Šaltinis: Freepik
Mikrobiota – tai trilijonai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus žarnyne. Jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: padeda virškinti maistą, palaiko imuninės sistemos pusiausvyrą, saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir dar vienam ryšiui – tarp žarnyno mikrobiotos ir mūsų energijos lygio bei bendros savijautos.
Ar tikrai gerosios bakterijos gali daryti įtaką tam, kaip jaučiamės fiziškai ir protiškai? Ką sako mokslas ir ką galime padaryti, kad palaikytume šį subtilų organizmo balansą?
Kaip mikrobiota susijusi su energijos apykaita?
Žarnyno mikrobiota dalyvauja ne tik maisto skaidyme, bet ir energijos išgavime iš maistinių medžiagų. Kai kurios bakterijos skaido skaidulas ir iš jų gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis – tokias kaip acetatas, propionatas ir butiratas. Šios medžiagos aprūpina žarnyno ląsteles energija ir dalyvauja sisteminėje medžiagų apykaitoje.
Be to, subalansuota mikrobiota palaiko efektyvesnį maistinių medžiagų įsisavinimą, o tai reiškia – daugiau organizmui prieinamos energijos.
Nuovargis ir disbalansas žarnyne
Mikrobiotos pusiausvyros sutrikimai – dar vadinami disbioze – gali turėti įtakos bendram energijos lygiui. Kai kurių tyrimų duomenimis, disbiozė siejama su dažnesniu nuovargiu, „apsunkimo“ pojūčiu po valgio, mažesniu fiziniu aktyvumu ar net nuotaikos svyravimais.
Šie pokyčiai dažnai susiję su:
- sumažėjusia gerųjų bakterijų įvairove,
- padidėjusiu žarnyno pralaidumu („nutekėjusiu“ žarnynu),
- lėtiniais, žemo lygio uždegiminiais procesais.
Visa tai – netiesiogiai, bet reikšmingai – gali paveikti žmogaus energijos balansą.
Ryšys tarp mikrobiotos ir nervų sistemos
Žarnynas ne veltui vadinamas „antroju smegenimis“. Jis glaudžiai susijęs su centrine nervų sistema per vadinamąją žarnyno-smegenų ašį. Mikrobiota gamina tam tikrus neuromediatorius (pvz., serotoniną), kurie dalyvauja nuotaikos, miego ir energijos reguliavime. Sutrikus šiam ryšiui, gali keistis ne tik virškinimas, bet ir bendra savijauta bei atsparumas nuovargiui.
Kaip palaikyti gerąją mikrobiotą ir energijos lygį?
- Subalansuota mityba.
Žarnyno bakterijos ypač mėgsta skaidulų turinčius produktus: daržoves, vaisius, ankštines, pilno grūdo produktus. Į mitybą verta įtraukti ir natūralių fermentuotų maisto produktų – tokių kaip rauginti kopūstai, kefyras, jogurtas be pridėtinio cukraus. - Probiotikai ir prebiotikai.
- Probiotikai – tai gyvos gerosios bakterijos, padedančios atkurti ar palaikyti mikrobiotos balansą.
- Prebiotikai – tai maistinė terpė šioms bakterijoms augti (dažniausiai tai tam tikros rūšies skaidulos).
Tinkamai parinktas probiotikų kursas, ypač po antibiotikų ar esant virškinimo diskomfortui, gali būti naudinga priemonė energijos palaikymui.
- Streso mažinimas ir miegas.
Stresas veikia ne tik nuotaiką, bet ir žarnyno mikrobiotą. Lėtinis stresas gali keisti jos sudėtį ir mažinti įvairovę. Kokybiškas miegas bei sąmoningas poilsis – dar vienas žingsnis į geresnę savijautą.
Žarnyno mikrobiota – tai nematoma, bet labai svarbi mūsų energijos sistemos dalis. Ji prisideda prie maistinių medžiagų pasisavinimo, energijos gamybos, nuotaikos ir bendrai – visos organizmo pusiausvyros.
Rūpindamiesi savo žarnyno sveikata, mes tiesiogiai stipriname ir savo kasdienį gyvybingumą. Tai dar vienas priminimas, kad gera savijauta prasideda nuo vidaus.
