976/?type=3 . Nuotrauka iš Trakų istorijos muziejaus.