Laurynas Kasčiūnas. Foto iš asmeninės FB paskyros

Laurynas Kasčiūnas, TS-LKD Pirmininkas

Pristatėme migracijos politikos siūlymus. Visi esme suinteresuoti, kad mūsų valstybėje nebūtų paralelinių visuomenių ir kultūrinių salų. Neturime pasiekti tokio negrįžtamo taško, kada Lietuvoje turėtume tarpusavyje nesusikalbančias bendruomenes. Pagaliau turime užtikrinti mūsų piliečių teisę susikalbėti valstybine kalba.

Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją, užtikrinti sėkmingą užsieniečių integraciją bei stiprinti valstybės saugumą, pasiūliau keisti Įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Dabar su darbo pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi 5 metus Lietuvoje pragyvenę užsieniečiai, norėdami gauti leidimą nuolat gyventi turi išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tačiau jie renkasi paprastesnį kelią – prasitęsti leidimą laikinai gyventi, nes tokiu atveju nėra reikalavimo išlaikyti minėtus egzaminus. Todėl pirmiausia siūlome įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems 5 metus Lietuvoje ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi. Lietuvių kalbos mokėjimo lygį nustatytų Vyriausybė. Manau, galėtų būti A2 lygis. Taip pat siūlome Migracijos departamentui suteikti teisę tikrinti užsieniečio valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų (leidimo nuolat gyventi išdavimo ar keitimo atveju) žinias.

Antras siūlymas. Dabar užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius 2 metus, turintys ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi, įgyja teisę atsivežti savo šeimos narius, kuriems išduodamas leidimas laikinai gyventi. Suprasdami, kad mums reikia darbuotojų, o ne gyventojų, siūlome įvesti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą ir užsieniečių šeimos nariams, kurie nori atvykti ir gauti leidimą laikinai gyventi. Tą, beje, padaryti leidžia ES direktyva dėl teisės į šeimos susijungimą. Žinoma, išimtis būtų taikoma asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių, t. y. amžiaus ar sveikatos būklės, gali nepajėgti išmokti valstybinę kalbą.

Trečias siūlymas. Turime asmenų, kurie apsigyveno Lietuvoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu faktiškai joje gyvena gaudami leidimą nuolat gyventi. Taip pat gali būti dalis tokių, kurie turėjo Lietuvos pilietybę, bet jos neteko, nes įgijo kitos valstybės pilietybę, pavyzdžiui Rusijos, tačiau gyvena Lietuvoje gaudami leidimą nuolat gyventi. Pagal dabar galiojančią tvarką po 5 metų prasitęsiant leidimą nuolat gyventi tokiems asmenims nėra taikomas reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Todėl siūlome nustatyti, kad tokiais atvejais gaunant ar pasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą. Daugiau nei 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje – pakankamai laiko išmokti lietuvių kalbą ir Konstitucijos pagrindus.

Ketvirtas siūlymas nukreiptas į bandymų apeidinėti sugriežtintas darbo imigracijos taisykles užkardymą. Pastaruoju metu vadinamųjų „amžinųjų studentų“ fenomenas, kai užsieniečiai į šalį atvyksta formaliai studijuoti, tačiau faktiškai jų pagrindinė veikla yra darbas arba savarankiška veikla. Todėl siūlome bakalauro studentams apriboti darbo laiką iki 20 valandų per savaitę (išskyrus atostogas ir praktiką). Matome, kad kai kurios aukštosios mokyklos suinteresuotos „amžinaisiais studentais“ ir siekdami užtikrinti, kad jos atsakingai rinktųsi užsienio studentus, kurie iš tikrųjų nori studijuoti, įgyti žinių, siūlome nustatyti, kad leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu būtų išduodami užsieniečiams, kurie priimami studijuoti tik į patvirtintas aukštąsias mokyklas. Jas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Galiausiai formuojant migracijos politiką, turime turėti aiškią strategiją, kurios, deja, šiuo metu nėra. Kalbėdami apie imigraciją, turime matyti ne tik verslo interesus, ne tik ekonominę naudą, bet ir kultūrinius, saugumo aspektus, įvertinti neišnaudotus vietinės darbo jėgos rezervus, kurių tikrai yra. Pirmiausia pravartu paskaičiuoti imigracijos fiskalinį poveikį valstybei. Štai, 2020 m. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atlikta studija apie imigracijos į ES grynąjį fiskalinį poveikį parodė, kad daugelyje ES valstybių narių imigrantai iš trečiųjų šalių generuoja neigiamą metinį grynąjį fiskalinį poveikį – t. y. sumoka mažiau mokesčių, nei gauna naudos iš valstybių socialinės gerovės sistemų. Tą patvirtina ir atskirų valstybių tyrimai.

Todėl šiandien kreipiausi į Valstybės duomenų agentūrą, kad ji atliktų statistinę analizę kuri atsakytų į klausimus, kiek vidutiniškai vienas trečiosios šalies darbo imigrantas sumoka mokesčių per metus ir per savo gyvenimo Lietuvoje ciklą, kiek vidutiniškai valstybė išleidžia lėšų vieno trečiosios šalies darbo imigranto integracijai, mokymui, jo šeimos rėmimui, gydymui, socialinėms išmokoms ir kitoms valstybės finansuojamoms paslaugoms per metus ir per visą to imigranto gyvenimo Lietuvoje ciklą. Tai padės pamatyti aiškesnį vaizdą, kiek tie imigrantai mums kainuoja.

Pagaliau ilgalaikėje perspektyvoje reikia įvertinti, kaip darbo rinką paveiks ketvirtoji pramonės revoliucija ir robotizacija. Įvairūs tyrimai rodo, kad iki 30 proc. darbo vietų gali būti automatizuotos per artimiausius 5 metus. Šito neįvertinę, jokios rimtos ir atsakingos migracijos politikos neturėsime. Todėl ir neturėtume skubėti su VRM planais atidaryti išorės paslaugų teikėjo centrus Zimbabvėje ir Vietname, kur užsieniečiai galėtų teikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

Komentaras skelbtas Lauryno Kasčiūno asmeninėje FB paskyroje: https://www.facebook.com/laurynas.kasciunas