Nors melatoninas yra vadinamas „miego hormonu“, jo vaidmuo neapsiriboja vien tik pagalba greičiau užmigti. Tai organizmo gaminamas hormonas, kuris turi gerokai platesnį poveikį sveikatai – nuo antioksidacinės apsaugos iki kaulų struktūros stiprinimo. Tačiau netinkamas ar per ilgas melatonino papildų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, todėl plačiau aptarkime jo naudas ir rizikas.

Melatonino nauda

Melatoninas pasižymi įvairiais privalumais:

• Padeda sutrumpinti užmigimo laiką ir pagerina miego kokybę. Įvairūs tyrimai rodo, kad melatonino papildai ne tik padeda greičiau užmigti, bet ir gerina miego kokybę;
• Padeda palengvinti organizmo paros ritmo sutrikimus (angl. jet lag);
• Gali sumažinti klasterinius galvos skausmus ir migrenos priepuolių dažnį;
• Lėtina su Alzheimerio liga susijusių pažintinių funkcijų silpnėjimą;
• Gali šiek tiek pagerinti spengimo ausyse simptomus. Šį poveikį lemia antioksidacinės melatonino savybės ir kokybiškesnis miegas;
• Stiprina ir apsaugo ląsteles. Melatoninas yra galingas antioksidantas – jis neutralizuoja laisvuosius radikalus, saugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir gali pagerinti mitochondrijų veiklą;
• Mažina odos pigmentaciją ir skatina plaukų augimą. Melatonino receptoriai randami odoje ir plaukuose. Manoma, kad šis hormonas gali turėti poveikį melanino gamybai, todėl kai kuriuose tyrimuose pastebėtas odos pigmentacijos mažėjimas. Melatonino naudojimas plaukų priežiūros priemonėse taip pat siejamas su pagerėjusiu plaukų folikulų aktyvumu bei sumažėjusiu plaukų slinkimu;
• Stiprina kaulų struktūrą. Tyrimai rodo, kad melatonino papildai gali sumažinti osteoporozės riziką.

Melatonino rizikos

Remiantis įvairiais tyrimais, melatoninas yra laikomas gana saugiu papildu, tačiau svarbu jį vartoti taip, kaip nurodo gydytojas arba vaistininkas. Perdozavus galima susidurti su tokiais simptomais, kaip galvos svaigimas, pykinimas, kraujospūdžio pokyčiai, itin ryškūs sapnai ar net košmarai. Vaikams, vartojantiems melatonino papildus, taip pat gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai kaip dirglumas ir šlapinimasis į lovą.

Melatonino rekomenduojama vengti:

• Sergantiems diabetu;
• Vartojantiems kraują skystinančius arba kraujospūdį mažinančius vaistus;
• Sergantiems hemofilija;
• Sergantiems demencija;
• Vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus;
• Vartojantiems kitus vaistus, kurie sukelia mieguistumą;
• Tiems, kuriems praeityje buvo pasireiškusi alerginė reakcija į melatoniną.

Melatonino, nepasitarus su gydytoju, taip pat neturėtų vartoti nėščios ar krūtimi maitinančios moterys.

Tinkamos dozės ir vartojimas

Mokslininkai dar nenustatė veiksmingiausių melatonino dozių, todėl itin aiškių rekomendacijų nėra. Dažniausiai suaugusiems žmonėms patariama vartoti 1–5 mg melatonino. Dėl individualiai tinkamos dozės geriausia pasitarti su gydytoju.

Melatoniną labai svarbu naudoti tinkamu paros metu. Kitu atveju gali pasikeisti žmogaus biologinis laikrodis. Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja melatoniną vartoti likus 1–2 valandoms iki norimo miego laiko. Keliaujantiems žmonėms prie papildo geriausia pradėti pratintis likus kelioms dienoms iki išvykimo. Tai padės organizmui aklimatizuotis naujoje laiko juostoje.

Kaip organizmui gauti melatonino?

Melatonino gamyba priklauso nuo šviesos – tamsa ją skatina, o ryški šviesa slopina. Taigi, reguliarus miego režimas, pakankamas buvimas dienos šviesoje ir tamsi aplinka naktį gali padėti išlaikyti normalų melatonino kiekį organizme.

Melatonino taip pat yra kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, vyšniose, braškėse, vynuogėse, pomidoruose, grybuose, pistacijose.

Jeigu to nepakanka, galima apsvarstyti melatonino papildų įsigijimą. Nors jie gaminami sintetiniu būdu, cheminė struktūra yra identiška žmogaus organizme esančiam melatoninui. Papildus geriausia pirkti vaistinėje, kad būtumėte užtikrinti jų kokybe, pavyzdžiui, BENU.lt.